Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis, II-35-598/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-31
Bylos Nr.: II-35-598/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01702-2021-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Banga Bartkienė (pirm.)
Pažeidėjas: J. Š.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Institucija: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyba

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
21.18.9pavadinimo nepavyko patikrinti
21.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-35-598/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01702-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 21.18.9; 21.18.12 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 31 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Renatai Tamašauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovei advokatei S. J.,

dalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos atstovui D. B.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui T. D.,

liudytojui J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, individualios įmonės savininkas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos (toliau – FNTT Kauno apygardos valdyba) viršininko R. U. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 0036-ANR_N-4-2021 (toliau - Nutarimas), J. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., savininku ir būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesudarė su J. G. darbo sutarties, nesulygo ir parašu nepatvirtino būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nors J. G. vykdydamas J. Š. duotus nurodymus individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko arimo, sėjimo, pasėlių purškimo remonto ir kitus darbus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu J. Š. pateikė teismui skundą, kuriame prašė 2021 m. rugsėjo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0036-ANRN-4-2021, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Pateiktame skunde nurodė, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis nepažeidė 2016 m. rugsėjo 14 d Lietuvos Respublikos Darbo kodekso Nr. XII-2603, 21 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio, 32 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas yra nepagrįstai. Nutarime išvados padarytos remiantis ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, o nepagrįstomis prielaidomis. Nutarime nurodyta, kad J. G. laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., tariamai atliko arimo, sėjimo, pasėlių purškimo, remonto ir kitus jo pavestus darbus. Tai neatitinka tikrovės. Pirma, jo individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima grūdinių kultūrų auginimu, augina žiemines kultūras ir nedidelį kiekį daržovių. Nuėmus derlių, apie rugpjūčio-rugsėjo mėnesius yra atliekami žemės įdirbimo darbai, o sėjimo darbai atliekami nuo rugpjūčio 10 dienos iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Todėl Nutarime nurodytais lapkričio-balandžio mėnesiais apskritai jam priklausančiuose arba jo nuomojamuose žemės plotuose, arimo-sėjimo darbai nebuvo atliekami, todėl tikrai J. G. tokių darbų nei jam asmeniškai, nei individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nedirbo. Taip pat Nutarime nurodyta, kad J. G. laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., tariamai atliko pasėlių purškimo darbus. Tai absoliuti ne tiesa. Kaip nurodyta Nutarime, kad J. G. tariamai pas mane pradėjo dirbti 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau purškimo darbai nebuvo vykdomi, nes purškimo darbai baigiami iki derliaus nuėmimo, išskyrus rapsą. Rapsas yra baigiamas purkšti iki spalio 15 dienos. Pavasarį rapsas purškimas tada, kai žydi, o žydi gegužės mėnesio viduryje. Rapsą purškė 2020 m. gegužės 10 d., tuo tarpu Nutarime nurodyta, kad J. G. pas mane tariamai dirbo iki 2020 m. balandžio 30 d., vadinasi, purškimo darbų jis negalėjo vykdyti. Rapsas yra purškiamas kelių chemikalų mišiniu. Pateikiu teismui chemikalų, kurių mišiniu buvo purškiamas rapsas 2020 m. pavasarį, įsigijimo PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad chemikalai rapsų purškimui buvo pristatyti per du kartus, tai yra 2020 m. balandžio 27 d. ir gegužės 4 d. ( kai net J. G. teigimu jis pas mane nebedirbo), o purškimą atliko pats gegužės 10 d. Nutarime nurodyta, kad elektroniniu paštu Valdyba gavo vaizdo medžiagą, tačiau nėra nurodyta iš kur gavo tokią vaizdo medžiagą, kas ją pateikė, kas įrašė vaizdą, ar tai daryta teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų normų. Nutarime nurodoma, kad vaizdo įrašas apžiūrėtas ir prijungtas prie administracinio nusižengimo bylos. Tačiau Nutarime nurodytas vaizdo įrašas yra apskritai neinformatyvus, kadangi nėra jokių duomenų kada, kokią dieną, kokį mėnesį ir kokiais metais filmuota, kas atliko šį filmavimą, kokia įranga atliktas filmavimas. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės tiksliai nustatyti ar nufilmuota transporto priemonė yra traktorius, o jeigu tai yra traktorius, tai kokios markės ir kam jis priklauso. Jeigu J. G. vairavo kažkieno traktorių ir purškė kieno nors rapsų laukus, tai turėtų būti nustatyta kam priklausė traktorius ir kieno laukus J. G. purškė. Dėl jo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parašyto laiško Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams nurodo, kad jis nebuvo įsipareigojęs įdarbinti J. G., šią pažymą išrašė pagailėjęs jo ir norėdamas jam pagelbėti byloje siekiant švelnesnės bausmės. Dėl daržovių vežimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir PVM sąskaitų faktūrų nurodo, kad patvirtina faktą, kad pandemijos metu keletą kartų pristatė daržoves į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą darbą atliko pats. Sąskaitose – faktūrose yra sandėlininko ir jo parašai, neatmeta galimybės, kad kelis kartus pamiršo pasirašyti. Tačiau sandėlininkės D. M. ir A. M. kurios priėmė daržoves patvirtino, kad jas atvežė J. Š.. Taigi J. G. dėl daržovių pristatymo meluoja, jokių daržovių jis nevežė, o ir tuo laikotarpiu jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones todėl vairuoti negalėjo. Taip pat liudytojai R. S. ir B. B. apklausti kaip liudytojai nepatvirtino fakto, kad J. G. dirbo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu kad J. G. jo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jo su juo nesiejo jokie darbiniai reikalai, nebuvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo su juo sudaryti darbo sutartį. Taigi jis nepadarė administracinio nusižengimo už kurį yra nubaustas, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o administracinė byla nutraukta.

Atsiliepimas

FNTT Kauno apygardos valdyba pateikė atsiliepimą į J. Š. skundą kuriame nurodo, kad atsižvelgiant į J. Š. skunde nurodomas aplinkybes manytina, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0036- ANR_N-4-2021 nubausti J. Š., pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000,00 eurų pinigine bauda yra teisėtas ir pagrįstas. J. Š. pateiktame skunde nurodė, ne kartą J. G. skolinęs traktorių savo asmenėms reikmėms, davęs nuo savo dirbtuvių, kuriame laikomas traktorius, raktus, į kurią J. G. galėjo netrukdomai patekti, tačiau šis niekada „(duomenys neskelbtini)” naudai neatliko jokių darbų, Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys leidžia manyti priešingai. Liudytoju apklausiamas B. B. nurodė 2020 metų pradžioje matęs J. G. dirbtuvėse remontuojant J. Š. priklausantį traktorių. Liudytoju apklausiamas R. S. patvirtino matęs J. Š. priklausantį traktorių stovintį J. G. gyvenamojo namo kieme. Nors J. Š. ir teigia, kad susiklosčius tarpusavio pasitikėjimo santykiams šis J. G. skolino traktorių savo reikmėms, tačiau aplinkybių visuma nepaneigia abejonės, kad nelegalus J. G. darbas nagrinėjamame kontekste buvo maskuojamas pasinaudojant tarpusavio pasitikėjimo forma. Administracinio nusižengimo tyrimo metu J. Š. nepateikė panaudos, nuomos ar kitų dokumentų, patvirtinančių kad traktorius yra laikinam naudojimui perleidžiamas J. G., todėl teigti kad J. G. jį naudojo savo reikmėms negalima. Taip pat J. Š. pateiktame skunde nurodo, kad filmuota medžiaga nepatvirtina filmuotos medžiagos autentiškumu, kadangi nėra aišku, kieno traktorių ir ar vairuojama priemonė yra traktorius, kieno rapsų laukus purškia, kategoriškai neigia, kad J. G. purškia jam priklausančius rapsų laukus. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad asmuo važiuojantis J. G. važiuojantis lauku atlieka rapsų pasėlių purškimo darbus, akivaizdžia matyti pritvirtintas chemikalų purkštuvas. Nors iš vaizdo medžiagos nematyti kokią konkrečią priemonę vairuoja J. G., kabinos vidaus forma leidžia teigti, kad tai yra žemės ūkio technika. Administracinėje byloje jokių duomenų, kad J. G. kažkokiu būdu galėjo gauti vairuoti kitą žemės ūkio techniką, nebuvo nustatyta. Pateiktame skunde J. Š. patvirtino faktą, kad pandemijos laikotarpiu keletą kartų pristatė daržoves į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą darbą visą laiką darė jis pats asmeniškai. Prieš veždamas daržoves užsakovui, išrašė prekių gabenimo važtaraštį, kurio vieną egzempliorių palieka užsakovui, o antras lieka jam. Krovinio važtaraštį pasirašė jis pats asmeniškai ir pasirašo sandėlininkas, priėmęs daržoves. Krovinio važtaraščio pagrindu yra išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kurią pasirašo sandėlininkas. Pateikia teismui jo buhalteriniuose dokumentuose esančius krovinių važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra sandėlininkės ir jo parašai. Paprastai PVM sąskaitas -faktūras pasirašo pats atvežęs daržoves, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjo sandėlininkė pamiršti paduoti jam pasirašyti PVM sąskaitą-faktūrą arba pasirašė skubėdamas. Nors J. Š. teigia, kad jis asmeniškai pristatė daržoves į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas, bei nurodė, kad galėjo pasirašyti skubėdamas, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad dokumentuose yra jo parašai. Todėl teigti, kad pasirašė J. Š., o ne J. G. negalima. Pažymėtina, kad J. Š. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ samdomų darbuotojų neturėjo. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta manytina, kad J. Š. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir J. Š. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. nurodė, kad dirba žemės ūkio darbus – sėja nuo rugpjūčio iki rugsėjo. Purškimo darbai atliekami pavasarį. Iš rudens purškimo darbai neatliekami, nes tai kenkia augalams. Kada pirko augalų apsaugos priemones įrodo sąskaitos – faktūros, kurios visiškai prieštarauja J. G. parodymus. Dėl traktorių remonto nurodo, kad nei vienos iš trijų traktorių neperdažinėjo, sugedus traktoriui į pagalbą kviečiasi MB. J. G. daržovių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevežė, nes jis pats turi visas vairavimo kategorijas ir pats šį darbą gali atlikti. Ant dviejų sąskaitų – faktūrų parašai yra ne jo, kieno nežino. Pagrindinis dokumentas yra prekių gabenimo važtaraštis. Sąskaitos – faktūros ateina vėliau. B. B. niekada neaiškino, kad J. G. jam remontuoja techniką. 2020 m. vasario mėn., J. G. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę. J. G. paprašė pažymos teismui, kad jis įsipareigoja J. G. įdarbinti, nes taip bus lengvesnis teismo sprendimas. Tokia pažymą jis parašė. Taip pat nurodo, kad su J. G. susipažino, kaip su nauju kaimynu, santykiai buvo geri. J. G. skolindavo savo techniką, kad jis galėtų dirbti savo ūkyje. J. G. niekada pas jį nedirbo. Mano, kad šis šmeižtas sąmoningas, kad būtų pripažintas dirbęs pas jį ir tokiu būdu prisiteistų atlyginimą. J. G. pas jį nei dirbo, nei talkindavo. Todėl prašo teismo panaikinti FNTT Kauno apygardos valdybos nutarimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas T. D. nurodė, kad 2020 m. pavasarį buvo gautas J. G. pareiškimas, kad jis nelegaliai dirbo pas ūkininką J. Š.. Buvo atliktas tyrimas, apklaustas ūkininkas, liudininkai, Atlikus išsamų tyrimą, neužteko duomenų patvirtinančių nelegalaus darbo faktą ir buvo atsisakyta surašyti protokolą.

