Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.34Mr) 7R-4462 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Ministerija, atsakovas) pareiškėjos 2021 m. liepos 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. Ž. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14728-1087/2020 pareiškėjos tėvo E. Ž. buvo neterminuotai apribota, pareiškėjai paskirta nuolatinė rūpyba, pareiškėjos rūpintoju paskirtas senelis V. Ž.

3. Pareiškėja teigė, kad pagal įstatymą paveldėjusi visą mirusios motinos turtą, turtines reikalavimo teises, prievoles, įsipareigojimus. Pareiškėjos motina buvo įgijusi reikalavimą 8 000 Eur sumai iš V. P., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-667/2019 (toliau – Nuosprendis) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo patenkintas pareiškėjos motinos civilinis ieškinys ir iš V. P. priteista 1 500 Eur turtinė, 5 000 Eur neturtinė žala bei 1 200 Eur atstovavimo išlaidų. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019, atmesdamas V. P. apeliacinį skundą, priteisė pareiškėjos motinai 300 Eur atstovavimo išlaidų. 2019 m. rugsėjo 4 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, pareiškėjos motina įgijo 8 000 Eur skolinį reikalavimą iš V. P.

4. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjos motinai išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-391-667/2019 dėl žalos išieškojimo iš V. P., tačiau žala išieškota nebuvo. Pareiškėja teigia iš motinos turėtų ir po jos mirties tvarkytų dokumentų nustačiusi, kad pareiškėjos motina 2019 m. spalio 28 d. buvo pateikusi prašymą Ministerijai dėl V. P. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (toliau –Įstatymas), prašydama kompensuoti jai 8 000 Eur V. P. padarytą žalą. V. P. jokio turto neturi, antstolių kontorose jo atžvilgiu vykdomas daug vykdomųjų dokumentų, todėl išieškoti žalos iš šio asmens neįmanoma. Ministerija 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.34)7R-7451 (toliau – ir Raštas) pranešė, kad prašymas neatitinka įstatymo numatytos formos, dėl to žala nebus kompensuota. Ištaisiusi prašymo trūkumus, pareiškėjos motina turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Ministeriją dėl žalos kompensavimo, tačiau dėl itin blogos sveikatos būklės, gydymosi ligoninėse mirė to nepadariusi.

5. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties pateikė Ministerijai 2021 m. liepos 16 d. prašymą kompensuoti motinai 8 000 Eur V. P. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-667/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019, tačiau Sprendimu Ministerija pareiškėjos prašymo netenkino.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Ministerija netinkamai aiškina ir taiko Įstatymo nuostatas ir nepagrįstai atsisako kompensuoti pareiškėjai jos motinai smurtiniu nusikaltimu ir įsiteisėjusiu Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistą padarytą žalą.

7. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Ministerijos aiškinimu, jog nagrinėjamuoju atveju taikytina iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo redakcija. Nors nusikaltimas, dėl kurio padarymo V. P. buvo pripažintas kaltu, padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau galiojant naujajai Įstatymo redakcijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 29, 336 straipsnio 2 dalimi, 335 straipsniu, pareiškėja teigė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., įsiteisėjus Nuosprendžiui, pareiškėjos motina įgijo teisę į žalos atlyginimą ir teisę kreiptis dėl priteistos žalos atlyginimo Įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja paveldėjo mirusios motinos turtą, todėl pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį jai turi būti kompensuota smurtiniu nusikaltimu jos motinai padaryta žala.