- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2-6853-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- M. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant atsakovui M. D. ir atsakovo atstovui advokatui A. S., parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl nuosavybės teisių nuginčijimo, nuosavybės teisių pripažinimo bei įrašų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė 1) panaikinti atsakovo M. D. nuosavybės teisę į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. balandžio 22 d. akto Nr. 2037 dalį – 7 punkte atliktą įrašą dėl priimto naudoti mūrinio garažo 5,90x4,25 m; 3) pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės „Registrų centras“ įrašą dėl atsakovo M. D. nuosavybės teisių į pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti H. D. nuosavybės teises į pastatą-garažą unik. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvena adresu(duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad gyvenamasis namas unik. Nr (duomenys neskelbtini) buvo ieškovo tėvo A. D. nuosavybė (nuo 1950 m iki 1998 m). Ieškovas teigia, kad irgi vykdė namo ir garažo statybą , buvo namo dalies su garažu savininku (nuo 1959 iki 2005 m). Kiekvienoje namo dalyje buvo garažas. Prie mano namo dalies buvo ieškovo lėšomis pastatytas garažas unik. Nr (duomenys neskelbtini) (priduotas 1980 m.), tai buvo mano nuosavybė ir mano namo dalies priklausinys, galvojau, kad šis faktas liko neginčijimas. Nurodė, kad dabar nurodytas namas padalintas į 2 dalys, vienoje namo dalyje gyvena atsakovas su šeima, kita 33/100 namo dalis priklauso ieškovo dukrai I. D., ten gyvena ieškovas, pagal 2017-04-22 dukros įgaliojimą gali namo dalimis, ūkio pastatais, garažu naudotis, tvarkyti, disponuoti. Pastaruoju metu su atsakovu turėjome daug nesutarimų dėl namo dalių naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad oš 2017-06-14 VĮ „Registro centras“ išrašo sužinojo, kad: 1998-04-25 sūnus M. D. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas kaip pastatų - garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, įregistravimo pagrindas yra LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998-04-22 aktas dėl individualaus statinio priėmimo naudoti Nr. 2037. Pagal šį dokumentą M. D. pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai perplanuoto gyvenamojo namo dalį su palėpe Sodelių g. 16, Vilnius - tuo metu toks buvo Žižmaro gatvės pavadinimas. Tokiu būdu abu garažai tapo atsakovo nuosavybe - Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimas kaip savo nuosavybė pagal priėmimo naudoti aktą Nr. 2037 atsakovas jokiais dokumentais pagrįsti negalėjo, kadangi šis turto objektas tam momentui jau buvo pastatytas, priduotas ir įregistruotas, tai nebuvo iš naujo pastatytas objektas kartu su atsakovo 1998-04-22 priduodamu statiniu. Faktiškai garažas Nr (duomenys neskelbtini) buvo ir turėjo likti mano lėšomis pastatytos namo dalies priklausiniu. Nurodė, kad LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998-04-22 akto 7 p. be jokio pagrindo užfiksuota, kad kartu priimami naudoti šie statinio priklausiniai - mūrinis garažas (5,90 x 4,25), šiltadaržis (10,0 x 3,58), metalo namas. Su šituo aktu ieškovas nurodo, kad supažindintas nebuvo, apie tai, kad garažas yra įtrauktas kaip atsakovo namo dalies priklausinys ir tapo sūnaus nuosavybė nuo 1998-04-22 man nebuvo žinoma. Garažo statybą savo lėšomis ir pastangomis vykdžiau aš, jo statyba buvo baigta 1980 metais, tai yra užfiksuota VĮ „ Registro centras“ duomenų bazėje, tai patvirtina VĮ „Registro centras“ išrašas bei 1997-12- 15 namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenys. Teigė, kad 1980 m buvo namo Žižmaro 10, Nr. 1094-0355-9013 1/3 dalies savininku, jokių sandorių dėl garažo Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo atsakovui VĮ „ Registro centras“ duomenų bazėje nėra. Taip pat nurodė, kad 1980 m sūnui M. D. buvo 20 metų, jis negalėjo vykdyti statybų, negalėjo 1980 m garažą registruoti kaip savo nuosavybė, tuo metu jis buvo studentu , jokių darbo pajamų neturėjo. Garažas jau buvo pastatytas 1980 m, todėl 1998 metais tą patį daiktą iš naujo negalima buvo sukurti, sandoris arba testamentas dėl garažo perleidimo atsakovui nebuvo sudaromos. Ieškovo teigimu, M. D. faktiškai be pagrindo įtraukė garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo pastatytą objektą į 1998-04-22 aktą Nr. 2037 bei neteisėtai tapo jo savininku, t. y. nepagrįstai ir neaiškiomis aplinkybėmis pakartotinai pridavė inspekcijai jau pastatytą objektą, pasisavino svetimą nuosavybę, pažeidė kito savininko interesus, pasielgė nesąžiningai, jo veiksmai prieštarauja gerai moralei. Teigia, kad savo veiksmais jis suklaidino statybos inspekcijos tarnybos pareigūnus, suteikė inspekcijai neatitinkančia tikrovės informaciją dėl garažo, nuslėpė nuo ieškovo šį faktą. Valstybės teritorijų planavimo bei statybos tarnybos 1998-04-22 aktas Nr 2037 ( 7p) bei VĮ „Registrų centras“ įrašas dėl M. D. nuosavybės teisės į pastatą-garažą Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, yra neteisėtos, jokiais dokumentais dėl atsakovo įvykdytos būtent garažo statybos nepatvirtintos, turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio 2 ir 3 reikalavimuose ieškovas prašo pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998-04-22 akto dalį ir VĮ „Registrų centras“ įrašą negaliojančiais. Kitaip tariant iš ieškinio turinio matyti, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas yra jo manymu neteisėto administracinio akto panaikinimas, o reikalavimas - pripažinti šio administracinio akto pagrindu padaryto įrašo nekilnojamojo turto registre pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, yra išvestinis. Remiantis tokiais ieškinio motyvais ir reikalavimais gaunasi, kad ieškinys negali būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ginče aiškiai vyrautų administracinės teisės elementas. Pagal ieškinio reikalavimus, kaip ir minėta, pagrindinis ginčo dalykas yra priimtas administracinis aktas, kuris nagrinėjamu atveju, ieškovo manymu, buvo teisiniu pagrindu, kuriuo atsakovo vardu buvo įregistruotas pastatas - garažas, o prašomas pripažinti negaliojančiu įrašas nekilnojamojo turto registre tik šio administracinio akto išdavoje atsiradęs teisinių santykių įforminimas, atitinkantis CK ir administracinės teisės normas. Kitaip tariant būtent ieškovo prašomas panaikinti administracinis aktas, ieškovo manymu, šalims sukūrė materialines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas - vienkartinis taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas - administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Ieškovo skundžiamas administracinis aktas atitinka nurodytus kriterijus. Todėl reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998-04-22 akto dalies pripažinimo negaliojančią pareiškėjas privalėjo kelti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniame teisme. Tuo tarpu įrašas nekilnojamojo turto registre, nesant dokumento, sukeliančio tam teisinio pagrindo, gali būti keičiamas ar panaikinamas tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nustatyta tvarka pateikus prašymą teritoriniam registratoriui, kurio sprendimai ikiteismine tvarka skundžiami centriniam registratoriui ir tik po to ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam, tačiau ne bendrosios kompetencijos, teismui. Atitinkamai ir šis ieškovo reikalavimas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teismingumo taisyklių nesilaikymo šioje byloje negali būti nagrinėjamas.
Ieškovas dublike nurodė, kad su atsiliepimu nesutinka ir teigia, kad ginčas kyla dėl bendros dalinės nuosavybės ir dėl to turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Triplike atsakovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Ieškovas į parengiamąjį posėdį neatvyko. Ieškovui apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – šaukimu.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies nuostatą bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (Civilinio proceso kodekso178 straipsnis). Pažymėtina, kad šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, jam apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, ieškovo neatvykimo priežastys nežinomos, rašytinių prašymų atidėti parengiamąjį teismo posėdį ar bylą nagrinėti nedalyvaujat ieškovui iki posėdžio pradžios negauta, todėl laikytina, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 4 d. parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles, todėl taikytinos ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje. Į parengiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių neatvykus ieškovui, – ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus - 1) panaikinti atsakovo M. D. nuosavybės teisę į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. balandžio 22 d. akto Nr. 2037 dalį – 7 punkte atliktą įrašą dėl priimto naudoti mūrinio garažo 5,90x4,25 m; 3) pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės „Registrų centras“ įrašą dėl atsakovo M. D. nuosavybės teisių į pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti H. D. nuosavybės teises į pastatą-garažą unik. 1094-0355-9057, esančio Žižmaro g. 10, Vilniuje. Nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini), ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių. Pagrindinis ginčo dalykas yra priimtas administracinis aktas, kuris nagrinėjamu atveju, ieškovo manymu, buvo teisiniu pagrindu, kuriuo atsakovo vardu buvo įregistruotas pastatas - garažas, o prašomas pripažinti negaliojančiu įrašas VĮ „Registrų centras“ - šio administracinio akto išdavoje atsiradęs teisinių santykių įforminimas, atitinkantis Civilinio kodekso ir administracinės teisės normas. Reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998-04-22 akto dalies pripažinimo negaliojančią ieškovas privalėjo kelti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniame teisme. Tuo tarpu įrašas VĮ „Registrų centras“, nesant dokumento, sukeliančio tam teisinio pagrindo, gali būti keičiamas ar panaikinamas tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nustatyta tvarka pateikus prašymą teritoriniam registratoriui, kurio sprendimai ikiteismine tvarka skundžiami centriniam registratoriui ir tik po to ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam, tačiau ne bendrosios kompetencijos, teismui. Atitinkamai ir šis ieškovo reikalavimas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teismingumo taisyklių nesilaikymo šioje byloje negali būti nagrinėjamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teigdamas ieškinį sudarė atstovavimo sutartį su advokate S. A., kuri parengė ieškovui ieškinį, tačiau jį pasirašė ir teismui pateikė pats ieškovas. Remiantis 2017 m. balandžio 22 d. įgaliojimu, sudarytu tarp I. D. ir H. D., ieškovas gali sudaryti atstovavimo sutartis su advokatais I. D., tačiau jis pats jos negali atstovauti teisme ir pasirašyti procesinių dokumentų (be įgaliojo atstovo – advokato).
Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinantįjį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti netik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju ji praktiškai pasireiškė ieškinio parengimu, atstovavimo teismo posėdžiuose nebuvo) dydžio, sprendžia, kad nors jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, byla išnagrinėta ieškinį paliekant nenagrinėtu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 500 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,40 Eur priteisiamos iš ieškovo. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 4 dalimi, 246 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktu,
nutaria:
Ieškovo H. D. ieškinį atsakovui M. D., palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš ieškovo H. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo H. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.