Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant institu­ci­jos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui M. L., išnagrinėjęs R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dir­ban­čio (duomenys neskelbtini), gyve­­nančio (duomenys neskelbtini), admi­nis­tra­ci­nio teisės pa­­žei­dimo bylą, kurioje jam sura­šy­tas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administraci­nių teisės pažei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 137 straipsnio 1 dalį, 142⁸ straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento Vilniaus kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius R. T. 2015 m. balandžio 22 d. R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2015 m. balandžio 22 d. 14 val. 15 min. kelyje Kapčiamiestis–Leipalingis, prie Viktarinos k., patikrinus krovininę transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Zaslaw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavusią vietiniu maršrutu Kapčiamiestis–Biržai, vežusią medieną, nustatyta, kad vairuotojas R. B. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, t.y. 12,12 t buvo viršyta leistina 40 t bendroji masė, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto ,,Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų ,,Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.5 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų ,,Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9, 10 punktų nuostatas, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

Be to, protokolas surašytas dėl to, kad vairuotojas R. B. atsisakė vykti į svėrimo vietą, tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 137 straipsnio 1 dalyje.

Be to, protokolas surašytas dėl to, kad vairuotojas R. B. vairavo transporto priemonę, kurios tachografas aptiko ir užfiksavo įvykius ar gedimus, įvykusius po paskutinės tachografo patikros, atliktos 2013 m. lapkričio 21 d., t. y. vairavo krovininę transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti, tuo pažeidė 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009, 15 straipsnio 8 dalies reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukia­mas asmuo R.B. neatvyko, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pasirašytinai pranešta iš anksto, prašymo atidėti bylos nagrinė­jimą nepateikė, o paaiškinima pateikė raštu, todėl neatvykus į teismo posėdį byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Institu­ci­jos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas M. L. paaiškino, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai svėrimams naudoja svarstykles, tačiau dėl vairuotojo veiksmų šių svarstyklių nebuvo galima panaudoti, nes vairuotojas atsisakė užvažiuoti ant svarstyklių ir pasisverti. Protokole nurodytas ATPK 137 str. 1 d. yra rašybos klaida, nes pažeidimo formuluotė aiškiai atskleidžia pažeidimo turinį – vairuotojas nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų reikalavimų. Krovinio svoris buvo nustatytas iš krovinio važtaraščio, kuriame yra užfiksuotas medienos kiekis, ir atitinkamai pritaikius Aplinkos ministro įsakyme Nr. 631 nurodytas formules bei vizualiai įvertinus medieną, buvo paskaičiuota krovinio masė. Iš registracijos dokumentų matosi transporto priemonės masė, todėl bendra transporto priemonės ir priekabos junginio masė su kroviniu yra 52,12 tonos. Būtent tokio skaičiavimo reikalingumą ir lėmė pažeidėjo veiksmai t. y. jo atsisakymas važiuoti ant svarstyklių. Tachografo pažeidimai nustatyti tiesiog iš tachografo. Dirbtuvių išvadoje paaiškinta, kad buvo judesio jutiklio gedimas, kuris, atstovo nuomone, atsirado dėl pažeidėjo kaltės t. y. buvo tam tikri veiksmai, dėl ko atsirado klaida ir tachografas negalėjo tinkamai veikti. Už judesio jutiklio gedimą atsakingas vairuotojas, kadangi jis atsirado dėl jo kaltės, nes pagal reglamentą Nr. 3821 numatyta, kad vairuotojas ir įmonė turi užtikrinti, kad tachografas veiktų tinkamai. Šiuo atveju atsakingas yra vairuotojas, nes gedimas buvo nustatyta eksploatuojant vairuotojui tachografą, kuris turėtų tokius dalykus fiksuoti. Jei tachografas netinkamai veikia, tokio tachografo negali naudoti. Atsižvelgiant į visą protokole užfiksuotą ir bylos medžiagoje surinktą informaciją atstovas mano, kad inspekcija tinkamai užfiksavo pažeidimą ir įrodymus, todėl prašo taikyti atsakomybę.

Liudytoju apklaustas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnas R. T. paaiškino, kad 2015-04-22 pasieniečiai pranešė, kad sustabdė daug pakrautą miškovežį. Jis atvyko į vietą prie Viktarinos kaimo. Tada nuvyko ieškoti tinkamos svėrimo vietos, kurią suradus paprašė vairuotojo privažiuoti prie svarstyklių, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad sugedo. Vairuotojas demonstratyviai bandė užsivesti automobilį, tačiau jis neužsivedė. Liudytojas patvirtino, kad turėjo svarstykles, bet vietoje, kur stovėjo automobilis, negalėjo pasverti, nes tai kliudė eismo saugumui, o be to, svėrimui reikalinga asfaltuota kelio danga, tačiau automobilis buvo sustabdytas šalikelėje. Kadangi negalėjo pasverti automobilio su kroviniu, tai paprašė krovinio dokumentų, iš kurių paskaičiavo bendrą krovinio masę pagal važtaraštį. Krovinio masę nustatė pagal pažymėtus kubinius metrus ir pagal Aplinkos ministro įsakymu patvintą masės skaičiavimo lentelę. Skaičiavimus atliko vadovaudamasis taisyklių 8.2 punktu. Pagal lentelę apytiksliai yra paskaičiuota kiek vienas kubinis metras medienos atitinka kilogramų. Nustatant masę reikia žinoti medienos rūšį ir drėgnumą. Liudytojas patvirtino, kad medienos drėgnumą nustatė vizualiai, nes neturi prietaisų nustatyti medienos drėgnumui. Vizualiai mediena buvo nukirsta neseniai. Iš tachografo atspausdino spausdinį, kuriame buvo pažymėtos klaidos, pagal kurias galima spręsti, kad su tachografu kažkas negerai – arba yra gedimas, arba tyčinė invazija. Jis nustatė, kad tai yra gedimas ir galimai klastoja duomenis. Bet kurį gedimą traktuoja kaip pažeidimą ir gedimą laiko tyčine veika. Liudytojas nurodė, kad atsiradus tokiam gedimui, vairuotojas informuojamas tachografe, kur pažymima klaida ir jis ją turi susitvarkyti per septynias darbo dienas, jei yra reise, o jei ne - kuo greičiau. Vairuotojo kaltė yra todėl, kad jis važiuoja su tokiu tachografu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t. Todėl norint nubausti asmenį už tokį pažeidimą būtina tiksliai nustatyti transporto priemonės (junginio) leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ar didžiausios leidžiamos masės tikslų viršijimą. Šiuo atveju transporto priemonės junginio bendra masė yra užfiksuota automobilio ir priekabos dokumentuose, todėl papildomai būtina įrodyti tikslų krovinio svorį, nes tik jį sudėjus su transporto priemonės junginio mase galima nustatyti ar leistinos ašių apkrovos ar bendra masė buvo viršyta, ir kiek tiksliai viršyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad „iš pateiktų 2015 m. balandžio 22 d. krovinio (medienos gabenimo) važtaraščių Nr. 1796, Nr. 1797, Nr. 2015-04.22/8 nustatyta, kad transporto priemone vežami 37,24 kubiniai metrai pušies rastų. Apžiūrėjus medieną nustatyta, kad tai yra žalia mediena, kurios lyginamasis svoris lygus 0,863 t (2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8.2 p.). Tokiu būdu transporto priemone yra vežama 32,13 t medienos. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. E 4606045 ir Nr. E 643325 nustatyta, kad tuščios transporto priemonės ir priekabos junginio masė su kroviniu yra (32,13 t + 19,99 t) 52,12 t. Transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Zaslaw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginio faktinė bendroji masė viršyta 12,12 t (leistina bendroji masė – 40 t nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų ,,Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.5 punkte).“

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neturi kelti jokių abejonių, išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos objektyviais, vienas kitą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų daryti tik vieną neabejotiną išvadą, kad asmuo yra kaltas. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėliojimais, atsitiktiniais sutapimais, tikimybėmis. Asmuo traukiamas administracinėn atsa­ko­my­bėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra bū­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo pre­zump­ciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pa­žei­di­mo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai ins­ti­tu­cijai.

Vertinant krovinio svorio nustatymo aplinkybes pirmiausiai pažymėtina, kad R. B. teisingai nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.2 punktas iš tiesų neegzistuoja. Minėtų Taisyklių 8 punktas, reglamentuojantis mechanizuotai sukrautos šakų krūvos tūrio erdmetriais nustatymą, turi tik 8.1, 8.1.1–8.1.4 papunkčius. Be to, Taisyklių 8 punktas reglamentuoja mechanizuotai sukrautos šakų krūvos tūrio erdmetriais nustatymą, o šiuo atveju buvo vežamos ne šakos, o pušies rastai. Todėl vežamų rąstų masei nustatyti negali būti taikomas Taisyklių 8 punktas, kuris 8.2 papunkčio iš viso neturi.

Apvaliosios medienos tūrio ir masės nustatymą grupiniu metodu reglamentuoja Taisyklių 7 punktas. Taisyklių 7.3.1. punkte nustatyta, kad medienos rietuvė arba jų grupė (medienvežėje esančios rietuvės) sveriama. Medienos tūris su žieve nustatomas pagal medienos masės koeficientų normatyvus ir jos drėgnį, kuris įvertinamas medienos drėgnio matavimo prietaisais. Žievės tūris įvertinamas pagal kontrolinių rietuvių vienetinį matavimą. Taisyklių 7.4.1 punkte nustatyta, kad ryšulių, laivuose ir kitose transporto priemonėse pakrautos medienos masei apskaičiuoti naudojamas medienos masės metodas, papildomai įvertinus medienos drėgnį. Tam gali būti taikomas ištisinis ir atrankinis metodai. Medienos masė nustatoma sveriant dinamometru arba pagal laivo grimzdą 0,1 tonos tikslumu; medienos masė apskaičiuojama pagal formulę: Qs=Qw·(1-Kw/100) (Qs – absoliučiai sausos medienos masė; Qw – medienos masė prie faktinio drėgnio; Kw – medienos drėgnis, %, nustatomas laboratoriniu būdu) (Taisyklių 7.4.2, 7.4.3 punktai). Taisyklių 2 priede, kuris reglamentuoja medienos tūrio, išreikšto kubiniais metrais, perskaičiavimą į masę, išreikštą kilogramais, taip pat numatoma, kad turi būti atsižvelgiama į vidutinį medienos drėgnį, nustačius jį laboratoriniu būdu (Taisyklių 2 priedo 12.2 p.).

Nagrinėjamu atveju protokole nurodyta, ir liudytoju apklaustas tą patvirtino protokolą surašęs R. T., kad medienos masė nustatyta tik pagal medienos gabenimo važtaraščius ir tik vizualiai įvertinus medienos drėgnumą, o ne svėrimo būdu ir nenaudojant Taisyklėse nurodytų metodų faktiniam medienos drėgniui nustatyti. Akivaizdu, kad vežamos medienos drėgnis atitinkamais matavimo prietaisais ar laboratoriniu būdu nebuvo nustatytas ir įvertintas skaičiuojant krovinio masę. Tuo tarpu ne tik Taisyklėse aiškiai apibrėžta, bet ir teismų praktikoje pripažįstama, kad medienos masei pagal šias Taisykles apskaičiuoti nepakanka žinoti vien jos tūrio, bet reikia žinoti ir medienos masės koeficientų normatyvus, įvertinti medienos drėgnį, kuris gali būti nustatomas medienos drėgnio matavimo prietaisu arba laboratoriniu būdu (Kauno apygardos administracinio teismo nutartis Nr. II-429-480/2010). Tačiau šiuo atveju medienos masės nustatymo aplinkybės surašant protokolą neleidžia teismui nustatyti tikslios krovinio masės, nes jokia rąstų svėrimo procedūra nebuvo atlikta, medienos mėginiai jos drėgniui nustatyti nebuvo paimti ir medienos drėgnumas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu šie duomenys yra būtini norint medienos masę perskaičiuoti iš tūrio į svorį.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie medienos drėgnumą nebuvo surinkti, nėra galimybės konstatuoti, kad R. B. tikrai padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, nes nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežtos medienos tikrojo svorio. Vien tik protokolą surašiusio pareigūno subjektyviu vertinimu apie medienos drėgnumą negalima pagrįsti krovinio masės skaičiavimo, nes tai reikštų kaltės įrodinėjimą remiantis prielaidomis ir spėjimais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus pripažintina, kad byloje nėra įrodytas ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis objektyvusis požymis – leidžiamos ašies apkrovos viršijimas daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausios leidžiamos masės viršijimas daugiau kaip 8 t, todėl byla dėl šio pažeidimo nutrauktina. Pabrėžtina, kad nežinant krovinio masės ir negalint jos nustatyti dėl būtinų duomenų trūkumo negalima spręsti ir atsakomybės klausimo pagal kitas ATPK 145 straipsnio dalis, nes bet kuriam šio straipsnio pažeidimui reikalinga nustatyti tikslų krovinio svorį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad R. B. atsisakė vykti į svėrimo vietą, tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 137 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ATPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas važiuoja ne transporto priemonės salone (kabinoje, kėbule), stovint ant autobuso arba troleibuso laiptelių, neleidžiant vairuotojui uždaryti durų, taip pat važiavimas autobusu arba troleibusu nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti autobuso, troleibuso apmušalus ar keleivių drabužius. Akivaizdu, kad protokole yra padaryta klaida nurodant ATPK straipsnį, nes protokole nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės atitinka ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kurį ir įrodinėjo protokolą surašiusi institucija, ir dėl kurio pasiaiškino pats pažeidėjas.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas adminis­t­ra­cinio teisės pa­­­­­­žeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, nu­­­­­­matantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo pro­to­­kole nurodyta ad­­­­­ministracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodek­­­so straipsnį, straip­­­­­s­nio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administ­ra­ci­­nį teisės pažeidi­mą. Todėl įrodžius, kad R. B. padarė ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kurį protokolą surašiusi institucija ir įrodinėja, teismas gali jo veiką perkvalifikuoti pagal šį straipsnį.

