Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį (2016 m. įgytas pažymėjimas) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 300 straipsnio 2 dalį (2018 m. įgytas pažymėjimas) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 281 straipsnio 7 dalį (čia ir toliau – straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) (2018 m. liepos 3 d. veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. spalio 9 d. veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. gruodžio 25 d. veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir R. G. skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu, R. G. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 25 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 10 d., nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d., nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 25 d.

R. G. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir ją įgyti; konfiskuotas R. G. priklausantis automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir suėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. G. priteistos išlaidos dėl automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos R. G. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau R. G. nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, vietoje laisvės atėmimo bausmės prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl teritorinio bylos teismingumo pažymint, kad byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

Dėl paskirtos bausmės

9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

10. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas, už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą be laisvės atėmimo bausmės taip pat galima skirti arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės), padarytų veikų formą ir rūšį (padarytos dvi apysunkės ir 3 nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos), padarė išvadą, jog R. G. yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, anksčiau skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, o R. G. elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas R. G. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, neva padarytos veikos neturėjo jokių padarinių, jokios materialinės žalos, nusikaltimai nėra sunkūs, tik patvirtina išvadą dėl susiformavusių nebaudžiamumo nuostatų. R. G. anksčiau teistas dešimt kartų, atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš pataisos įstaigos paleistas 2015 m. gegužės 20 d. (t. 2, b. l. 124). 2016 m. pradžioje jis nubaustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus (kai jam nustatytas 2,05 promilių girtumas), 2016 m. viduryje, 2017 m. pradžioje baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino (t. 2, b. l. 125-127). Nagrinėjamoje byloje R. G. nuteistas už tai, kad tris kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – 2018 m. liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais, dviem iš minėtų atvejų policijos pareigūnams pateikė žinomai suklastotą dokumentą. Toks R. G. požiūris į vairavimą išgėrus ir Kelių eismo taisyklių laikymąsi apskritai patvirtina, jog vienintelė bausmės rūšis, galinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – yra tik realus laisvės atėmimas. Faktiškai vienintelė nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojanti aplinkybė – jog nuo 2017 m. birželio mėnesio jis susirado pastovų darbą (t. 2, b. l. 129) – teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Teismas už atskiras nusikalstama sveikas paskyrė R. G. laisvės atėmimo bausmes, kurių terminas nustatytas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą – 7,5 mėnesio, už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metai ir pusantro mėnesio), subendrinus paskirtas bausmes ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas R. G. buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus padarytų veiksmų pavojingumą, R. G. asmenybę, tokia bausmė už penkis tyčinius nusikaltimus teisėjų kolegijos vertinimu yra teisinga, pagrindo jos keisti nėra.

Dėl BPK nuostatų pažeidimo

12. Skunde nuteistasis pagrįstai cituoja BPK 227 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų. BK 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Nagrinėjamu atveju trys iš penkių nusikaltimų buvo padaryti Vilniaus mieste (1, 4, 5 nusikalstamos veikos), taigi vadovaujantis BPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamoji byla buvo išties teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Visgi pažymėtina, jog pagal BPK 228 straipsnio 2 dalį, teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jei byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224, 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, t. y. jei buvo pažeistas rūšinis, ne teritorinis bylos teismingumas. Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, klausimas dėl teritorinio bylos teismingumo pirmosios instancijos teisme nekilo nei R. G., nei bylą nagrinėjusiam teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, pagrindo išvadai, jog skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas dėl ne visiškai tikslaus teritorinio teismingumo nustatymo, tuo labiau, kai dvi iš inkriminuotų veikų buvo padarytos Trakų rajone, šiuo atveju nėra.

14. Ikiteisminio tyrimo metu kardomąją priemonę – suėmimą – R. G. paskyrė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Č. M. (t. 2, b. l. 142-144). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, suėmimo termino pratęsimo klausimą išsprendė bylą nagrinėjanti teisėja (t. 2, b. l. 195-197). Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 9 dalimi, kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą tik tuo atveju, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje (pvz. ikiteisminio tyrimo metu ar panaikinus nuosprendį ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo). Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjusi ir kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą išsprendusi teisėja jokių procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neatliko, taigi aukščiau nurodytos BPK nuostatos pažeistos nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.