- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-186-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00398-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K., M. K., R. Z., S. D., O. K., Kretingos
- Advokatai
- Stanislava Kazimiera Barvidytė
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-186-370/2011
2011 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei J. P., atsakovei Z. K. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1307-676/2010 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Z. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys V. K., M. K., R. Z., S. D., O. K., Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Stasė Danutė Nekrošytė, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia V. K. sudarytą 2000-04-14 turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr. 1-1893, patvirtintą Kretingos rajono notarų biuro notarės Stasės Nekrošytės; nustatyti, kad ieškovė po tėvo V. K. mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti, ir laikyti ją įpėdine, priėmusia palikimą. Nurodė, jog ji yra 2000-11-19 mirusio V. K. ir 1998-12-29 mirusios O. K. dukra. Mamai mirus, ji palikimo nepriėmė. Iš Rusijos į Lietuvą ji grįžo gyventi 2001-04-20, apsigyveno tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, tokiu būdu gyvendama tėvų bute ir rūpindamasi juo, faktiškai turtą pradėjo valdyti ir taip priėmė palikimą po tėvo mirties. 2004 metais dėl mirusio tėvo turto dalies paveldėjimo ji kreipėsi į notarą, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškimą ir paaiškino jai, kad ji yra praleidusi terminą palikimo priėmimui, į teismą dėl šio termino atnaujinimo nesikreipė. 2004 metais ji tvarkė namo pamatus, 2005 metais savo lėšomis keitė virtuvėje langus, linoleumą. Ginčijama sutartis neatitinka tikrosios jos tėvo V. K. valios, nes sutarties sudarymo metu jis sirgo ir negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, be to, atsakovė nevykdė sutarties 4 p. įsipareigojimo rūpintis tėvu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu tėvas nors ir sirgo, tačiau viską suvokė, todėl ją pripažinti negaliojančia nėra pagrindo. Sutartį jis sudarė norėdamas turėti garantijas, kad jį kas nors prižiūrės, nes niekas juo nesirūpino. 2002 metų gegužės mėnesį atsakovė pradėjo statybos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl pareikalavo išsikelti iš namo ten gyvenančius asmenis, nes jai statybų metu reikėjo gyventi name. Ieškovė tėvų name apsigyveno tik 2002 metų viduryje, iš pradžių gyveno namo verandoje, nuo 2003 metų pradėjo gyventi brolio kambaryje, o nuo 2004 metų ji leido gyventi ieškovei savo kambaryje. Linoleumą ieškovė keitė 2005 metais, iki tol ji tėvų turto neprižiūrėjo ir netvarkė, nesirūpino. Ieškovė neįrodė, kad įstatymo nustatytomis sąlygomis ir terminais priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, nustatyta tvarka dėl termino atnaujinimo nesikreipė. Su pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo ieškovė kreipėsi tik 2004 metais. Gyvenamąją vietą ji taip pat deklaravo brolio V. K. nuosavybės dalyje, o ne šiuo metu nurodomo kaip pageidaujamo paveldėti turto dalyje. Tik įpėdinis, priėmęs palikimą, gali ginčyti nurodytą sutartį. Ieškovė neįrodė, kad ginčo sutartis buvo vykdoma netinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė S. D. Nekrošytė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijamos sutarties pasirašymo metu V. K. buvo sąmoningas, aiškiai išdėstė savo prašymą.
Tretieji asmenys V. K., M. K., R. Z., S. D., O. K. su ieškiniu sutiko jame nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-04 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog per įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus faktiškai priimdama mirusiojo V. K. turtą ir pradėdama jį valdyti aktyviais veiksmais, iš kurių matytųsi, kad perimtą turtą ji valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarkytų turtą, juo naudotųsi, mokėtų už jį mokesčius, atliktų kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Nors ieškovės ir trečiųjų asmenų bei liudytojų E. B., A. T., V. K., J. J. parodymai teismo posėdžio metu dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo fakto ir termino prieštaravo byloje tirtiems rašytiniams įrodymams, teismas įvertino tai, kad rašytinių įrodymų išdavimo datos bei juose nurodomos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos ir nepaneigtos, todėl teismas juos vertino kaip oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią, o aplinkybes, nurodytas šiuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, – visiškai įrodytomis. Ieškovės paaiškinimams prieštarauja jos pačios nurodytos aplinkybės, jog dėl mirusio tėvo V. K. turto dalies paveldėjimo ji kreipėsi į notarą tik 2004 metais, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškimą ir paaiškino jai, kad ji yra praleidusi terminą palikimo priėmimui, o į teismą dėl šio termino atnaujinimo ieškovė nesikreipė. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, jog po jos tėvo V. K. mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą faktiškai valdyti. Šių teismo išvadų nepaneigia Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2001-09-17 pažymėjimas Nr. 607-K ir minėtų liudytojų parodymai.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, teismas konstatavo, jog V. K., turėdamas sunkių sveikatos problemų, po operacijų, negalėdamas pats savęs tinkamai prižiūrėti bei savimi pasirūpinti, siekdamas turėti garantijas dėl savo priežiūros, sudarė ginčo sutartį visiškai tai suvokdamas ir to siekdamas. Teismas nurodė, kad ekspertų išvados dėl V. K. suvokimo sudarant sutartį yra nepagrįstos, nepatikimos, neobjektyvios, todėl nevertintinos kaip įrodymai, o trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina atsakovės nurodomas faktines aplinkybes, kad V. K., sudarydamas ir pasirašydamas ginčo sutartį, visiškai suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdė. Sudarytas sandoris atitiko V. K. interesus bei protingumo ir teisingumo kriterijus, duomenų, jog atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, byloje nepateikta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teismas pažeidė CPK 65 str., taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus: 2008-09-05 pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, 2009-10-27 pažymą apie asmens duomenis, Sankt Peterburgo miesto santuokos rūmų 2001-10-02 pažymą apie santuokos sudarymą, Frunzinskij rajono archyvo išduotą 2001-10-04 pažymą apie santuokos sudarymą, sutartis su elektros energijos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti 2001-04-20, t. y. po tėvo mirties praėjus penkiems mėnesiams. Teismas visiškai nevertino Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus Pasų poskyrio 2009-06-15 rašto Nr. 30-PAZ6-16, kuriame nurodoma, jog 2001-11-07 Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato pasų poskyryje buvo priimtas sprendimas dėl ieškovės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo ir kad 2001-11-09 ieškovei išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Taip pat teismas visiškai nevertino Lietuvos valstybės archyvo 2001-09-17 pažymėjimo Nr. 607-K, kuris turi trejopą įrodomąją reikšmę: 1) kad ieškovė 2001 m. rugsėjo mėn. tikrai gyveno (duomenys neskelbtini), 2) kad Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimas užtruko dėl to, kad ieškovė privalėjo rinkti dokumentus iš archyvų, kurių išdavimo procesas užtrunka ilgą laiką, 3) kad ieškovė iki 2001 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į archyvą. Teismas nevertino aplinkybės, kad ne tik liudytojai, bet ir visi tretieji asmenys byloje nurodė tą pačią aplinkybę – kad ieškovė į Lietuvą grįžo 2001 m. balandžio mėn., kad grįžusi apsigyveno tėvui priklausančiame name, kad nuo tos dienos naudojosi ne tik tėvo paliktu nekilnojamuoju turtu, bet ir visais kitais jo paliktais daiktais – lova, patalyne, indais ir kt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė net dviejų ekspertizių išvadomis, o vadovavosi atsakovės paaiškinimais. Teismo motyvai, kuriais jis atmetė ekspertų išvadas, yra nepagrįsti ir prieštaringi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kita notarė – Aldona Kundrotienė – atsisakė tvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi tėvo bloga sveikata buvo aiškiai matyti. Teismas vertino tik atsakovei naudingus įrodymus ir aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, duotais nagrinėjant kitą bylą – Nr. 2-820-38/2004, kadangi šie faktai nėra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir byloje dalyvavo ne tie patys asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose tretieji asmenys V. K., R. Z., S. D., O. K., M. K. nurodė sutinkantys su apeliaciniu skundu. V. K. papildomai nurodė, kad teismas neteisingai įvertino jo 2010-03-29 teismo posėdyje duotus parodymus, neva tėvas papasakojo, kad visą savo nekilnojamąjį turtą sutartimi atidavė atsakovei. Priešingai, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad paklaustas apie sutartį su seserimi tėvas nieko nesugebėjo paaiškinti.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės skundas formalus, jis nenurodo, kokias materialinės ir procesinės teisės normas teismas pažeidė. Apeliantės nurodyti neva reikšmingi įrodymai, kurių teismas nevertino, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes šie dokumentai išduoti pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Kad priėmė palikimą per 6 mėnesių įstatymo nustatytą terminą, ieškovė neįrodė. Praleidęs šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsęs ir neatnaujinęs, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įpėdiniai gali ginčyti sandorio iki gyvos galvos sudarymo teisėtumą tik paveldėję turtines ir neturtines teises. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, tirdamas bylos medžiagą civilinio proceso normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra V. K., mirusio 2000-11-19, dukra (t. 1, b. l. 20–24). V. K. 200-04-14 su kita dukra – atsakove Z. K. – sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią už išlaikymą perleido 566/1576 dalis 0,1576 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype 33/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (kiemo aikštelės, lauko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 25–27, 40–44).
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tuo pagrindu, kad sandorio sudarymo metu jos tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek sandorio sudarymo metu, tiek dabar galiojančio CK normos šiuo pagrindu sandorį teismine tvarka suteikia teisę ginčyti tik pačiam šį sandorį sudariusiam asmeniui (1964 m. 54 str., CK 1.89 str.). Tokius ieškinius sandorio šalies vardu gali pareikšti sandorio šalių įgalioti asmenys, jų atstovai pagal įstatymą ar prokuroras (CPK 5 str. 3 d., 53 str., 56 str., Prokuratūros įstatymo 19 str.). Taip pat išimtis numatyta konkrečiam sandoriui – ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 str. 1 d.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad mirusiojo įpėdiniai CK 1.89 str. pagrindu turi teisę ginčyti ir kitus palikėjo iki mirties sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2002-09-16 Nr. 3K-3-993/2002, 2009-06-29 Nr. 3K-3-278/2009). Todėl šioje byloje pirma būtina nustatyti, ar ieškovė priėmė palikimą, t. y. ar ji turi subjektinę teisę ginčyti palikėjo iki mirties sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sandorį.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė palikimo per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nepriėmė. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Palikimo atsiradimo metu galiojusiame CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl terminas V. K. palikimui priimti baigėsi 2001-05-19. Ieškovė teigia, kad mirusiojo palikimą priėmė faktiniu valdymu nuo 2001-04-20. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.), taigi palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridiniam faktui nustatyti būtina įrodyti faktų sudėtį: 1) kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą, 2) kad turtą valdo kaip savo, o ne kitų interesais. Apeliaciniu skundu ieškovė tik kritikuoja pirmosios instancijos teismo motyvus vertinant įrodymus, tačiau nenurodo, kokie įrodymai patvirtina jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą – palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą terminą. Apeliantės nurodoma Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2001-09-17 pažyma Nr. 607-K (t. 1, b. l. 99) nepatvirtina jokių duomenų byloje aktualiu terminu – nuo 2000-11-19 iki 2001-05-19. Byloje, be liudytojų parodymų, nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, kad ieškovė jos nurodytą palikimo priėmimo dieną apskritai buvo Lietuvoje, jau nekalbant apie tėvo turto valdymą, visi šie įrodymai patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau pasibaigus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. Įrodymų pakankamumo prasme liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymų vertinimą lemia gautų duomenų subjektyvus pobūdis. Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus šiais aspektais ir įvertino (CPK 178, 180 str.). Taip pat šioje byloje yra reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė žinojo apie kitos įpėdinės iškeltą analogišką civilinę bylą Nr. 2-820-38/2004, kurioje ji 2003 m. dalyvavo kaip liudytoja, tačiau toje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik 2004 metais, termino palikimui priimti atnaujinti neprašė, šioje byloje ieškinį pareiškė tik 2008 m. pabaigoje. Vertinant šioje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes dėl palikėjo perleisto nekilnojamojo turto valdymo, yra reikšminga aplinkybė, jog 2003-04-08 teismo posėdyje minėtoje civilinėje byloje ieškovė nurodė, jog žinojo, kad tėvas išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi turtą perleido Z. K., ir tam neprieštaravo (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-820-38/2004 b. l. 149). Taigi ieškovė negalėjo palikėjo turtą valdyti kaip savo, žinodama ir neginčydama, jog šis turtas priklauso kitam asmeniui. Atskirai pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju kokio nors palikėjo daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo remtis jos parodymais kitoje byloje, nes faktai nebuvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir toje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, yra nepagrįstas. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, apskritai nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), tuo tarpu pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-820-38/2004 2003-04-08 posėdžio protokole užfiksuoti ieškovės parodymai, kuriuos ji davė įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, laikytini rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 1 d.), kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (CPK 177 str., 185 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė, jog įstatymo nustatytu terminu priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu (CPK 178 str., 185 str.).
Konstatavus, kad ieškovė savo tėvo V. K. palikimo nepriėmė, konstatuotina, kad ji neturi subjektinės teisės CK 1.89 str. pagrindu ginčyti jo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti šį sandorį negaliojančiu nepagrįstumo, šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 200 Lt atstovavimo išlaidos (t. 2, b. l. 101, CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės J. P. atsakovei Z. K. priteisti 1 200 Lt teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.