Nors R. B. raštu paaiškino, kad jis neatsisakė įvykdyti pareigūno reikalavimo važiuoti svertis, o po sustabdymo ir nurodymo pateikimo negalėjo užvesti vairuojamos transporto priemonės, kadangi po patikrinimo išsiaiškinta, kad buvo sugedęs automobilio aukšto slėgio siurblys, todėl pareigūno nurodymo neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų.

Teismo pareikalavimu R. B. darbdavys (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad 2015-04-22 (pažeidimo dienos) tachografo duomenų neturi išsaugojęs, o automobilio Scania v/n (duomenys neskelbtini) gedimas buvo kuro sistemoje, dėl ko buvo pakeistas kuro filtras (b. l. 59,62). Tačiau toks atsakymas nepatvirtina R. B. nurodytų aplinkybių dėl tariamo automobilio gedimo 2015-04-22, nes nepateikti tachografo duomenys neleidžia patikrinti ir konstatuoti, kad automobilis pažeidimo vietoje tikrai stovėjo atitinkamą laiko tarpą po nagrinėjamų pažeidimų užfiksavimo kol buvo keičiamas kuro filtras ir tik tada galėjo važiuoti. Be to, (duomenys neskelbtini) pateikta PVM sąskaita faktūra, kurios, kaip teigia direktorius, 4 pozicijoje yra nurodytas kuro filtro įsigijimas, visiškai paneigia R. B. ir jo darbdavio bandymą įrodyti tariamą automobilio gedimą pažeidimo dieną (2015-04-22), nes pateikta PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta dar 2015-03-23 ir, kaip nurodoma joje, jau turėjo būti apmokėta iki 2015-04-22. Akivaizdu, kad pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas kuro filtras buvo pirktas ne tariamam automobilio gedimui, įvykusiam pažeidimo padarymo dieną, pašalinti, o daug anksčiau. Be to, kuro filtro pirkimas savaime neįrodo, kad jis buvo pirktas būtent šiam automobiliui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus teismas R. B. paaiškinimus dėl tariamo automobilio gedimo, kuris neva dėl objektyvių priežasčių neleido įvykdyti inspekcijos pareigūno reikalavimo pasisverti, vertina tik kaip būdą išvengti atsakomybės ir tokiais paaiškinimais nesivadovauja.

Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūno tarnybinis pranešime (b. l. 5) patvirtina, kad R. B. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, o atvykus Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams jau nurodė, kad jo vairuojamas krovininis automobilis neužsiveda ir jis negali nuvykti į pareigūnų nurodytą vietą. Teisme liudytoju apklaustas protokolą surašęs pareigūnas R. T. patvirtino, kad jam suradus tinkamą svėrimui vietą su asfaltuota kelio danga R. B. atsisakė į ją nuvažiuoti ir demonstratyviai rodė, kad automobilis neužsiveda. Liudytojas paaiškino, kad po dviejų dienų atvažiavęs pasiimti paimtų automobilio dokumentų R. B. jau buvo išsikrovęs krovinį. Tai reiškia, kad automobilis po nagrinėjamų pažeidimų užfiksavimo iš įvykio vietos išvažiavo, bet jokių įrodymų, nei kad jis buvo taisomas dėl kokio nors gedimo, nei juo labiau, kad buvo taisomas įvykio vietoje, nei vairuotojas R. B., nei jo darbdavys pateikti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, į tai, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, vairuotojo nurodytą neva įvykusį gedimą, dėl kurio automobilis neva neužsivedė, taip pat į tai, kad vairuotojas aiškiai suprato, jog nuvažiavus pasverti automobilį galimai padarytas pažeidimas galės būti užfiksuotas neabejotinais įrodymais, pripažintina, kad jis sąmoningai nevykdė teisėto Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno nurodymo ir siekdamas išvengti atsakomybės sukliudė pareigūnui atlikti pareigas išaiškinant ir fiksuojant pažeidimą. Todėl pro­to­­kole nurodyto ad­­­­­ministracinio teisės pažeidimo esmę įrodžius, teismo nutarimu veika perkvalifikuojama pakeičiant nuorodą iš ATPK 137 straipsnio 1 dalies į ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį ir R. B. pripažįstamas kaltu dėl šio pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad R. B. vairavo krovininę transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti, nes tachografo įvykių ir gedimų spausdinyje 2015-03-25 ir 2015-04-13 yra užfiksuoti judėjimo nesuderinamumai, apie kuriuos vairuotojas buvo įspėtas perspėjimais. Protokole nurodoma, kad tuo vairuotojas pažeidė 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009, 15 straipsnio 8 dalies reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalyje.

Pabrėžtina, kad ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už keleivių ar krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant tachografą, kurio viena iš funkcijų specialiai atjungta arba kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti. Tai reiškia, kad šie pažeidimai padaromi tyčia, nes tachografo viena iš funkcijų turi būti atjungta specialiai arba jis turi būti pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti. Tuo tarpu iš 2015-04-22 pažymos dėl skaitmeninio tachografo patikrinimo ir tachografų dirbtuvės išvados matyti, kad 2015-03-25 judėjimo nesuderinamumas atsirado dėl judesio jutiklio gedimo (b. l. 43). Pabrėžtina, kad judesio jutiklio gedimas savaime negali būti prilyginamas specialiai padarytam tyčiniam tachografo vienos iš funkcijų atjungimui arba tyčiniam pritaikymui klastoti vairavimo ir poilsio rodmenis. Nustatytas judesio jutiklio gedimas, kaip ir bet kuris gedimas, gali atsirasti tiek be žmogaus įsikišimo, tiek ir specialiai sugadinant jutiklį. Tačiau tyčinis sugadinimas turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, kurių šioje byloje nėra.

Tiek protokolą surašiusios institucijos atstovas, tiek liudytoju apklaustas pats protokolą surašęs pareigūnas teisme vairuotojo kaltę grindžia savo išsitikinimu, jog esant bet kuriam tachografo gedimui vairuotojas negali važiuoti, todėl bet kuris gedimas turi būti vertinamas kaip siekis klastoti vairavimo ir poilsio rodmenis. Tačiau tokia nuomonė yra nepagrįsta.

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 (toliau Reglamentas) I B priede „įvykis“ apibrėžiamas kaip tachografo aptiktas neįprastas veikimas, kuris gali pasireikšti mėginant sukčiauti. Tai reiškia, kad mėginimą sukčiauti reikia įrodyti, nes neįprastas tachografo veikimas savaime nėra prilyginamas sukčiavimui, o gali tik reikšti mėginimą tą daryti. Tuo tarpu „gedimas“ apibrėžiamas kaip tachografo aptiktas neįprastas veikimas, kuris gali pasireikšti įrangai sutrikus ar sulūžus. Taigi, Reglamente apibrėžiamas „gedimas“, kuris šiuo atveju ir yra nustatytas tachografų dirbtuvės išvadoje, įrodo tik tai, kad jis galėjo atsirasti įrangai sutrikus ar sulūžus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad toks sugadinimas buvo padarytas tyčia ir kad tai padarė būtent R. B. siekiant klastoti duomenis.