Teismo posėdžio metu apklaustas FNTT Kauno apygardos valdybos atstovas D. B. nurodė, kad J. Š. kaltę įrodo R. S. ir B. B. parodymai. Tarp J. G. ir J. Š. susiklostė pasitikėjimo santykiai. Tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir nedetalizuojama kokie technikos remonto darbai buvo atliekami. Dėl sąskaitų – faktūrų pasirašymo užteko, kad J. G. patvirtino, kad tai jo parašas, vizualiai parašas yra J. G. ir daugiau joks tyrimas nebuvo atliekamas. Tyrimo metu nebuvo detalizuota ir aiškintasi kodėl neatitinka J. Š. nurodytos darbų atlikimo datos ir J. G. nurodytos datos. Filmuotoje medžiagoje, kad J. G. yra J. Š. rapsų lauke su J. Š. traktoriumi – išvada tikimybinė.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad jis ir J. Š. tolimi kaimynai. Atsikrausčius į (duomenys neskelbtini) ir namo savininkas nurodė J. Š., kaip galimą darbdavį. J. Š. atvyko pas jį su darbo pasiūlymu, konkrečiai – traktorininku jo ūkyje nuo 2019 m. 10 mėnesio pradžios. Darbo sąlygas nurodė tokias – 30 eurų į dieną, atsiskaitoma kasdien, jei viršvalandžiai – tada moka 5 Eur/ val., darbo vieta (duomenys neskelbtini), jis sutiko dirbti neįforminus darbo, be jokių socialinių garantijų. Datos neprisimena, pas J. Š. namuose jam pasiūlė sudaryti darbo sutartį, tačiau J. Š. pažadėjo sudaryti darbo sutartį nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Negali pasakyti kiek J. Š. jam sumokėjo, nes nežino. Taip pat negali pasakyti kiek dienų ir valandų jis dirbo pas J. Š., nes taip pat nežino. Susitarimo dėl atlygio mokėjimo J. Š. niekada nevykdė, bet jis niekada pretenzijų nereiškė. Nurodo, kad J. Š. technikos savo ūkyje niekada nenaudojo. J. Š. ūkyje jis žemę arė, trąšas barstė, atveždavo trąšas ir išveždavo produkciją. 2020 m. balandžio mėnesį pykosi su J. Š. dėl neišmokėto atlyginimo. Mano, kad J. Š. jam skolingas 4500 Eur sumą. Suma susidarė nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. balandžio 29 d. Teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Pažymi, kad prie traktoriaus fotografavosi dėl nuojautos kad su juo neatsiskaitys ir taip turės nuotraukas. Taip pat 2020 m. sausio 2 d., garaže esant +5 laipsniams, jis dažė du traktorius ir priekabą, patalpą pasišildė buitiniu el. šildytuvu. Tuo metu lauke buvo -10 laipsnių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. atstovė S. J. nurodė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nurodo nelegalaus darbo apibrėžimą- Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas T. D. nurodė, kad atlikus tyrimą neužteko duomenų patvirtinančių nelegalaus darbo faktą ir buvo atsisakyta surašyti protokolą. Kaip teigia J. G. jis iš darbo išėjo 2020 m. balandžio 29 d., tačiau į darbo inspekciją kreipėsi tik 2020 m. gegužės 26 d., t. y. tik po mėnesio laiko. Taip pat J. G. visą laiką nurodo vis skirtingą laikotarpį, kada tariamai dirbo pas J. Š., nurodo atliekamus darbus tokius, kokie ūkyje jau buvo atlikti ankščiau t. y. Purškimo darbai atliekami iki spalio 15 d., o pavasarį rapsai purkšti (purškimo laiką įrodo chemikalų įsigijimo dokumentai), kai J. G. jau nedirbo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neatpažino J. G., todėl jei jis būtų vežęs produkciją, darbuotojai būtų jį atsiminę. Kalbant apie nuotraukas ir vaizdo įrašus jie yra neinformatyvus, neįrodo kieno buvo traktorius, kieno laukus dirbo, taip nėra identifikuotas laikas t. y. metai ir metų laikai. Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnis, traktoriams skolinamiems iki 1 metų, rašytinė sutartis nėra reikalinga. Atsižvelgiant į visas byloje pateiktas aplinkybės teismo prašoma FNTT Kauno apygardos valdybos nutarimą panaikinti ir administracinė bylą prieš J. Š. nutraukti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. birželio 23 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išnagrinėjus J. G. prašymą ir atlikus tyrimą pagal turimą informaciją patraukti atsakino asmens administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, kadangi nenustatyta pažeidimo įvykio ir sudėties (administracinė byla b. l. 9 - 10).

2020 m. birželio 11 d. I. V. paaiškinimu nurodyta, kad ji J. G. iš matymo žino, tačiau nėra mačiusi jo dirbančio pas J. Š. (administracinė byla b. l. 21).

Iš pateikto vaizdo įrašo ir fotonuotraukų, nėra galimybės identifikuoti, kieno traktorius matomas vaizdo medžiagoje, taip pat kieno dirbami laukai. Ant vaizdo medžiagos nėra identifikavimo ženklų (datos, laiko) (administracinės bylos medžiaga b. l. 60 – 70).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog jis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., savininku ir būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesudarė su J. G. darbo sutarties, nesulygo ir parašu nepatvirtino būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nors J. G. vykdydamas J. Š. duotus nurodymus individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko arimo, sėjimo, pasėlių purškimo remonto ir kitus darbus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies nusižengimo faktą ir J. Š. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą grindžia tuo, kad J. Š. kaltę įrodo R. S. ir B. B. parodymai. Tarp J. G. ir J. Š. susiklostė pasitikėjimo santykiai. Dėl sąskaitų – faktūrų pasirašymo užteko, kad J. G. patvirtino, kad tai jo parašas, vizualiai parašas yra J. G.. Tyrimo metu nebuvo detalizuota ir aiškintasi kodėl neatitinka J. Š. nurodytos darbų atlikimo datos ir J. G. nurodytos datos. Nurodo kad filmuotoje medžiagoje, kad J. G. yra J. Š. rapsų lauke su J. Š. traktoriumi – išvada tikimybinė. Tačiau pažymi, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir nedetalizuojama kokie technikos remonto darbai buvo atliekami, taip pat jokie papildomi tyrimai nebuvo atliekami.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant J. Š. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje, tiek institucijos atstovo fiksavusio nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir tik tuomet vertinti, ar yra J. Š. veikoje administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.

