- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e1-919-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35153-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (rus. kirilica – M. X.), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. K. 2021 m. nuo spalio 9 d., tiksliai nenustatyto laiko, iki spalio 10 d. apie 00.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvėptame ore nustatytas 1,80 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2021 m. spalio 9 d. 23 val., po darbo, Vilniuje, Bazilijonų g. 3, savo automobilyje su bendradarbėmis vartojo alkoholinius gėrimus, nepamena ar visą butelį išgėrė. Gėrė, nes būnant darbe, jam pranešė, kad pasikorė jo draugas. Kadangi buvo vėlu, jis nusprendė padėti kolegėms ir jas nuvežė namo, po to važiavo namo. Važiuojant Eiminių gatvėje sprogo automobilio padanga. Sustojęs, išsikvietė techninę pagalbą. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie davė pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Jis tam neprieštaravo. Pirmu kartu, prisimena, kad įpūtė 1,80 promilių, o kiek įpūtė antru kartu tiksliai neatsimena. Kai patikrino girtumą, policijos pareigūnai iškvietė kitą ekipažą, užpildė kažkokį protokolą. Taip pat buvo atvykusi ir techninė pagalba, bet pamačiusi situaciją išvyko. Kitas ekipažas atvežė jį į policijos komisariatą. Pareigūnams jis prisipažino, kad vairavo neblaivus. Jis gyvena Lietuvoje daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, turi leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat turi vairuotojo pažymėjimą (priedo 1 t., b. l. 128-129).
Po galutinio pranešimo apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, M. K. parodė, kad jis pasilieka prie savo parodymų, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai (priedo 1 t., b. l. 155).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojo F. L. (policijos pareigūno) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 9 d. dirbo poroje su vyriausiuoju patruliu D. B.. Gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad automobilis „Jaguar“ kliudė ar tai kelio ženklą, ar šviesoforą, tiksliai neprisimena ir nuvažiavo link Justiniškių mikrorajono pro „Rimi“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Pavilnionių g. 22. Važiuojant link nuversto šviesoforo, kuris yra sankryžoje priešais „Rimi“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Pavilnionių g. 22, surado automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Per „Polis“ sistemą ieškojo kokio automobilio yra šis numeris, o tuo pačiu važiavo į pranešėjo nurodytą pusę ir autobusų stotelėje, esančioje netoli pastato Vilniuje, Taikos g. 36, pamatė stovintį automobilį „Jaguar“, kuris buvo be vieno valstybinio numerio ženklo, o kitas buvo numeris analogiškas surastam prie nulenkto šviesoforo. Prie automobilio sutiko rusiškai kalbantį vyrą, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir prisistatė, kad jis yra M. C., bet jokio asmens dokumento jis su savimi neturėjo, taip pat patikrinus visose bazėse tokio asmens nepavyko nustatyti. Vyriškis savo pavardę pats parašė ant lapuko, taip pat jis užrašė ir savo gimimo datą, bei telefono numerį. Kiek suprato, tas vyras bandė aiškinti, kad nepadarė jokio auto įvykio, kad jam sugedo automobilis ir jis išsikvietė tralą, kad automobilį nugabentų. Tikrai prisimena, kad sulaikymo metu tas vyras nepateikė jokio asmens dokumento ar dokumento kopijos. Neprisimena ką tas vyras aiškino dėl savo girtumo ir automobilio vairavimo, tačiau jam buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu ir 2021 m. spalio 10 d. 00.50 val. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 2021 m. spalio 10 d. 1.09 val., buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. M. C. su alkotesterio parodymais sutiko ir paaiškino, kad jis vartojo alkoholį prieš pusantros valandos. Automobilis „Jaguar“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas saugojimui į saugomą automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Dėl įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą. Rašydamas tarnybinį pranešimą, jis suklydo ir nurodė jo datą 2020 m., tuos metus nurodė ir tarnybinio pranešimo tekste, tai techninė klaida, tiksliai turi būti 2021 metai (priedo 1 t., b. l. 99-100). Iš esmės analogiški duomenys užfiksuoti ir jo 2020 m. spalio 10 d. (data – rašymo apsirikimo klaida, teisinga – 2021 m. spalio 10 d.) tarnybiniame pranešime, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 00.16 val., Vilniuje, Justiniškių g., buvo aptiktas ir sulaikytas vyras, vairavęs automobilį „Jaguar“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, asmenybę patvirtinančių dokumentų neturėjęs M. K. (priedo 1 t., b. l. 28).
Liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog maždaug prieš 5-6 metus susipažino su vyriškiu vardu „M.“, Maždaug prieš 3-4 metus, tiksliai nepasakys, M. paprašė kartu su juo nuvažiuoti į Vilniaus „Regitra“, kad jis (V. I.) savo vardu pasirašytų automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes M. neturi registracijos Lietuvoje ir negali savo vardu nusipirkti ir užregistruoti automobilio. Kartu su M. nuvažiavo į Vilniaus „Regitra“, Lentvario gatvėje. Ten jis savo vardu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kelis kartus teko aiškintis, tame tarpe ir su policijos pareigūnais, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriuos darė M. jo vardu registruotais automobiliais. Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjai jam parodžius 2021 m. liepos 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tvirtai teigia, kad jos užpildytos ne jo ranka, nors ir jo vardu, parašas ant abiejų sutarčių tikrai ne jo, be to sutartyse nurodytas M. telefono numeris. Jokių „Jaguar“ markės automobilių jis (V. I.) niekada nepirko ir nedraudė. M. paskutinį kartą matė po to, kai turėjo aiškintis su Kauno policijos pareigūnais. Žino, kad prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą, M. supirkinėjo „RAF“ markės automobilius, liaudyje dar vadinamus „Latvijomis“ ir jas perveždavo pardavimui į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), iš M. kalbų suprato, kad jis kilęs iš tų kraštų. Vilniuje M. dirbo įvairiuose (duomenys neskelbtini), kepė šašlykus. Jokios moralinės ar materialinės žalos jis nepatyrė, jokių baudų už tas jo vardu registruotas mašinas niekada nemokėjo. Kai tik gaudavo panašaus pobūdžio dokumentus, skambindavo M. ir jis viską sutvarkydavo (priedo 1 t., b. l. 46-49).
Papildomos apklausos metu V. I. parodė, kad negali paaiškinti, kodėl automobilio „Jaguar S-Type“, (v. n. (duomenys neskelbtini)) pardavėjas atpažino jį iš nuotraukos, kaip įforminusį minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Apie tai, kad pas M. (M. K.) nėra jokių asmens dokumentų jis nieko nežinojo, neprisimena ar kada nors matė kokį nors jo asmens dokumentą. Neprisimena, kad būtų davęs M. K. savo asmens tapatybės kortelę, ją pats duodavo kuomet formindavo automobilio pirkimo - pardavimo sutartis savo vardu. Kuomet savo vardu formino M. K. perkamus automobilius, tą darė tik jam paprašius, už šią paslaugą nėra gavęs jokio atlygio, kadangi jis yra pensininkas ir turi pakankamai laiko bei norėjo padėti žmogui. Nors automobilio „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis yra jo vardu, tačiau šis automobilis niekada jam nepriklausė ir nepriklauso šiuo metu, todėl atsisako pasiimti minėtą automobilį saugojimui (priedo 1 t., b. l. 63-64).
2021 m. spalio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, kuriuose nurodyta, kad V. I. atpažino M. K. kaip savo pažįstamą vardu „M.“, apie kurį davė parodymus (priedo 1 t., b. l. 53-57).
Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog apie automobilio „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pardavimą skalbimą įdėjo į „Auto plius“, kur nurodė, kad parduoda automobilį be techninės apžiūros. Pirkėjas atsirado maždaug 2021 m. birželio mėnesį, pravažiavo jo siūlomu automobiliu. Antrą kartą tas pat asmuo pasiūlė jo „Jaguar“ keisti į automobilį „Ford Escape X LT“. (duomenys neskelbtini) keitimas įvyko įforminant pirkimo-pardavimo sutartį, kurią surašė jo sūnus, o jis tik pasirašė, nes automobilis buvo registruotas jo vardu. Perkamo „Ford“ automobilio jis savo vardu neregistravo, o su V. I. sutartimi pardavė kitam asmeniui. Kai pardavė automobilį „Jaguar S-Type“, jo asmens dokumentai buvo baigę galioti, jis negalėjo išregistruoti automobilio iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., kol negavo naujos asmens tapatybės kortelės. Ar pirkėjas V. I. įregistravo automobilį savo vardu jis nežino. Su automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pirkusiu asmeniu daugiau jokių kontaktų neturėjo. Šį automobilį nupirkęs asmuo abu kartus buvo atvykęs vienas. Prie liudytojo apklausos protokolo prideda ir šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Asmens, kuris įsigijo automobilį duomenis žino tik tiek, kiek jis nurodė sutartyje, jo asmens dokumento nematė (priedo 1 t., b. l. 73-74).
Papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad po atliktos akistatos su asmeniu (M. K.), kuris teigia, kad jis iš jo įsigijo automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) jis atpažino, kad tikrai šis asmuo (M. K.), kuris prisistatė V. I. vardu, įsigijo minėtą automobilį, keisdamas jį į automobilį „Ford Escape“. Atpažinimo iš nuotraukos metu šio asmens neatpažino, nes kai jis pirko automobilį ir pasirašė jo pirkimo-pardavimo sutartį, jis buvo su barzda ir nebuvo visiškai plikas (priedo 1 t., b. l. 77-78).
Liudytojos T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog (duomenys neskelbtini) metais ji ištekėjo už M. K., nuo (duomenys neskelbtini) metų ji su vyru gyvena Lietuvoje. Ji niekada nebuvo deportuota iš Lietuvos, o vyras, kiek prisimena, lyg (duomenys neskelbtini) metais buvo deportuotas, tačiau tais pačiais metais grįžo atgal į Lietuvą. 2021 m. spalio 10 d. nakties metu jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad buvo sulaikytas jos vyras M. K., kuris vairavo automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, o automobilis varomas į policijos saugomų automobilių aikštelę. Jos vyras M. K. yra kreipęsis su (duomenys neskelbtini) prašymu jiems abiem (priedo 1 t., b. l. 70-71).
Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenys, skambučio Bendrajam pagalbos centrui „BPC irasas 1 - 2021_10_10_00-16-07_37064441776“ ir „BPC irasas 2- 2021_10_10_00-25-18_37060186924“ garso įrašai ir jų 2022 m. sausio 27 d. apžiūros protokolo duomenys:
1) Pirmas pokalbis vyko 2021 m. spalio 10 d., pradžia 00:16:17 val., garso įrašo pavadinimas „BPC irasas 1 - 2021_10_10_00-16-07_37064441776“, užfiksuota, kad vyras kalba su Bendrojo pagalbos centro operatore, informuoja, kad Eitminų ir Perkūnkiemio gatvių sankryžoje seno modelio „Jaguaras“ nutrenkė ženklą ir nuvažiavo į Justiniškių - Pašilaičių pusę, kiek suprato – girtas. Automobilio valstybinio numerio nematė. Automobilis kliudė kelio ženklą, prie ženklo liko išsimėčiusios automobilio detalės. Vyras nurodo operatorei, kad jis pats yra taksistas ir tiesiog bijo, kad girtas vairuotojas nepridarytų daugiau bėdų.
2) Antras pokalbis vyko 2021 m. spalio 10 d., pradžia 00:25:18 val., garso įrašo pavadinimas „BPC irasas 2- 2021_10_10_00-25-18_37060186924“, užfiksuota, kad moteris kalba su Bendrojo pagalbos centro operatore, informuoja, kad Eitminų gatvėje, prie „Hyper Rimi“ link aplinkkelio yra sugadintas šviesoforas, gal ten buvo avarija, nes šviesoforas sudaužytas, labai daug visokių šūkių, bet mašinų aplink nėra. Operatorei patikslinus, nurodo, kad tai yra Eitminių ir Perkūnkiemio gatvių sankryža (kompaktinis diskas voke, priedo t. 1 b. l. 24; 20-23; 25-27).
Vaizdo įrašai (9 vnt.) iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta ir policijos pareigūnų bendravimas su kaltinamuoju M. K. (priedo t. 1, b. l. 29).
2021 m. spalio 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, 2021 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei 2021 m. liepos 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – automobilis po eismo įvykio, apgadintas automobilio priekis, sudaužytas automobilio priekinis dešinės pusės žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, iš automobilio apačios matosi skysčių nuotėkis, priekinis dešinės pusės ratas nuleistas. Fotolentelėje, nuotraukose Nr. 9 ir Nr. 10 matosi priekinės keleivio vietos grindys, kur matomas tuščias degtinės butelis (priedo t. 2, b. l. 20). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas saugojimui į saugomą automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127, kadangi automobilio vairuotojas pažeidė KET 14 punktų reikalavimus (priedo t. 2, b. l. 13-22; 23-24).
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad M. K. 2021 m. spalio 10 d. 00.50 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2021 m. spalio 10 d. 1.09 val., nustatytas 1,91 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (priedo t. 1, b. l. 170-173).
2021 m. spalio 11 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas nurodomas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (priedo t. 2, b. l. 25-27).
2021 m. liepos 24 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad V. S. už 1 000 Eur pardavė V. I. automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (priedo 1 t., b. l. 75-76).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio mėnesį automobilio „Jaguar S-Type“ (pasirinkti 2003 m.) kaina su PVM buvo 2 580 Eur (priedo t. 2, b. l. 33-37).
2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę duomenys, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis M. K., kaip faktinis savininkas (valdytojas), gavo leidimą atsiimti automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (priedo t. 2, b. l. 31-32).
2021 m. vasario 3 d. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad registre nėra duomenų apie registruotą transporto priemonę, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini).
2021 m. spalio 11 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. S. į automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) tačiau VĮ „Registrų centras“ dėl klaidų nutarime neįregistravo duomenų turto arešto aktų registre (priedo t. 2, b. l. 28-30).
M. K. Rusijos Federacijos piliečio paso kopija, kuri buvo aptikta automobilyje „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (priedo t. 2, b. l. 6-8).
2021 m. spalio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pranešimo duomenys, iš kurių matyti, kad Rusijos Federacijos piliečiui M. K., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes užsienietis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (priedo t. 2, b. l. 130)
2021 m. spalio 15 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių pranešimo duomenų matyti, kad Interpolo Rusijos nacionalinis biuras nurodė, kad pateiktuose (sulaikytojo M. K.) nuotraukose yra M. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo Rusijoje neteistas. Pateiktų asmens dokumentų (pridėtų prie bylos, apžiūrėtų pasų nuorašų) galiojimas yra pasibaigęs (priedo t. 2, b. l. 135).
2021 m. lapkričio 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pranešimo duomenys, iš kurių matyti, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) M. K. suteikimo yra pradėtas spręsti (priedo t. 2, b. l. 128-129).
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina M. K. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai autobusų stotelėje, policijos pareigūnai 2021 m. spalio 10 d. 00.50 val. tikrinimo metu, alkotesterio pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmuoju pūtimu buvo 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antruoju pūtimu 1.09 val. nustatyta didesnė - 1,91 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: liudytojų parodymais, Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenimis, pareigūno F. L. tarnybinio pranešimo duomenimis ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais, taip pat kita rašytine byloje esančia medžiaga. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, kaltininko tyčios kryptingumą, teismas konstatuoja, kad M. K. padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimo metu pirmuoju pūtimu nustatytas 1,80 promilių girtumas, o antruoju – 1,91 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo t. 2, b. l. 153-157).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei jį charakterizuojančias aplinkybes. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltininkui nustatytas vidutinis girtumas, tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs didelį kiekį alkoholio (alkoholį vartojo automobilyje), iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Be to kaltinamasis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
M. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki įvykio nelegaliai gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) yra pateikęs prašymą dėl (duomenys neskelbtini) suteikimo, dirba, anksčiau neteistas (priedo t. 2, b. l. 119-120; 135-137). 2021 m. spalio 11 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per penkerius metus M. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, jam buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (paskirta 300 Eur bauda) (priedo t. 2, b. l. 121). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, tačiau didesnę nei minimalią, skiriamą už nesunkių nusikaltimų padarymą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, tai, kad tai ne pirmas kartas, kai asmuo vairuoja neblaivus, teismas sutinka su prokuroro siūlomu baudos dydžiu, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei M. K. asmenybei, todėl jam skirtina 75 MGL dydžio bauda.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. spalio 10 d. 00.50 val. iki 2021 m. lapkričio 10 d. (trisdešimt dvi dienos) (priedo t. 1, b. l. 121-122, 156-163, 181-183). Šis laikas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo bei suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, laikytina, kad baudos bausmė atlikta.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti M. K. turi būti skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors prokuroras kreipdamasis į teismą šios baudžiamosios priemonės skirti neprašė, teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į bausmės paskirtį, kurią padeda įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju uždrausti kaltininkui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltininkas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,80 promilių girtumas, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog tai ne pirmas tokio pobūdžio teisės pažeidimas, prieš ketverius metus jis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai rodo, kad M. K. atitinkamų išvadų nedaro ir vėl daro tapačius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
VĮ „Regitra“ 2021 m. spalio 11 d. duomenimis nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise buvo registruotas ne kaltinamojo, o liudytojo V. S. vardu (priedo t. 2, b. l. 25-27). V. S. paneigė, kad jis įvykio metu buvo automobilio savininkas, nurodė, kad jis automobilį pardavė. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas V. I. taip pat paneigė esąs automobilio savininkas, nurodė, kad sutartyje yra kaltinamojo kontaktinis telefono numeris. Liudytojas V. S. atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, pirkusį iš jo automobilį. Kaltinamasis apklausiamas pripažino, kad automobilio savininkas yra jis, o automobilio neregistravo savo vardu, nes gyvena Lietuvoje nelegaliai. Taigi, iš byloje pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad automobilio faktinis savininkas nuo 2021 m. liepos 24 d. yra kaltinamasis. 2021 m. lapkričio 10 d. kaltinamasis M. K., kaip faktinis savininkas (valdytojas), gavo leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (priedo t. 2, b. l. 31-32). 2021 m. vasario 3 d. VĮ „Regitra“ duomenimis registre nėra duomenų apie registruotą transporto priemonę, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju vidutinė šio automobilio vertė su PVM 2 580 Eur (priedo t. 2, b. l. 33-37).
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota nakties metu), nustatytą neblaivumą (jo iškvėptame ore pirmuoju pūtimu buvo 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antruoju pūtimu 1,91 promilių etilo alkoholio koncentracija), konfiskuotino turto vertę (2 580 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (75 MGL, sumažinus trečdaliu 50 MGL/2 500 Eur), mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, yra būtina bausmės tikslams pasiekti, todėl iš M. K. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 580 Eur.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos (priedo t. 1, b. l. 184-187).
2021 m. spalio 11 d. nutarimu V. S. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) tačiau VĮ „Registrų centras“ neįregistravo duomenų turto arešto aktų registre (priedo t. 2, b. l. 28-30), o 2021 m. lapkričio 10 d. M. K. buvo išduotas leidimas kaip faktiniam savininkui (valdytojui), atsiimti automobilį „Jaguar S-Type“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu duomenų apie minėtą transporto priemonę VĮ „Registrų centre“ nėra. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako (priedo t. 2, b. l. 31-32).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (4 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie el. bylos priedo, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (priedo t. 1, b. l. 24, 29; t. 2, b. l. 88).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. (rus. kirilica – M. X.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nuo 2021 m. spalio 10 d. 00.50 val. iki 2021 m. lapkričio 10 d. (trisdešimt dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (atitinka 64 MGL dydžio baudą) ir laikyti, kad M. K. baudos bausmę yra atlikęs.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. K. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 580 (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt) Eur.
M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (4 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie el. bylos priedo, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.