Protokole nurodyta Reglamento 15 straipsnio 8 dalis numato, kad užregistruotus registracijos lapuose, laikomus tachografe ar vairuotojo kortelėje duomenis arba medžiagą, išspausdintą iš 1B priedo reikalavimus atitinkančio kontrolės prietaiso, draudžiama klastoti, nuslėpti arba naikinti. Tokie pat draudimai taikomi kiekvienam veiksmui, atliekamam su tachografu, registracijos lapu arba vairuotojo kortele, kuriuo duomenis ir (arba) spausdintą informaciją galima suklastoti, nuslėpti ar sunaikinti. Transporto priemonėje draudžiama laikyti įtaisą, kurį būtų galima panaudoti pirmiau minėtam tikslui. Tačiau taikant ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę atsakomybę turi būti įrodyta, kad asmuo tokius veiksmus padarė tyčia. Tuo tarpu šioje byloje tokių įrodymų nėra, o vairuotojo kaltė grindžiama iš esmės tik protokolą surašiusio pareigūno manymu, kad vairuotojas dėl gedimo yra kaltas.

Nepagrįstas yra ir institucijos, surašiusios protokolą pareigūnų teiginys, kad esant bet kuriam tachografo gedimui vairuotojas negali važiuoti, o toks važiavimas savaime vertinamas kaip siekis klastoti vairavimo ir poilsio rodmenis. Reglamento 16 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai tachografas sugenda ar neteisingai dirba, darbdavys pasirūpina, kad jį, kai tik galima, suremontuotų dirbtuvės. Jei per savaitę nuo gedimo ar neteisingo veikimo pastebėjimo dienos transporto priemonė negali grįžti į savo garažą, remonto darbai atliekami ten, kur tuo metu yra transporto priemonė. Tai reiškia, kad per savaitę nuo gedimų ar neteisingo tachografo veikimo pastebėjimo vairuotojas turi grįžti į garažą, tačiau važiavimas su sugedusiu tachografu savaime nėra tyčinis duomenų klastojimas ar slėpimas. Kaip elgtis sugedus tachografui ar blogai jam veikiant numato Reglamento 16 straipsnio 2 dalis, bet ji nedraudžia važiuoti.

Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių protokolą surašiusios institucijos pareigūnų teiginį, jog vairuotojas yra kaltas dėl nustatyto judesio jutiklio gedimo, nėra pagrindo R. B. taikyti atsakomybę pagal ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalį. Tačiau nors ir neįrodžius vairuotojo R. B. kaltės dėl šio pažeidimo, tai nereiškia, kad dėl krovinio vežimo su nesuremontuotu per nustatytą laikotarpį ir neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu jis iš viso neturi būti traukiamas atsakomybėn kaip savo paaiškinime teigia pats vairuotojas.

ATPK 142⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais su neįrengtu, neveikiančiu, nesuremontuotu per nustatytą laikotarpį ar neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu. Reglamento 13 straipsnis taip pat numato, kad darbdavys ir vairuotojai užtikrina, kad tachografas gerai veiktų ir būtų tinkamai naudojamas.

Šiuo atveju nustatyta, kad buvo pažeista minėta tvarka, reikalaujanti sutaisyti gedimą per savaitę nuo pastebėto neteisingo įrenginio darbo, nes iš tachografo duomenų matyti, kad vairuotojas R. B. apie judėjimo nesuderinamumą buvo informuotas perspėjimais 2015-03-25 ir 2015-04-13 (b. l. 11). Atsižvelgiant į Reglamento I B priede numatytą perspėjimų reglamentavimą, akivaizdu, kad 2015-04-22 veždamas krovinį R. B. žinojo apie anksčiau nei prieš savaitę aptiktus įvykius ar gedimus, tačiau krovinį vežė su nesuremontuotu per nustatytą laikotarpį ir neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu. Tai reiškia, kad jo veiksmuose yra visi ATPK 142⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai, todėl jo veika perkvalifikuojama iš ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalies į ATPK 142⁸ straipsnio 1 dalį ir R. B. pripažįstamas kaltu dėl šio pažeidimo.

R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, duomenų apie anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, todėl už padarytus pažeidimus jam skirtinos sankcijos vidurkių neviršijančios baudos (ATPK 30, 30² straipsniai). Galutinai skirtina nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teisėjas

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje ir 142⁸ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį – 100 EUR (vieno šimto eurų) bauda;

- pagal ATPK 142⁸ straipsnio 1 dalį – 130 EUR (vieno šimto trisdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinę nuobaudą R. B. paskirti – 130 EUR (vieno šimto trisdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 1001, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas), priimdamas nutarimą, gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Po nutarimo priėmimo pa­skirtos baudos mo­kėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui privers­ti­niu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.