Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-2050-832/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2-2050-832/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
I. L., M. L., sodininkų bendrijai „L.“
Advokatai
Stanislava Kazimiera Barvidytė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Mažeikių skyriaus vyriausiajai specialistei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims I. L., M. L., sodininkų bendrijai „L.“, dėl žemės sklypo pripažinimo nuosavybės teise.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 7,2 arų žemės sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. lapkričio 11 d. (nuo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo) (1-4; 97-100 b. l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir jos buvusio sutuoktinio A. L. (mirusio (duomenys neskelbtini).) 1992 m. buvo surašyta Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl sodininkų bendrijoje „L.“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. Sutarties pasirašymas nebuvo baigtas dėl nežinomų priežasčių. Tarp A. L. ir atsakovo buvo sudarytas dvišalis sandoris, pirkimo-pardavimo sutartis. Minėtoje sutartyje buvo aptartos visos esminės sutarties sąlygos ir laikytina sudaryta sutartimi tarp mirusiojo A. L. ir Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis yra įgiję nuosavybės teisę į sklypą (CK 4.47 str. 1 d. 1, 2, 12 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad A. L. 1992 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą parduoti žemė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Mažeikių rajono valdyba 1993-01-28 potvarkiu Nr. 38 patvirtino sodų bendrijų „L.“ ir „E.“ parduodamų žemės sklypų plotus, kuriuo, be kita ko, A. L. parduodamas 7,24 aro dydžio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „L.“. Už šį žemės sklypą A. L. sumokėjo 813 rublių. Mažeikių rajono valdybos skyrius buvo parengęs valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties projektą, tačiau ši sutartis nebuvo baigta įforminti ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Mirus A. L., jo sutuoktinė ir vaikai 2012-02-23 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui prašymą leisti išsipirkti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-03-16 Mažeikių žemėtvarkos skyrius informavo ieškovę ir trečiuosius asmenis apie trūkstamus dokumentus ir tolimesnę žemės sklypo privatizavimo eigą, tačiau po rašto išsiuntimo nei ieškovė, nei tretieji asmenys papildomų dokumentų nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) tačiau nenurodo nuosavybės teisės pagrindo. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su A. L. nebuvo sudaryta, buvo paruoštas tik jos projektas. Sutartis nebuvo pasirašyta pirkėjo A. L., nebuvo patvirtinta notaro, bei nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (67-69 b. l.).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys I. L. ir M. L. su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovė ir jie, tretieji asmenys, paveldėjo 1/2 8,13 Lt (valstybės vienkartinių išmokų) įmokos, įmokėtos 1992-09-09 už septynių šimtų dvidešimt keturių kv. m. ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tarp A. L. ir atsakovo buvo sudarytas dvišalis pirkimo-pardavimo sandoris. Minėtoje sutartyje buvo aptartos visos esminės sutarties sąlygos ir laikytina sudaryta sutartis tarp mirusiojo A. L. ir Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis yra įgiję nuosavybės teisę į sklypą (CK 4.47 str. 1 d. 1, 2, 12 p.) (10-102 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti bei paaiškino, kad pinigai už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti, atitiko visas sąlygas, neprašo pripažinti sudarytą sutartį, žemės sklypo pirkti nenori, nes tai teisė, o ne pareiga.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad negali sutikti su ieškiniu, nes nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl negalima nustatyti nuosavybės teisių. Ieškovė nepateikė kadastrinių matavimų, kurių trūko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. gegužės 26 d. ieškovės R. L. sutuoktinis A. L. Mažeikių rajono valdybai pateikė prašymą parduoti žemė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (73 b. l.) ir pridėjo sodo sklypo planą (74 b. l.). Mažeikių rajono valdyba 1993-01-28 potvarkiu Nr. 38 patvirtino sodų bendrijų „L.“ ir „E.“ parduodamų žemės sklypų plotus, kuriuo, be kita ko, A. L. parduodamas 7,24 aro dydžio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „L.“ (75; 83 b. l.). Už šį žemės sklypą A. L. sumokėjo 813 rublių (9; 84; 85 b. l.). Mažeikių rajono valdybos skyrius buvo parengęs valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties projektą (6; 86-87 b. l.). Ieškovės R. L. sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). 