Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-99-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
2A-99-372/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
I. L., M. L., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-99-372/2014
Teismo procesinis Nr. 2-29-3-00231-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 121.15;121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

dalyvaujant ieškovei R. L., ieškovės atstovei advokatei K. S. B., atsakovės atstovei V.V.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2050-832/2013 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims I. L., M. L., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo pripažinimo nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 7,2 arų žemės sklypas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. lapkričio 11 d. (nuo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo). Nurodė, kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir jos buvusio sutuoktinio A. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) 1992 m. buvo surašyta Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pirkimo. Sutarties pasirašymas nebuvo baigtas dėl nežinomų priežasčių. Tarp A. L. ir atsakovės buvo sudarytas dvišalis sandoris - pirkimo-pardavimo sutartis. Minėtoje sutartyje buvo aptartos visos esminės sutarties sąlygos, todėl ji laikytina sudaryta tarp mirusiojo A. L. ir Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis yra įgiję nuosavybės teisę į sklypą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad A. L. 1992 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą parduoti žemė sklypą (duomenys neskelbtini) rajono valdyba 1993-01-28 potvarkiu Nr. 38 patvirtino sodų bendrijų (duomenys neskelbtini) parduodamų žemės sklypų plotus. Nustatyta, kad A. L. parduodamas 7,24 aro dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Už šį žemės sklypą A. L. sumokėjo 813 rublių. Mažeikių rajono valdybos skyrius buvo parengęs Valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties projektą, tačiau ši sutartis nebuvo baigta įforminti ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Gavus iš ieškovės ir trečiųjų asmenų prašymus leisti išpirkti žemės sklypą,2012-03-16 Mažeikių žemėtvarkos skyrius informavo ieškovę ir trečiuosius asmenis apie trūkstamus dokumentus ir tolesnę žemės sklypo privatizavimo eigą, tačiau po rašto išsiuntimo nei ieškovė, nei tretieji asmenys papildomų dokumentų nepateikė.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys I. L. ir M. L. su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovė ir jie, tretieji asmenys, paveldėjo 1/2 8,13 Lt (valstybės vienkartinių išmokų) įmokos, įmokėtos 1992-09-09 už septynių šimtų dvidešimt keturių kv. m. ploto sodo sklypą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės R. L. priteisė 25,15 Lt (dvidešimt penkis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teismas konstatavo, kad ieškovės R. L. sutuoktinis A. L. buvo išreiškęs savo valią pirkti 7,24 aro dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo baigtas. Tame, kad pinigai buvo sumokėti už minėtą žemės sklypą, ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė neprieštarauja minėto žemės sklypo pardavimui ieškovei ir tretiesiems asmenims kaip A. L. paveldėtojams, tačiau ieškovė nesiekia ir nebenori sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas manė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsakove galėtų būti, jei ji vengtų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar būtų skundžiami kokie nors jos priimti sprendimai. Sodo sklypas A. L. nuosavybės teise niekada nepriklausė, todėl ieškovė ir tretieji asmenys jo negalėjo ir negali paveldėti, jie paveldėjo tik įmokos dalis, sumokėtas už šį sodo sklypą. Šiuo atveju nei ieškovei, nei tretiesiems asmenims nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Teismas nurodė, kad ieškovės noras nustatyti nuosavybės teisę teismo sprendimu negali būti tenkinamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo ir tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš esmės savo ieškinio reikalavimus grindė tik 2005 m. lapkričio 11 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, kuris nesukuria asmens nuosavybės teisių į kitą turtą, nei nurodytas išduotame liudijime, teismas konstatavo, kad ieškovė pasirinkusi netinkamą civilinių teisių įgyvendinimo būdą, į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė R. L. prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 19d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas( 1800 Lt advokato išlaidos ir 288 Lt žyminis mokestis) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas atsakovės atžvilgiu, neteisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas, nevertino byloje pateiktų įrodymų (CPK 176 -180 straipsnis, 185 straipsnis); nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą, nenustatė ieškinio dalyko, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles ir nevykdė jam įstatymo nustatytos pareigos imtis visų galimų priemonių, teisingai išnagrinėti kilusi ginčą tarp šalių. Apeliantė nurodo, kad ieškinys pareikštas ne dėl pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo, o dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Teismas, nei priimdamas ieškovės ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nesprendė klausimo dėl netinkamo atsakovo ir nesiūlė keisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu ( CK 138 straipsnis, CPK 45 straipsnis).Teismas sprendime pripažino, kad ginčo žemė yra valstybės. Valstybę atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri yra suteikusi įgaliojimus atstovauti ją atitinkamiems žemėtvarkos skyriams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvas, kad ieškovės noras nustatyti nuosavybės teise teismo sprendimu prieštarautų teisingumo, protingumo principams ir pripažinti nuosavybę nėra teisinio pagrindo, visiškai nepagrįstas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, neturinčia jokio ryšio su nagrinėjama.

Teismas nepagrįstai perkėlė į sprendimą Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2S-613-357/2012 motyvus.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, jo naikinti nėra jokių pagrindų. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių įgyvendinimo būdą ir į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo. Atsakovė prieštarauja apeliantės reikalavimui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidas apeliantė patyrė ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos kaltės.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys I. L. ir M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą; panaikinti 2013 m. rugsėjo 19d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas( 1800 Lt advokato išlaidos ir 288 Lt žyminis mokestis) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus.

Tretieji asmenys teigia, kad teismas neteisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas; nevertino byloje pateiktų įrodymų; nenustatė faktinių aplinkybių pagrindžiančių ieškovės reikalavimą; nenustatė ieškinio dalyko, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles ir nevykdė jam įstatymo nustatytos pareigos imtis visų galimų priemonių, teisingai išnagrinėti kilusi ginčą tarp šalių. Teismo motyvai sprendime prieštarauja vienas kitam; teismas nenustatė ieškinio dalyko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ginčijamas žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip daiktas civilinių teisių objekto prasme, todėl ieškovės reikalavimą teismas pagrįstai atmetė. Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kolegijai pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 24 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo, be kita ko, R. L., I. L. ir M. L. 2013 m. spalio 21 d. prašymu buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas bei patvirtinti jo kadastro duomenys (b.l.20-21, 2 t.). Nekilnojamojo turto registre ginčijamas sklypas 2013-11-04 įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b.l.29, 2 t.). Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka gali būti parduoti sodininkų bendrijų nariams – jų naudotojams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu 1443 ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.1854 redakcija) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 24 punkte nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklypą asmeniui buvo leista pirkti ir jis už šį valstybinės žemės sklypą yra sumokėjęs, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, įpėdiniams, perkantiems šį valstybinės žemės sklypą, įskaitoma mirusiojo savininko sumokėta suma. Vėlesne šių taisyklių redakcija papildomai detalizuota, kad kainos skirtumas dėl padidėjusios valstybinės žemės sklypo vertės papildomai nemokamas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė turi teisę ginti savo teises, kurių gynimo būdas jai buvo nurodytas atsakovės atsakyme 2012-03-16 (duomenys neskelbtini) (b.l.88-89, 1 t.). Kolegija daro išvadą, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir tai teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teiginys, kad ji taip ilgai tęsė teisminius ginčus, kad nebenori kitokiu būdu, nei jos suformuluotas reikalavimas, įsigyti žemės sklypą, negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantės teiginys kolegijos posėdyje, kad ji nepasitiki institucijomis, nes vyksta ginčai ir dėl privažiavimo kelio, negali būti laikomas pagrindu jai pačiai atsisakyti sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį, juolab, kad apeliantė savo iniciatyva jau atliko būtinus kadastrinius matavimus. Kolegijos posėdyje apeliantė taip pat nurodė, kad ji nenori pasirašyti sutarties, kadangi abejoja, ar jos iš viso reikia. Atsakovai neginčija pačios apeliantės teisės į žemės sklypą, įgyjamą pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl nėra pažeidžiama apeliantės teisė. Teismas negali ginti nepažeidžiamos apeliantės teisės.

Savininko samprata įvairiais aspektais (kaip nuosavybės teisės turėtojo, kaip nuosavybės teisę įgyjančio asmens) gali būti atskleista aiškinant daugelyje CK straipsnių (jų dalių),taip pat CK4.37 straipsnio 1 dalyje, 4.39, 4.47, 4.48 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atskleidžiant savininko sampratą nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. nuosavybės teisę įgyjančio asmens aspektu, savininku laikytinas asmuo, kuris nuosavybės teisę įgijo vienu iš Civiliniame kodekse nustatytų ar jam neprieštaraujančių pagrindų ir šios teisės nėra praradęs (CK4.47straipsnis). Kolegijos posėdyje apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu pagal jos suformuluotą reikalavimą turėtų būti įteisinta nuosavybė. Tuo tarpu CK 4.47 straipsnyje nurodyti konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Paveldėti šio turto pagal įstatymą apeliantė negali, kadangi velionis jos vyras nebuvo nustatyta tvarka įsigijęs žemės sklypo. Kad šis sklypas nebuvo paveldėtas, patvirtina teismo išreikalauta paveldėjimo byla (b.l.65, 2 t.). Velionis notarine tvarka nebuvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties ir to neginčija pati apeliantė. Tačiau ji turi teisę įsigyti ginčijamą žemės sklypą be aukciono lengvatinėmis sąlygomis, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas tokio pobūdžio, kokia nagrinėjama šiuo metu, bylose nenustatė viešojo intereso, kurį privalėtų ginti bei savo iniciatyva nustatinėti kiekvieną galimą ieškovės reikalavimo pagrindą. Kolegijos posėdyje apeliantės atstovė nurodė, kad nuosavybė šiuo atveju turi būti įgyjama CK 4.47 straipsnio 12 punkte nurodytais kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Kolegija sprendžia, kad jokio šiame punkte nurodyto pagrindo apeliantė nenurodė, išskyrus tai, kad jos teisės kyla iš velionio A. L. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau dėl šio pagrindo kolegija jau pasisakė aukščiau.

Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu ji siekė apginti savo teises, kadangi rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Nr.2S-392-357/2012, nepagrįstas. Kolegijos posėdyje pati apeliantė taip pat nenurodė konkretaus nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, nors buvo prašoma tai padaryti. Įvertinęs faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė turi teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir taip išspręsti ginčą. Kolegija sutinka su šiuo teismo argumentu.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje kalbama apie draudimo santykius. Šiuo gi atveju kalbama ne apie faktines minėtos nutarties aplinkybes, o bendrą praktiką, kuri gali būti taikoma kitose bylose. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Šiuo gi atveju ji ne tik nenurodė pagrindo ieškinyje, bet ir neišdėstė jo žodžiu nei pirmosios instancijos teismo, nei kolegijos posėdžiuose.

Kolegija pripažįsta, kad apeliantei konkrečiai nenurodžius reikalavimo pagrindų, teismui buvo sudėtinga įvertinti, ar tinkamas atsakovas. Tačiau atsakovas gali būti keičiamas ne teismo iniciatyva, bet motyvuotu vienos iš šalių prašymu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Apeliantė tokio prašymo nepateikė, o tai reiškia, kad teismas turi nagrinėti ieškinį jos nurodytam atsakovui.

Apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Atsakovė niekada neginčijo apeliantės teisės įsigyti žemės sklypą. Jokių duomenų apie tai, kad iš atsakovės pusės jai buvo trukdoma atlikti kadastrinius matavimus, nepateikta. Apeliantės santykiai su sodo bendrijos nariais šiuo atveju yra nesusiję su jos teise nusipirkti žemės sklypą, kuris buvo skirtas jos velioniui vyrui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė