- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- eI3-309-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00154-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „MV GROUP Production“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „MV GROUP Production“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduojama viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja AB „MV GROUP Production“ (po reorganizavimo perėmusi visas AB „Gubernija“ teises ir pareigas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 419 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2019 m. sausio 9 d. pareiškėja gavo Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 419 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pavirtinti 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. Š-36 (toliau – ir Aktas), kuriame nustatyta, kad pareiškėja turi mokestinę prievolę sumokėti 249 107 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Akte nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas) panaikino VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO), pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 mokestiniais laikotarpiais. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 puntą, pareiškėjai atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais. Dėl galimai nusikalstamos UAB „Metrail“ veikos, dėl kurios ir pareiškėjai atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir vyksta kitos administracinės bylos. PTO yra apskundusi UAB „Metrail“ pažymų panaikinimo faktą, dėl kurių (-io) gamintojams ir importuotojams atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais, ir kol nėra teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019, negalima sutikti, kad pareiškėja PTO apskųsto 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrindu turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį. Nepagrįstai buvo panaikinta mokestinė lengvata ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas nesant PTO, pareiškėjos ar kitų gamintojų ir importuotojų, kaltės.
Nurodo, jog Sprendimas nepagrįstai priimtas remiantis VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir VRAAD sprendimas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas kitoje administracinėje byloje. Teigia, jog teismui pripažinus VRAAD sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, išnyksta pagrindas priimti Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašo skundą atmesti.
Nurodo, jog VRAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Tačiau pareiškėja iki Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdyto patikrinimo pradžios deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)galiojo tiek pareiškėjos patikrinimo metu, tiek šioje byloje skundžiamo 2018 gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 419 priėmimo metu. Pareiškėja pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis Departamento vykdyto patikrinimo pradžios – 2018 m. spalio 11d., VRAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto raginimo neįvykdė. Pareiškėja mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 m. pati nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio.
Pažymi, jog departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma yra 249 107 Eur. Įvertinus visas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) 132 straipsniu, 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo aktas Nr. Š-36 ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį buvo patvirtinti pareiškėjos skundžiamu Sprendimu. Taip pat nurodo, kad pareiškėja prašo mažinti paskaičiuotą mokestį, bet pats Departamentas paskaičiuoti mokestį kitaip, nei yra paskaičiuota, neturėjo teisinio pagrindo, nes mokestis apskaičiuotas pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013–2015 m.
Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) priimtos 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pagal pareiškėjos bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui.
Pareiškėja AB „MV GROUP Production“ šioje nagrinėjamoje byloje skundžia Departamento 2018 gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 419, kuriuo Departamentas patvirtino patikrinimo aktą ir apskaičiavo 249 107 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. LVAT minėta nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Remiantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, AB „MV GROUP Production“ 2018 gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 419 patvirtinta 249 107 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 245 845 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 245 845 Eur mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 419 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja AB „MV GROUP Production“ teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
VRAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo pareiškėją, kad vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Rašte nurodoma, jog vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktu pareiškėjai siūloma iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.
VRAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2013-2015 metus. 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (už 2013–2015 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 m. – 1 787 t; 2014 m. – 2 365 t.; 2015m. – 4 349 942 t. VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą dėl mokestinės prievolės už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų metalinių pakuočių kiekį 2013–2015 metais. Patikrinimo akte Nr. Š-36 nurodoma, kad pareiškėja pagal patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas metalines pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja deklaracijos FR0524 formoje nurodė pagamintų ir išleistų į vidaus rinką gaminių pakuočių kiekį, t. y. 2013 m. – 43 200 t; 2014 m. – 45 901 t. ir 2015 m. – 40 500 t. Nustatyta, jog minėti patvirtinimai panaikinti VRAAD sprendimu. Pareiškėja 2013–2015 m. pateiktų deklaracijų už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis netikslino ir jų neteikė. Taigi, vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuojama 2013–2015 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma yra 249 107 Eur.
Atsakovas 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 419, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą ir juo pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius. Sprendime nurodyta, kad VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. mokestiniu laikotarpiu, todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2013–2015 m. Pareiškėjai apskaičiuota už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. mokestinį laikotarpį privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 249 107 Eur.
Pareiškėja nesutinka su 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo ji panaikinti.
2019 m. kovo 14 d. VAAT nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja šioje administracinėje byloje, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį paliko nepakeistą.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).
2023 m. vasario 10 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą dėl pareiškėjai Sprendimu paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 249 107 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius: 78 284 Eur už 2013 m.; 91 647 Eur už 2014 m. ir 75 914 Eur už 2015 m, viso – 245 845 Eur
Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimas priimtas pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), be to Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo, ginčijamo kitoje administracinėje byloje, pagrindu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).
Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 ir 38 dalimis, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 dalies 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalis numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs ir su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams 2014–2016 m. išduoti patvirtinimai buvo išrašyti už 2013–2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1239-502/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje buvo konstatuota, kad patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė (UAB „Metrail“) 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinių pakuočių atliekų. Už metalinių pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į sąrašą įrašytas kaip metalinių pakuočių surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kt. teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 76 punktas).
UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinių pakuočių atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4 751 t metalinių pakuočių atliekų, už kurias negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš sąrašo. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinių pakuočių atliekos buvo surinktos, nepateikė, taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 77 punktas).
Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesant dokumento, patvirtinančio, jog SIA „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamų pajėgumų perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).
LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 paliko nepakeistą VAAT 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3534-1066/2021, kuriuo buvo atmestas UAB „Metrail“ skundas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.
Nustatyta, jog byloje skundžiamu atsakovo sprendimu buvo apskaičiuotas mokestis už tris mokestinius laikotarpius, t. y. 2013 m.; 2014 ir 2015 m. Pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė teisės aktais nustatytas gamintojų ir importuotojų pareigas dėl pakuotės atliekų tvarkymo, pakuotės atliekų tvarkymą pavesdama PTO, todėl ginčijamas Departamento Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėta. Kadangi ji to padaryti negali, todėl ji negalėjo būti ir atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų vykdymo.
Teismas sutinka, jog panaikinus PTO išrašytus pareiškėjai patvirtinimus pareiškėja privalėjo tikslinti VMI pateiktas deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius ir įvykdyti papildomai mokestinę prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį, tačiau pareiškėja mokestinių deklaracijų nepatikslino.
Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, buvo panaikinta 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, buvo perskaičiuoti patvirtinimai, kurie PTO buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr(duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 7 vnt.) pagrindu. atliktas 2013 metų mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis perskaičiavimas. 2014-2015 m. mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma paskaičiuota 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo aktu Nr. Š-36 ir patvirtinta 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 149 pasikeičia minimaliai. Atitinkamai, atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 245 845 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą per 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Mokestis apskaičiuotas remiantis vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022. Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertintina, kad skundžiamas Sprendimas atitiko esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu). Tai, kad skundžiamame Sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir/ar pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekos tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. galiojanti redakcija), gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. galiojanti redakcija) 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).
Teismas konstatuoja, jog negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad Sprendime konstatuojama, jog buvo panaikinti pareiškėjai PTO išduoti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą ir paties atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti dokumentai PTO, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl šios priežasties negali būti konstatuojama nei pareiškėjos, nei pačios PTO neteisėti veiksmai ar kaltė. Atitinkamai pareiškėjai 2013-2015 m. pateiktų deklaracijų už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis netikslinus ir jų neteikus, vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, buvo apskaičiuotas 2013–2015 m. mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas už 2013 m. apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėja turi mokėti 245 845 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m.
Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad už 2013-2015 m. perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad už PTO paslaugas pagal sutartį ji visiškai atsiskaitė ir PTO perdavė metalines pakuotes. Pareiškėjai buvo išrašyti patvirtinimai, kurie buvo panaikinti, o jie įrodo pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl šios priežasties negali būti konstatuojama nei pareiškėjos, nei pačios PTO neteisėti veiksmai ar kaltė.
Teismas konstatuoja, jog Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 249 107 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 245 845 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „MV GROUP Production“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 419 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 249 107 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 m., 2014 m. ir 2015 metais ir sumažinti mokestį iki 245 845 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.