2005-11-11 išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo A. L. turto įpėdiniai yra: duktė I. L. paveldi 3/8 dalis viso turto; sūnus M. L. paveldi 3/8 dalis viso turto; sutuoktinė R. L. paveldi 1/4 dalį viso turto. Paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis 8,13 Lt (valstybės vienkartinių išmokų) įmokos, įmokėtos 1992-09-09, už septynių šimtų dvidešimt keturių kv. m. (0,0724 ha) ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (7 b. l.).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovės R. L. sutuoktinis A. L. buvo išreiškęs savo valią pirkti 7,24 aro dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „L.“, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo baigtas. Tai, kad pinigai buvo sumokėti už minėtą žemės sklypą ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas šiuo atveju neprieštarauja minėto žemės sklypo pardavimui ieškovei ir jos vaikams (tretiesiems asmenims) kaip A. L. paveldėtojams, tačiau ieškovė nesiekia ir, kaip pareiškė teismo posėdyje, nebenori sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl šiuo atveju atsakovo statusas šioje byloje neaiškus ir dviprasmiškas. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsakovu galėtų būti, jei ji vengtų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ar būtų skundžiami kokie nors jos priimti sprendimai.

Pažymėtina, kad minėtas sodo sklypas A. L. nuosavybės teise niekada nepriklausė, todėl ieškovė R. L. ir tretieji asmenys I. L. ir M. L. jo negalėjo ir negali paveldėti, jie paveldėjo tik įmokos dalis, sumokėtas už šį sodo sklypą. Todėl šiuo atveju nei ieškovei, nei tretiesiems asmenims nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, numatytų CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 (pagal sandorius), 2 (paveldėjimu), 12 (kitais įstatymo numatytais pagrindais) punktuose, į 7,24 aro žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „L.“. Kadangi šiuo atveju minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas nebuvo, ir ieškovė neprašė jo pripažinti. A. L. nuosavybės teise minėtas sodo sklypas niekada nepriklausė, todėl jis negali būti palikimo dalyku, ir niekas negali įgyti nuosavybės teises į jį paveldėjimu. Ieškovė nenurodė kokiu kitu įstatymo pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į šį sklypą, juo labiau nuo 2005 m. lapkričio 11 d. Ieškovės noras nustatyti nuosavybės teisę teismo sprendimu negali būti tenkinamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo ir tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Ieškovė, naudodamasi kvalifikuota advokato teisine pagalba, galėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui reikalingus dokumentus (88-89 b. l.) ir žemės sklypą įregistravus VĮ Registrų centre, pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovė šito nepadarė. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Kaip teisingai nurodė Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-613-357/2012, nagrinėdamas R. L. atskirąjį skundą, R. L., kartu su I. L. ir M. L. siekdami įgyti nuosavybės teisę į sodo sklypą, kuris šiuo metu iš esmės priklauso valstybei, turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, kuri reglamentuota Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15d. nutarimo Nr. 1443, redakcija nuo 2011-01-01). Taigi, nuosavybės teisė į šį sklypą gali būti įgyjama sudarant pirkimo-pardavimo sandorį.

Kaip pažymėjo Šiaulių apygardos teismas, ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimus, nenumato išankstinės ne ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pagal ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovė nesiekia sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, o mano, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą jai turi būti pripažinta pagal 2005 m. lapkričio 11 d. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-392-154/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės savo ieškinio reikalavimus grindė tik 2005 m. lapkričio 11 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, kuris nesukuria asmens nuosavybės teisių į kitą turtą nei nurodytas išduotame liudijime, priešingu atveju net nereikėtų kreiptis į teismą, šis liudijimas nesuteikia ieškovei ir tretiesiems asmenims jokių nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, todėl konstatuotina, kad ieškovė pasirinkusi netinkamą civilinių teisių įgyvendinimo būdą į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovės R. L. ieškinį atmetus jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai), o bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 25,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, ir kurias patvirtina byloje esanti pažyma, išieškotinos į valstybės biudžetą iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 269, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovės R. L. ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovės R. L. 25,15 Lt (dvidešimt penkis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis