Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-33069-1125/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
e2-33069-1125/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“
Atsakovas
D. B.
Advokatai
Irina Lemežytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33069-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27264-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovėms D. Š., J. F., atsakovui D. B., atsakovo D. B. atstovei advokatei Irinai Lemežytei bei atsakovo atstovui profesinės sąjungos pirmininkui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį pareikštą atsakovui D. B. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2020 m. rugsėjo 24 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinys, kuriuo ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-5244 ir atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, pripažinti, kad ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. IS-105 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. ir priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, paliekant jį galioti visa apimtimi, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad darbuotojas D. B. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas panaikinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. IS-105 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. ir priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ bei prašė įpareigoti darbdavį išmokėti 25 proc. 2020 m. gegužės mėnesio dydžio priemoką prie darbo užmokesčio, t. y. 31, 17 Eur. Darbo ginčų komisiją darbuotojo prašymą tenkino.

3. Darbdavys reikšdamas ieškinį nurodo, kad 2020 m. gegužės 12 d. gautas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Eismo organizavimo departamento Eismo valdymo dispečerinės vadovo tarnybinis pranešimas Nr. 5-46, kuriame nurodoma, kad patikrinus autobusų eismą pagal elektroninio bilieto įrangos parodymus, nustatyta, kad autobuso vairuotojas D. B. nesilaikė nustatyto eismo tvarkaraščio, t. y. 2020 m. gegužės 7 d. dirbęs (duomenys neskelbtini) maršrutu (autobuso gar. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš pradinės stotelės „(duomenys neskelbtini)“ išvyko 8.56 val., nors pagal nustatytą tvarkaraštį turėjo išvykti 8.43 val.

4. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 15 d. darbuotojui pateiktas reikalavimas paaiškinti dėl kokių priežasčių jis nesilaikė nustatyto eismo tvarkaraščio ir iš pradinės maršruto stotelės išvyko vėliau. 2020 m. gegužės 18 d. darbuotojas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad, 2020 m. gegužės 7 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu gar. Nr. (duomenys neskelbtini), pavėlavo išvažiuoti dėl piliečio KET pažeidimų trukdančių atlikti darbo funkcijas, dėl ko buvo kviesta policija. Kelionės lape pažymėjo laiką ir aplinkybes.

5. Darbdavio teigimu, Viršuliškių transporto departamento vadovė, įvertinusi atsakovo pasiaiškinimą ir peržiūrėjusi autobuse įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą 2020 m. gegužės 7 d. vaizdo medžiagą, tarnybiniu pranešimu už UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-105 (1.12) 13.6 punkto, kuriame nurodyta, kad važiuojant maršrutu reikia laikytis grafiko bei draudžiama iš pirmos stotelės išvykti anksčiau ar vėliau grafike nurodyto laiko, jeigu į galstotę atvyko laiku bei 13.7 punkto, kuriame nurodyta, jog dirbdamas vairuotojas į stoteles privalo atvykti pagal grafiką, pažeidimus bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 37.20 punkto, kuriame nurodyta, kad darbuotojas turi visuomet ir visur savo veiksmais ir darbais formuoti gerą bendrovės įvaizdį bei 43.4 punkto, kuriame nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimu laikomas nerūpestingumas atliekant savo pareigas, pažeidimus, pasiūlė skirti D. B. rašytinį įspėjimą ir neišmokėti 25 proc. 2020 m. gegužės mėnesio dydžio priemokos prie darbo užmokesčio. Tokia drausminė nuobauda ir buvo skirta atsakovui.