Nagrinėjamu atveju J. Š. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Nesutiko su FNTT Kauno apygardos valdybos nutarimu ir paaiškino, kad jis dirba žemės ūkio darbus – sėja nuo rugpjūčio iki rugsėjo. Purškimo darbai atliekami pavasarį. Iš rudens purškimo darbai neatliekami, nes tai kenkia augalams. Kada pirko augalų apsaugos priemones įrodo sąskaitos – faktūros, kurios visiškai prieštarauja J. G. parodymus. Dėl traktorių remonto nurodo, kad nei vieno iš trijų traktorių neperdažinėjo, sugedus traktoriui į pagalbą kviečiasi MB. J. G. daržovių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevežė, nes jis pats turi visas vairavimo kategorijas ir pats šį darbą gali atlikti. Ant dviejų sąskaitų – faktūrų parašai yra ne jo, kieno nežino. Pagrindinis dokumentas yra prekių gabenimo važtaraštis. Sąskaitos – faktūros ateina vėliau. B. B. niekada neaiškino, kad J. G. jam remontuoja techniką. 2020m. vasario mėn., J. G. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę. J. G. paprašė pažymos teismui, kad jis įsipareigoja J. G. įdarbinti, nes taip bus lengvesnis teismo sprendimas. Tokia pažymą jis parašė. Taip pat nurodo, kad su J. G. susipažino, kaip su nauju kaimynu, santykiai buvo geri. J. G. skolindavo savo techniką, kad jis galėtų dirbti savo ūkyje. J. G. niekada pas jį nedirbo. Taigi, vertinant šias aplinkybes, galima teigti, jog tarp šalių susiklostė kaimyniški savitarpio pagalbos santykiai.

Atkeiptinas dėmesys į tai, kad FNTT Kauno apygardos valdyba neatliko jokių tyrimų, pateiktus įrodymus vertino ne objektyviai ir paviršutiniškai. Kaip teismo posėdyje nurodo FNTT Kauno apygardos valdybos atstovas D. B. - J. Š. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą grindžia tuo, kad J. Š. kaltę įrodo R. S. ir B. B. parodymai. Tarp J. G. ir J. Š. susiklostė pasitikėjimo santykiai. Dėl sąskaitų – faktūrų pasirašymo užteko, kad J. G. patvirtino, kad tai jo parašas, vizualiai parašas panašus į J. G.. Tyrimo metu nebuvo detalizuota ir aiškintasi kodėl neatitinka J. Š. nurodytos darbų atlikimo datos ir J. G. nurodytos datos. Nurodo kad filmuotoje medžiagoje, kad J. G. yra J. Š. rapsų lauke su J. Š. traktoriumi – išvada tik tikimybinė. Tačiau pažymi, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir nedetalizuojama kokie technikos remonto darbai buvo atliekami, taip pat jokie papildomi tyrimai nebuvo atliekami. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmi gavę J. G. pareiškimą dėl nelegalaus darbo atliko tyrimą ir nustatė, kad atlikus tyrimą, apklausus ūkininką, liudininkus, atlikus išsamų tyrimą, neužteko duomenų patvirtinančių nelegalaus darbo faktą ir todėl buvo atsisakyta surašyti protokolą.

Taigi, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos skyrius nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo santykių tarp J. Š. ir J. G., taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio.

Nesant visų nelegalaus darbo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima inkriminuoti J. Š. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos viršininko R. U. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 0036-ANR_N-4-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išnagrinėjus bylą, byloje esantį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos skyriaus pateiktą kompaktinį diską (CD), kuriame įrašyta vaizdo ir garso medžiaga (b. l. 63), nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos viršininko R. U. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 0036-ANR_N-4-2021 ir Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, J. Š. atžvilgiu nutraukti.

Byloje esantį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos skyriaus pateiktą kompaktinį diską (CD), kuriame įrašyta vaizdo ir garso medžiaga nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė