Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme septyneriems metams.

Taikant BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir G. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. V. valstybės naudai priteista 127,39 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, kitų asmenų naudai vertė R. R. perduoti didelės vertės turtą – 50 000,00 Eur, t. y. 2016 m. vasario 17 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, parašė ir išsiuntė laišką, adresuotą Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, kai tuo metu laikinai pirmininko pareigas ėjo teisėja R. R., į jos darbovietę – Molėtų rajono apylinkės teismą, esantį Vilniaus g. 41, Molėtuose, kuriame panaudodamas psichinę prievartą – grasinimą fiziniu smurtu, kankinimu ir nužudymu R. R. ir jos šeimos nariams, bei į voką įdėdamas skutimosi peiliuko nuolaužą ir laišką sutepdamas krauju, atvirai reikalavo iš R. R. pervesti po 10 000,00 Eur į M. Š., A. B., L. D., I. G. ir G. G. sąskaitas banke.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, o 127,39 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriteisti.Apeliantas nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė nuoseklius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Realaus tikslo prievartauti turtą jis neturėjo. Tai patvirtina aplinkybė, kad jo laiške, adresuotame Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, tarp penkių nurodytų banko sąskaitų, tik viena yra reali, t. y. Alytaus pataisos namų sąskaita. Siųsdamas minėtą laišką apeliantas teigia net nežinojęs, kam konkrečiai jį adresuoja, nes nežinojo, kas vadovauja Molėtų rajono apylinkės teismui. Apelianto vertinimu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir turi būti švelninama. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 127,39 Eur dydžio sumą antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Apeliantas nurodo, kad gynėjo dalyvavimo nepageidavo, pastarasis jam buvo paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 2 dalimi. Advokato dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo būtinas nepaisant apelianto valios. Apeliantas pažymi ir tai, kad šiuo metu atlieka jam paskirtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba ir neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti minėtą pirmosios instancijos teismo priteistą sumą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad neturėjo realaus tikslo prievartauti turtą, nes laiške, adresuotame Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, nurodė ir neegzistuojančias banko sąskaitas, į kurias reikalavo pervesti pinigus. Be to, jis net nežinojo, kas konkrečiai ėjo šio teismo pirmininko pareigas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad jie yra nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo nuosprendį.Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis G. V. 2016 m. vasario 17 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, parašė ir išsiuntė laišką, adresuotą Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui. Tuo metu laikinai teismo pirmininko pareigas ėjo teisėja R. R.. Iš šio laiško turinio matyti, kad panaudodamas psichinę prievartą – grasinimą fiziniu smurtu, kankinimu ir nužudymu Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, kurio pareigas tuo metu ėjo teisėja R. R., ir jo šeimos nariams, bei į voką įdėdamas skutimosi peiliuko nuolaužą ir laišką sutepdamas krauju, G. V. reikalavo iš Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pervesti po 10 000,00 Eur į M. Š., A. B., L. D., I. G. ir G. G. sąskaitas banke. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ne tik paties nuteistojo parodymai, liudytojų R. R., I. K., E. K., G. G., L. D. parodymai, bet ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga – daiktų apžiūros protokole ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, Alytaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus pateikti duomenys. Apeliantas G. V. pirmiau nurodyto laiško išsiuntimo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad realaus tikslo prievartauti turtą jis neturėjo.Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Pagal susiformavusią teismų praktiką kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, Nr. 2K-346/2008, Nr. 2K-93/2010, Nr. 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012).Nepaisant to, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog G. V. neturėjo realaus tikslo prievartauti turtą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jo laiške išsakyti grasinimai fiziškai susidoroti su Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininku ir jo šeima buvo realūs. Iš 2016 m. vasario 17 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui adresuoto laiško turinio matyti, kad jame nurodytas reikalavimas per septynias dienas nuo laiško gavimo pervesti po 10 000,00 Eur į M. Š., A. B., L. D., I. G. ir G. G. sąskaitas. Teigiama, kad jei šis reikalavimas nebus įvykdytas, G. V., pasitelkdamas laisvėje esančius asmenis, bus priverstas išskersti visą Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko šeimą bei jo artimuosius. Laiške nuteistasis nurodo žinantis adresato gyvenamąją ir darbo vietą, darbotvarkę bei liepia nesikreipti į teisėsaugos institucijas. Laiške teigiama, kad adresatui nevykdant reikalavimų, tiek jo paties, tiek jo artimųjų pirmiausia laukia kankinimai, o tik vėliau mirtis. Minėtame laiške, galimai krauju nupieštas kryžius ir suformuotas užrašas „ATA“. Be to, grasinimo realumui patvirtinti į laiško voką įdėta skutimosi peiliuko nuolauža. Pažymėtina, kad šį laišką gavusiai, laikinai Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas ėjusiai teisėjai, R. R., jame nurodyti grasinimai pasirodė realūs. Dėl jo turinio buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Po šio laiško gavimo tarp Molėtų rajono apylinkės teismo darbuotojų buvo kilęs nerimas. Taigi, laiške nurodytas grasinimas fiziškai susidoroti su Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininku buvo realus, jis pasiekė adresatą ir sukėlė jam baimę bei nerimą. Juo labiau, kad laiške grasinimus mirtimi ir kankinimu žadėta įgyvendinti pasitelkiant laisvėje esančius asmenis. Dėl to pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti patikimą išvadą, kad G. V. laiške Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui išsakytas grasinimas buvo realus. Nuteistojo G. V. teigimu, aplinkybę, kad jis neturėjo realaus tikslo prievartauti turtą patvirtina tai, kad tik viena iš laiške, adresuotame Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, nurodytų banko sąskaitų, į kurias reikalauta pervesti pinigus, buvo reali, o visos kitos – išgalvotos. Be to, apeliantas nežinojo, iš kokio asmens konkrečiai reikalauja turto, nes nežinojo, kas vadovauja Molėtų rajono apylinkės teismui. Kaip jau buvo minėta, BK 181 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi G. V. nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas ėjusi teisėja R. R. susipažino su nuteistojo parašytame laiške išdėstytais neteisėtais reikalavimais dėl turto perdavimo bei grasinimais fiziškai susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, jeigu apelianto pareikšti neteisėti reikalavimai nebus vykdomi. Nuteistasis G. V. pripažino, kad parašė grasinančio turinio laišką Molėtų rajono apylinkės teismo primininkui ir pareikalavo perduoti 50 000,00 Eur. Be to, nuteistasis turėtu skutimosi peiliuku tyčia susižalojo rankos pirštą ir ištepliojo minėtą laišką krauju, į voko vidų įdėjo skutimosi peiliuko nuolaužą ir šį laišką išsiuntė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis siekė didelės vertės svetimą turtą, pasitelkiant grasinimus fiziškai susidoroti, prievartauti iš Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko. Jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti būtent į šias pareigas užimantį asmenį, todėl G. V. nebuvo svarbu, kas konkrečiai jas eina. Taigi, pirmiau aptarti nuteistojo atlikti veiksmai ir tai, kad grasinančio turinio laiškas su neteisėtu reikalavimu perduoti turtą adresatą pasiekė, yra pakankami jo veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti. Kita vertus, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis suvokė savo atliekamų veiksmų prasmę bei pavojingumą ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis siekė prievartauti turtą iš Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko, nes laišką, kuriame išreiškė neteisėtus reikalavimus dėl pinigų perdavimo ir grasinimus fiziškai susidoroti adresavo Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas užimančiam asmeniui. Taigi, vien ta aplinkybė, kad G. V. nežinojo, kas konkrečiai užėmė šias pareigas, nuteistojo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Pagal teismų formuojamą praktiką apelianto veikos kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo laiške Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui pareikštas reikalavimas pervesti po 10 000,00 Eur į M. Š., A. B., L. D., I. G. ir G. G. sąskaitas banke negalėjo būti realiai įvykdytas. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, pirmiau nurodyti apeliacinio skundo teiginiai, jog laiške nurodytos ir netikros banko sąskaitos, o nuteistasis nežinojo, kas konkrečiai eina Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, nemažina G. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nesudaro teisinio pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau pritaikęs BK 64¹ straipsnį šią bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. dvejais metais ir keturiais mėnesiais. Taigi, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už BK 181 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą realiai buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu G. V. paskirta laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, įtvirtinto BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymą nustato bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. G. V. už šio nusikaltimo padarymą paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė tik nežymiai viršija šio nusikaltimo sankcijos vidurkį, kuris yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė baigtą, tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino G. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis, nepaisant jo jauno amžiaus, yra teistas jau šešiolika kartų, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą. Naują nusikaltimą apeliantas padarė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos ilgalaikės devynerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vėl nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, t. y. Alytaus pataisos namuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. charakterizuojamas neigiamai, tinkamų išvadų nedaro, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir savo elgesio nekeičia. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu, nustatyta pažeidžiant BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir yra neproporcingai griežta ar neteisinga.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo priteisti 127,39 Eur sumą antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Tačiau pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas yra paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos, o iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėja pateikė bylą nagrinėjusiam teismui 2016 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. NTP-7-9641 (t. 1, b. l. 170) ir 2016 m. spalio 24 d. pažymą Nr. NTP-7-11394 (t. 2, b. l. 1) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 55,01 Eur ir 72,38 Eur – priteisimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo G. V. 127,39 Eur proceso išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pataisos namuose nedirba, nėra tos aplinkybės, dėl kurių jam antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato darbui apmokėti patirtos išlaidos turi būti sumažintos ar jų visai nepriteista. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius BK 181 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių ir teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus, o 127,39 Eur proceso išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo G. V. priteista nepažeidžiant BPK 106 straipsnio reikalavimų. Dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.