6. Ieškovė pažymi, kad jos veikla teikti viešojo transporto paslaugas, tuo tarpu neatvykus viešajam transportui pagal grafiką keleiviai patiria neigiamas emocijas ir nukenčia ieškovės dalykinė reputacija. Nurodo, kad nukrypimas nuo grafiko galimas tik dėl rimtų, objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Darbdavio vertinimu šiuo atveju tokių priežasčių nebuvo. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. į pradinę stotelę „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas atvyko 8.35 val. Pagal nustatytą tvarkaraštį numatyta 8 minučių trumpalaikė pertrauka. Atsakovas iš pradinės stotelės turėjo išvykti 8.43 val., išvyko 8.56 val. Apie nukrypimą nuo tvarkaraščio daugiau kaip 10 minučių neinformavo Eismo valdymo centro dispečerio, kaip įpareigoja pareiginių nuostatų 13.6 punktas. Darbdavės vertinimu, jokių kliūčių išvykti atsakovui iš pradinės stotelės nebuvo, atsakovas galėjo išvažiuoti pavažiavęs atbuline eiga. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog transporto priemonėje yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga fiksuojantį vaizdą tiek transporto priemonės priekyje (išorėje), tiek transporto priemonės gale (išorėje). Ši įranga suteikia galimybę vairuotojui stebėti vaizdą arba iš karto kelis pasirinktus vaizdus per vaizdo stebėjimo ekraną, kas palengvina manevravimą atbuline eiga.

7. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vairuotojas atvykęs į stotelę pats netinkamai pastatė autobusą, atsakovas atvykęs į stotelė nepastatė autobuso kuo arčiau šaligatvio, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių (KET) 141 punktas, o paliko didelį tarpą tarp autobuso ir šaligatvio. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog mikroautobuso vairuotojas atvežė prekes į šalia esančią greito maisto kavinę, pastatė autobusą kuo arčiau šaligatvio, paliko vietos autobusui, tačiau dėl darbdaviui nesuprantamų priežasčių, atsakovas neišvyko laiku į maršrutą, o pradėjo ginčytis su mikroautobuso vairuotoju. Atkreipė dėmesį, kad prieš tai sustojusią transporto priemonę vairuotojas taip pat fotografavo. Nurodo, kad atsakovas galėjo išvažiavus vienai transporto priemonei pastatyti autobusą patogesniu kampu.

8. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal darbo ginčų komisijai pateiktus duomenis, administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl konflikto, o ne automobilio statymo pažeidžiant KET taisykles. Mano, kad atsakovas būdamas profesionalus vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti kliūtį, t. y. užstatytą automobilį. Skirdamas piniginę sankciją nemokant priedo darbdavys vadovavosi darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo padarytas pažeidimas vėluojant pagal grafiką buvo įtrauktas į skaičių visų vėlavimų dėl kurių ieškovei buvo skirta bauda.

9. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė detaliai patarė vaizdo įrašo seką. Pažymėjo, kad kelių eismo taisyklių laikymąsi užtikrina įgaliotos institucijos, o atsakovas tokių įgaliojimų neturi. Be to, atsakovas neinformavo ieškovės atstovų apie maršruto vėlavimą daugiau kaip 10 minučių. Mano, kad atsakovas galėjo išmanevruoti ir apvažiuoti kliūtį. Taip pat atkartojo kitus ieškinyje nurodytus argumentus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu atsakovas D. B. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nuo 2019 metų liepos mėnesio dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuso vairuotojo pareigose. Atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. darbo metu, vairuodamas ieškovui priklausantį autobusą autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu, kuris turėjo išvykti iš pirmosios autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“ 8 val. 43 min., išvyko 8 val. 56 min., t.y. pavėlavo išvykti 13 minučių. Atsakovas kelionės lape pažymėjo išvykimo laiką ir vėlavimo išvykti priežastis.

11. Atsakovo teigimu, atsakovui laiku išvykti sutrukdė transporto priemonė, kuri kliudė autobusui atlikti sukimo į kairę veiksmą, siekiant išvažiuoti iš autobusų stotelės. Atsakovas iš pradžių garsiniu signalu paragino kelią užstojusios transporto priemonės vairuotoją, o vėliau ir žodžiu patraukti transporto priemonę. Pastarasis atsisakė tai padaryti, dėl ko atsakovas netgi buvo priverstas iškviesti policiją, kad pastarieji įpareigotų patraukti pravažiuoti kliudančią transportą priemonę. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra ne tik užfiksuotos policijos pareigūnų ir buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, bet jų neginčija ir pats ieškovas.

12. Atsakovas apie nukrypimą nuo eismo tvarkaraščio daugiau kaip 10 minučių neinformavo Eismo valdymo centro dispečerės, nes įvykio metu neturėjo tarnybinio telefono, o paties atsakovo mobiliojo ryšio sąskaita nebuvo papildyta, todėl negalėjo niekam paskambinti. Pažymi, kad tarp transporto priemonių buvo itin mažas tarpas, dėl ko atsakovo vairuojamas autobusas negalėjo laisvai važiuoti atbuline eiga arba tai būtų kėlę didelę grėsmę, kad būtų užkliudęs stovinčią transporto priemonę ir ją bei patį autobusą apgadinęs. Atsakovo vairuojama transporto priemonė – keleivinis autobusas – yra stambiagabaritė, jos vairavimas ir atitinkamai manevravimas yra sudėtingas, reikalaujantis didelės erdvės. Būtent dėl šios priežasties autobusų maršrutų galinėse stotelėse yra padaryti autobusų „žiedai“, kuriuose kitų transporto priemonių eismas draudžiamas, kad autobusas galėtų laisvai apsisukti ir pakeisti važiavimo kryptį, o ne manevruoti atbuline eiga. Tokiu būdu atsakovas, kaip maršrutinio autobuso vairuotojas, turėjo turėti galimybę išvažiuoti iš pirminės stotelės tam skirta autobusų juosta, o ne atbulomis, kaip nurodo ieškovas.

13. Priešingai nei nurodo ieškovas, autobuse įrengtos video kameros nėra skirtos vairavimui, nes vaizdą rodo netiksliai, o profesionalus vairuotojas vairuoja naudodamasis veidrodėlių pagalba. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atstumas tarp transporto priemonių buvo itin mažas, pagal veidrodėlius būtų buvę itin sunku ir rizikinga atbulomis išvairuoti stambiagabaritį autobusą. Atsakovo patirtis vairuojant autobusus nėra didelė (nuo 2019 metų liepos mėnesio), turi tik 3 klasę D kategorijos, todėl atsargiau vairuoja autobusą ir vengia situacijų, kai autobusui ar kitiems asmenims galėtų būti padaryta žala.

14. Kadangi vairuojamas autobusas yra stambiagabaritė transporto priemonė, akivaizdu, kad įvykus eismo įvykiui padaryta žala asmeniui ar turtui, kitai transporto priemonei gali būti itin didelė. Atsakovas, atsakingai ir rūpestingai vykdydamas savo pareigas, siekdamas išvengti galimos žalos asmenų sveikatai ar gyvybei ir turtui, elgdamasis atsakingai, siekdamas, kad kuo greičiau galėtų išvykti pagal grafiką, iškvietė policiją, kad pastaroji įpareigotų pažeidėją atlaisvinti kelią. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas prioritetą tiksliam autobuso vykimui pagal nustatytą grafiką, visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas galimas grėsmes asmenų sveikatai ar turtui, taip pat į atsakovo, kaip vairuotojo, pareigą, elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir Įsakymą priėmė vadovaudamasis išimtinai savo interesais ir, kaip nurodo, siekdamas itin griežtai drausminti darbuotojus už grafiko nesilaikymą.

15. KET 179 punktas nustato, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Taigi transporto priemonė, sudariusi kliūtis atsakovo vairuojamam autobusui pravažiuoti, privalėjo atlaisvinti kelią, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo pastarąjį patraukti transporto priemonę. Atsakovas savo pareigas vykdė sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais. Siekdamas kiek įmanoma sumažinti vėlavimo nuo grafiko laiką, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į policiją, kad pastaroji įpareigotų pažeidėją pašalinti kliūtį. Taigi akivaizdu, kad atsakovas neatliko jokio pareigų pažeidimo, nukrypimas nuo grafiko įvyko dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl nebuvo jokio pagrindo skirti atsakovui poveikio priemonę.

16. Teigia, kad kiek žinoma atsakovui, transporto priemonės, kuri buvo užstojusi kelią pravažiuoti atsakovo vairuojamam autobusui, vairuotojas nuolat neleistinai statydavo transporto priemonę minėtoje vietoje. Taigi, ieškovui jau turėjo būti žinoma, kad autobusų vairuotojai nuolat susiduria su kliūtimis, siekiant išvažiuoti iš stotelės, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų atsakovui ir kitiems vairuotojams tinkamas darbo sąlygas, t.y. kad vairuotojo vairuojamas autobusas galėtų nekliudomai išvykti iš stotelės nustatytu grafiku. Ieškovas, pats nesudaręs tinkamų sąlygų atsakovui laisvai išvykti iš stotelės, negali teigti, kad atsakovas, nukrypęs nuo grafiko, atliko darbo drausmės pažeidimą.

17. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, kad atsakovas autobusą priparkavo nepakankamai arti šaligatvio, dėl ko susidarė situacija, kad vėliau prisiparkavusi transporto priemonė kliudė atsakovui išvairuoti autobusą. Pažymi, kad autobusui grįžus iš maršruto ir norint prisiparkuoti, autobusams važiuoti skirtoje juostoje „A“, buvo priparkuota kita transporto priemonė (nuotrauka Nr. 3), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovas, siekdamas nekliudyti transporto priemonės, tačiau ir neužkirsti kelio važiuojamoje dalyje kitoms transporto priemonėms, buvo priverstas prisiparkuoti skersai autobusų stotelės, toliau nuo šaligatvio. Nors ieškovui buvo žinoma ši aplinkybė, nes atsakovas paaiškino, tačiau ieškovas neatsižvelgė, kad kiti asmenys pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ko ieškovui ir kitiems autobusų vairuotojams sudaromos kliūtys laisvai vairuoti, tačiau visą kaltę nepagrįstai mėgina suversti išimtinai ieškovui.

Šalies argumentai

18. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovui neįtiko ir ši transporto priemonė, nes atsakovas iš visų pusių ją fotografavo, tokiu būdu netiesiogiai mėgindamas sudaryti atsakovo, kaip konfliktiško asmens, įspūdį. Pažymėtina, kad minėta transporto priemonė buvo ne tik priparkuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet ir kliudė atsakovui tinkamai priparkuoti jo vairuojamą autobusą, dėl ko vėliau ir susidarė situaciją, už ką atsakovui buvo paskirta nuobauda. Kadangi šioje vietoje nuolat kartojasi analogiški KET pažeidimai, atsakovui nuolat sudaromos kliūtys vairuoti ir parkuoti autobusą, tokiu būdu apsunkinant nevaržomą pareigų vykdymą, papildomai kaskart keliant stresą, kad išvengti galimo eismo įvykio, todėl atsakovas užfiksavo netinkamai priparkuotas transporto priemones, kad pateikti jas kaip įrodymą ieškovui, kaip darbdaviui, kad pastarasis imtųsi aktyvių veiksmų užtikrinti nekliudomą autobusų vairavimą ir parkavimą minėtoje vietoje, t.y. sudarytų tinkamas sąlygas atsakovui bei kitiems vairuotojams dirbti.

19. Teigia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, t.y. faktas, kad iš stotelės išvykti kliudė neleistinoje vietoje priparkuota kita transporto priemonė, yra pripažįstamas paties ieškovo, užfiksuotas filmuotoje medžiagoje bei administracinio nusižengimo byloje. Atsakovas savo pareigas visada atliko tinkamai, gerai ir rūpestingai, niekada nebuvo gavęs pastabų iš ieškovo, įspėjimų, nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos. Atsakovas ieškovo įmonėje dirba nuo 2019 metų liepos mėnesio, lojaliai vykdo savo pareigas, rūpinasi ieškovo reputacija. Atsakovo veiksmai iškviečiant policiją, kad pastarieji įpareigotų pažeidėją patraukti transporto priemonę, kliudančią autobusui išvažiuoti, vertintini teigiamai, nes galimai ateityje sudrausmins minėtą vairuotoją ir nesudarys ieškovo autobusams nekliudomai ir laiku išvykti iš stotelės. Atsakovo nuomone, ieškovo taikytos poveikio priemonės galėjo būti įtakotos aplinkybe, kad atsakovas, kaip darbuotojas, gan aktyviai dalyvauja gindamas savo ir kitų darbuotojų teises, todėl galimai neįtiko ieškovui ir ieškovas mėgina taip paveikti atsakovą.

Atsiliepimas

20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo vėlavimo patyrė 2000 Eur nuostolį, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kaip galima suprasti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šį atvejį įtraukė į baustinų atvejų sąrašą, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo būtent tas atvejis, už kurį buvo paskirta bauda. Be to, ieškovui nuo pat pradžių buvo žinomos aplinkybės, kliudžiusios autobusui laiku išvykti nustatytu grafiku, todėl ieškovas turėjo visas galimybes atsikirsti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl baudos netaikymo ir išvengti nuostolių, jeigu tokie išties buvo patirti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė D. Š. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad jos manymu, atsakovas būdamas profesionalus vairuotojas galėjo išvažiuoti net ir esant užstatytam automobiliui.

22. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė J. F. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

23. Teismo posėdžio metu atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tai, jog užstatomas automobilis ir sudaromos kliūtys pravažiuoti autobusams buvo nuolatinė problema, jis apie tai yra informavęs darbdavį.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo posėdžio metu atsakovo D. B. atstovė advokatė Irina Lemežytė nurodė, kad ieškovė buvo informuota, kad jos darbuotojai susiduria su problema, kad yra užstatomas išvažiavimas iš ginčo stovėjimo vietos. Taip pat patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl priedo dydžio ir jo skaičiavimo.

Šalies argumentai

25. Teismo posėdžio metu atsakovo D. B. atstovas profesinės sąjungos pirmininkas J. P. nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad darbdavys turėjo spręsti problemą dėl užstatomo išvažiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

26. Byloje nustatyta, kad atsakovui D. B. ieškovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įmonėje einant vairuotojo pareigas, UAB „Vilniaus viešais transportas“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IS-105, „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. bei priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ nutarta skirti rašytinį įspėjimą (1 punktas), nurodyti apskaitos skyriui neišmokėti 25 procentų 2020 m. gegužės mėnesio dydžio priemokos 1 punkte nurodytam darbuotojui (2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

27. Darbuotojas D. B. nesutikdamas su įspėjimu bei nurodymu neišmokėti priemokos kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas įpareigoti darbdavį atšaukti 2020 m. birželio 1 d. įsakymą, kaip nepagrįstą, pavėlavimą laikyti dėl pagrįstų priežasčių, įspėjimą laikyti nepareikštu ir išmokėti D. B. (tab.Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2020 m. gegužės mėnesio dydžio neišmokėtą priemoką 31, 17 Eur.

28. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nuspręsta darbuotojo prašymą tenkinti bei pripažinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. IS-105 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. ir priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kreipėsi į teismą prašydama atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, pripažinti, kad ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. IS-105 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. ir priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, paliekant jį galioti visa apimtimi, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl rašytinio įspėjimo darbuotojui (ne)pagrįstumo.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

31. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1849-910/2020).

32. Šiuo atveju ieškovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. IS-105 dalyje dėl rašytinio įspėjimo skyrimo D. B. pagrįstas, yra tik procedūrinis veiksmas, nei ieškovui nei atsakovui nesukėlęs jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl ginčo dėl įsakymo dalies, kuria nutarta darbuotoju nemokėti priemokos prie darbo užmokesčio.

33. Kaip minėta, ginčo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu, be kita ko, darbuotojui D. B. nutarta neišmokėti 25 procentų 2020 m. gegužės mėnesio dydžio priemokos. Priemokos suma 31, 17 Eur, dėl priemokos skaičiavimo tvarkos bei jos dydžio ginčo byloje nėra. Ginčas kilęs dėl to, ar egzistavo pagrindas atsakovui neišmokėti priemoką.

34. Nors darbo kodekse tiesiogiai neįtvirtintas drausminio poveikio priemonių taikymas, tačiau pagal darbo kodekso nuostatas tokios poveikio priemonės galimos, kaip pavyzdys viena iš tokių priemonių yra reglamentuota DK 142 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1521-910/2020). Minėtoje DK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį (1 punktas); darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (2 punktas). Tas pats straipsnis kaip ir nurodyta aukščiau reglamentuoja, jog premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą (DK 142 straipsnio 2 dalis).

35. Kaip jau nurodyta sprendime, darbuotojui priedas prie darbo užmokesčio nebuvo išmokėtas, darbdaviui vertinat, jog darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą. Ginčo įsakyme nurodyta, kad darbuotojas D. B. savo veiksmais pažeidė generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-105 (1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto departamentų autobuso vairuotojo, troleibuso vairuotojo, bei autobuso ir troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų 13.6 punkto (važiuojant maršrutu laikytis nustatyto grafiko, draudžiama iš pirmos stotelės išvykti anksčiau ar vėliau grafike nurodyto laiko <...>), 13.7 punkto (į stoteles atvykti pagal grafiką <...>), generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 37.20 punkto (visur ir visuomet savo veiksmais ir darbais formuoti gerą bendrovės įvaizdį), 43.4 punkto (darbo drausmės pažeidimu laikomas nerūpestingumas atliekant savo pareigas) reikalavimus.

36. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilęs ginčas ar tai, jog atsakovas D. B. vykdydamas savo darbines funkcijas 13 minučių vėlavo išvykti iš stovėjimo vietos, kas nulėmė vėlavimą pagal grafiką, nulėmė objektyvios priežastys ar darbuotojo veiksmai, kurie laikytini darbo pareigų pažeidimu.

37. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog tuo laiku kai atsakovas turėjo išvykti iš stovėjimo vietos, priekyje autobuso buvo priparkuota kita transporto priemonė, kuri atsakovo teigimu, kliudė išsukti autobusui. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, kad atsakovas būdamas profesionalus vairuotojas galėjo pavažiuoti atbulomis ir išsukti, t. y. manevruoti ir apvažiuoti kliūtį.

38. Visų pirma, teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 179 punkte nustatyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. KET 180 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

39. Ieškovės pateiktame vaizdo įraše, kuris susideda iš 5 epizodų, matyti, kad stovint atsakovo vairuojama maršrutiniam transportui atvyksta kitas automobilis ir sustoja prieš atsakovo pastatytą transporto priemonę (1 vaizdo įrašo 35 sekundė), atsakovas išlipęs nufotografuoja stovinčią transporto priemonę (1 vaizdo įrašo 1 minutė 30 sekundė), priekyje stovėjusi transporto priemonė atbuline eiga patraukiama (2 vaizdo įrašo 28 sekundė), atsakovas grįžta į jo vairuojamą maršrutinę transporto priemonę (2 vaizdo įrašo 34 sekundė), priekyje stovėjusi transporto priemonė atbuline eiga pasitraukia ir išmanevravusi išvyksta (2 vaizdo įrašo 1 minutė 8 sekundė), atvyksta kita transporto priemonė, kuri pastatoma prieš atsakovo vairuojamą transporto priemonę nedideliu atstumu (2 vaizdo įrašo 1 minutė 19 sekundė), autobuso vairuotojas (atsakovas) išlipa nufotografuoti išvažiuoti trukdančią transporto priemonę (2 vaizdo įrašo 1 minutė 56 sekundės), priekyje transporto priemonė stovi, autobuso vairuotojas ją fotografuoja iš kitos pusės (3 vaizdo įrašas 1 minutė 33 sekundė), atsakovas grįžtą į jo valdomą transporto priemonę (3 vaizdo įrašas, 2 minutė 53 sekundė), užstatyta transporto priemonė toliau stovi (visas 3 vaizdo įrašas), užstatytos transporto priemonės vairuotojas paima daiktus iš transporto priemonės ir išeina, transporto priemonė toliau palikta užstatyta (4 vaizdo įrašas 11 sekundė), kitos transporto priemonės vairuotojas fotografuoja atsakovo vairuojamą autobusą (4 vaizdo įrašas 34 sekundė), užstatytos transporto priemonės jos vairuotojas nepatraukia (4 vaizdo įrašas 1 minutė 5 sekundė), atsakovas pradeda važiuoti atbuline eiga (4 vaizdo įrašas 2 minutė 9 sekundė), autobusas sustabdomas (4 vaizdo įrašas 2 minutė 24 sekundė), užstatyta transporto priemonė toliau stovi (visas 4 vaizdo įrašas), atsakovas dar kartą pabando išsukti autobusą pro užstatytą transporto priemonę (5 vaizdo įrašas 51 sekundė), atsakovas fotografuoją trukdančią išsukti transporto priemonę (5 vaizdo įrašas 1 minutė 20 sekundė), užstatyta transporto priemonė toliau stovi (visas 5 vaizdo įrašas), užstatyta transporto priemonė išvyksta (6 vaizdo įrašas 3 minutė 37 sekundė iki 52 sekundės), atsakovas išvyksta iš stovėjimo vietos (6 vaizdo įrašas nuo 4 minutės 4 sekundės).

40. Pagal vaizdo medžiagą matyti, kad visą laiką, kurį pagal grafiką vėlavo atsakovas jam išvykti trukdė priekyje užstatytos transporto priemonės (vaizdo įrašo laiko trukmė sutampa su vėlavimo trukme, šie duomenys matosi pagal vaizdo įraše nurodytą įrašymo laiką), jokių atsakovo veiksmų dėl kurių būtų galimą spręsti, kad jis tyčia neatliko savo funkcijų ir laiku neišvyko pagal grafiką nei iš vaizdo medžiagos, nei iš kitų byloje esančių įrodymų nenustatyta. Pažymėtina, kad posėdžio metu tiriant vaizdo medžiagą ieškovės atstovės nurodė, kad buvo tarpas kai atsakovas galėjo pataisyti autobuso stovėjimą ir išlyginti, tačiau kaip nustatyta iš vaizdo medžiagos tarp vienos transporto priemonės, kuri buvo užstatyta priekyje autobuso, išvykimo ir kitos atvykimo buvo tik 11 sekundžių tarpas, t. y. kita transporto priemonė atvyko tuoj pat išvykus prieš tai stovėjusiai, be kita ko, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo, perkelti atsakovui atsakomybę dėl to, jog kitos transporto priemonės vairuotojas nedavė maršrutiniam transportui kelio. Šiuo atveju iš bylą pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovui vairuojančiam maršrutinį transportą nebuvo duotas kelias kaip nurodyta KET 179 punkte ir vairuotojas ėmėsi veiksmų, kad maršrutiniam transportui būtų duotas kelias, kas, teismo vertinimu, atitinka KET 180 punkto reikalavimą maršrutinio transporto priemonės vairuotojui įsitikinti, kad jam duodamas kelias. Ieškovės atstovių samprotavimai apie tai, kad vairuotojas galėjo manevruoti ir išvažiuoti net ir esant kliūčiai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog vairuotojas pažeidė darbo pareigas. Visų pirma, atsakomybė už tai, kad manevruojant būtų sukelta žala, tektų vairuotojui (jei pvz. būtų apgadinta transporto priemonė), pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog atsakovas bandė išvažiuoti, tačiau akivaizdu, kad to padaryti atsakovui nepavyko, antra KET aiškiai įtvirtinta, kad maršrutiniam transportui turi būti duodamas kelias, taigi esant situacijai, kai egzistavo kliūtis išvažiuoti iš stovėjimo vietos, atsakomybės, jog nebuvo išvažiuota laiku negalima perkelti ieškovės darbuotojui.

41. Ieškovė grįsdama ieškinį apeliavo į KET 141 punkto pažeidimus, nurodydama, kad atsakovas netinkamai priparkavo transporto priemonę. Kaip jau aptarta aukščiau šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas negalėjo išvykti iš stovėjimo vietos dėl to, jog priekyje buvo užstatyta kita transporto priemonė, o ne dėl jo padarytų KET pažeidimų apie kurių egzistavimą duomenų byloje nėra, nėra duomenų, kad taikyta atsakovui atsakomybė už KET pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakant į klausimą ieškovės atstovė nurodė, kad vairuotojas vėlavo išvažiuoti nes konfliktavo, tačiau pagal bylos duomenis ir vaizdinę medžiagą matyti, kad vėluojama išvykti iš stovėjimo vietos buvo dėl to, jog buvo užstatyta kita transporto priemonė ir nebuvo duotas kelias maršrutiniam transportui kaip to reikalauja KET ir vairuotojas prašė atlaisvinti pravažiavimą. Be to, pagal vaizdo medžiagą, kuri buvo tirta teismo posėdyje, aiškiai matyti, kad pasitraukus išvažiavimą kliudžiusiai transporto priemonei vairuotojas nedelsė, nestovėjo ir kitais savo veiksmais nesukėlė vėlavimo pagal grafiką, o nedelsiant išvažiavo. Vairuotojas vėlavimo priežastis nurodė užpildytame kelionės lape. Paminėtina ir tai, kad ieškovės atstovės teigė, jog atsakovas nevykdė pareigos pranešti apie transporto vėlavimą, visų pirma, atsakovas vėlavimo laiką ir priežastis nurodė kelionės lape, antra, atsakovas paaiškino, kad neturėjo galimybės susisiekti iškart (nebuvo papildyta atsakovo asmeninio telefono sąskaita, darbo telefono atsakovas neturėjo, nors darbdavys teigė, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė pasiimti telefoną iš darbovietės ir ja atsakovas nepasinaudojo, tačiau tokių duomenų byloje nėra), o tik galėdamas nedelsiant pranešė darbdaviui apie vėlavimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog darbuotojas veikė neatsakingai, ar tyčia pažeidė darbo drausmę. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atsakovo elgesys buvo netinkamas ir kenkė darbdavio įvaizdžiui, teismas nenustatė. Ėmimasis priemonių, jog būtų patraukta kliudžiusi išvykti transporto priemonė, teismo vertinimu, nėra netinkamas darbuotojo elgesys.

42. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog dėl kliūčių šioje vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai ne kartą yra informavę darbdavį, tačiau iki šio įvykio jokių priemonių darbdavys nebuvo ėmesis. Teismo posėdžio metu nurodo, kad šios problemos šiuo metu nebėra, ji yra išspręsta. Šios aplinkybės taip pat nuosekliai patvirtina, jog pati ieškovė vertino, jog trukdymas išvykti maršrutiniam transportui yra maršrutinio transporto eismą trikdanti problema ir ją išsprendė.

43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ištyrus į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, matyti, kad atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas ir vairuodamas maršrutinę transporto priemonę vėlavo išvykti pagal grafiką, kadangi maršrutiniam transportui buvo sudaryta kliūtis ir neduotas kelias kaip to reikalauja KET, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra laikytina objektyvia priežastimi dėl kurios maršrutinis transportas vėlavo pagal grafiką, todėl nebuvo pagrindo darbuotojui D. B. taikyti drausminę atsakomybę ir neišmokėti 31, 17 Eur priemokos prie darbo užmokesčio, todėl šį priemoka priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo reikalavimus atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 968 Eur.

Dėl byloje esančių neviešų duomenų.

45. Teismas pažymi, kad 2020 m. lapkričio 27 d. 9.30 val. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė teismui vaizdo įrašą, kuris prijungtas prie bylos ir ištirtas teismo posėdyje. Teismas protokoline nutartimi šį įrašą pripažino nevieša medžiaga ir uždraudė su juo susipažinti byloje nedalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnis).

46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl rašytinio įspėjimo atsakovui pagrįstumo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį dalyje dėl priemokos neišmokėjimo atmesti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IS-105 „Dėl rašytinio įspėjimo D. B. ir priemokos prie darbo užmokesčio neišmokėjimo“ 2 dalį, kuria nurodyta apskaitos skyriui neišmokėti 25 procentų 2020 m. gegužės mėnesio priemokos 1 punkte nurodytam darbuotojui.

Priteisti atsakovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transoprtas“, į. k. 302683277, 31, 17 Eur priedą bei 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė