Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. K. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.), 127 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. I. K. paskirtos baudos mokėjimą nutarta išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 48,25 Eur. Šiuo nutarimu I. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 25 d. 18.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,314 promilių girtumas, sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir nenustatytos paskirties stulpas. I. K. 2017 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi I. K. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad I. K., nors specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų nepadarė, tačiau padarė dvi nusikalstamas veikas, pažeidžiančias viešąją tvarką, kas leidžia manyti, jog nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - sutrumpinti jam skirtos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau. Nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi, pasak apelianto, teismų praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme numatytos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi informacija apie jo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo atimta teisės vairuoti, padarė 2015 m. lapkričio 25 d., o nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, priimtas 2015 m. gruodžio 14 d., nuo tos dienos prasidėjo nuobaudos vykdymo laikotarpis, tuo tarpu nusikalstamą veiką, kurią, kaip motyvą netenkinti prašymo išskyrė teisėjas, jis įvykdė dar prieš padarant administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2015 m. liepos 12 d., o kita nusikalstama veika padaryta šiek tiek vėliau, tačiau teisėjas nesigilino į jos padarymo aplinkybes bei jo atliktus veiksmus kadangi, pasak nubaustojo, veiką padarė visai kiti asmenys bendrame viešosios tvarkos pažeidimo fone. Nubaustojo tvirtinimu, nusikalstamos veikos, už kurias teismo sprendimais jis jau yra nubaustas, yra visiškai nesusijusios su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu – vairavimu neblaiviam. Pasak apelianto, jis supranta, jog šie jo poelgiai nėra pateisinami, kad jis neįvertino visų galimų pasekmių, bet teigia, kad padarė teigiamas išvadas, studijuoja, ieškosi pastovaus darbo ir tikina, kad pakeitė gyvenimą.Atkreipia dėmesį, kad ATPK 329 straipsnis, kaip vieną iš sąlygų, išskiria tai, kad asmuo neturi būti padaręs naujų teisės pažeidimų, bet nesukonkretina ir neišskiria imperatyvios sąlygos, kad asmuo neturi būti teistas už nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, šiuo atveju nevisai aišku, ką įstatymo leidėjas norėjo nurodyti, išskirdamas teisės pažeidimą, - administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą) ar/ir baudžiamąjį nusižengimą (nusikaltimą), o gal net civilinį deliktą. Mano, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas, reguliuojantis administracinius teisinius santykius, tokia imperatyvia sąlyga nusako ne plačiąja, o siaurąja prasme, t. y., kad asmuo neturi būti padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ne pažeidimų apskritai.Mano, kad vien dėl to, jog jis anksčiau padarė nusikalstamas veikas, atmetus jo prašymą sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, jis būtų antrąsyk baudžiamas, o tai prieštarauja bendriems teisės principams ir tai nėra proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Pažymi, kad teikdamas teismui prašymą nurodė svarbius motyvus ir aplinkybes, taip pat tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet buvo paskirta administracinė nuobauda, tiek nagrinėjant prašymą, teismui nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kaltę pažeidus įstatymo reikalavimus pripažįsta pilnai ir dėl to labai pergyvena. Nurodo, kad pažeidimą padarė būdamas lengvo neblaivumo laipsnyje, nesąmoningai, neteisingai įvertinęs savo organizmo savybes skaidyti alkoholį, buvo vartojęs alkoholio (lengvo alaus) pažeidimo dienos pradžioje, o prieš sėsdamas vairuoti vakare - jautėsi žvaliai, manė, kad yra visiškai blaivus ir jam buvo nustatytas itin nežymus alkoholio kiekis kraujyje, t. y. 0,31 prom., bet kadangi buvo pradedantysis vairuotojas, tai buvo pripažinta kaip vairavimas, esant neblaiviam.Nurodo, kad jo atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas - nuo nutarimo dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo praėjo jau daugiau nei pusė laikotarpio, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nebuvo padaręs jokių naujų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų bei nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjo paskirtą baudą, iškart po įvykio atlygino eismo įvykiu padarytą žalą kitos transporto priemonės savininkui, nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat nurodo, kad yra atestuotas pagal 4 (keturių) valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, yra išduota VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymos apie tai, kad nėra įrašytas psichikos ir priklausomybės ligų registre, kopija.Tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijoje, baigė I-ąjį studijų kursą ir perėjo į II-ąjį, mokslai vyksta dviejuose rūmuose, t. y. dalis paskaitų vyksta Verslo ir technologijų fakulteto I rūmuose, esančiuose Šiauliuose, Aušros al. 40, o dalis – kituose rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 16A. Taip pat nurodo, kad siekdamas save išlaikyti, kad galėtų pragyventi ir apmokėti už studijas, jau susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko pareigose, tačiau tam, kad pradėtų dirbti, reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, nes reikės važinėti į susitikimus su klientais, pristatinėti produkciją ir pan., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė 2017 m. balandžio 26 d. pažymą - tarpininkavimo raštą.Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad visi jo pateikti teismui dokumentai įrodo, kad jis labai stengiasi pasitaisyti ir iš šios situacijos labai pasimokė bei padarė svarbias ir reikšmingas gyvenimo išvadas, per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį patyrė ir suvokė visas savo padaryto pažeidimo pasekmes, supratau, kad vairuoti yra didelė privilegija ir daugiau niekada gyvenime prie jokių aplinkybių nesės už vairo išgėręs alkoholio. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda savo administracinį poveikį jau padarė ir jos tikslai įgyvendinti. Tvirtina, kad šis įvykis buvo didelė gyvenimo pamoka, jis suprato administracinio teisės pažeidimo neigiamas pasekmes, dėl ko labai išgyvena, jam gėda prieš artimuosius, pažįstamus, moksladraugius bei draugus. Nurodo, kad sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė būsena jį paveikė taip, kad jis ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu. Mano, kad nuobaudos taikymas ilgesniam laikui jam neproporcingai sukeltų didelius nepatogumus, susijusius tiek su jo studijomis, tiek darbinių funkcijų atlikimu, gyvenimo kokybe bei nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucijos) įgaliotas atstovas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakistą. Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas I. K. galėtų būti trumpinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės teigiant, kad teismas, vertindamas pažeidėjo ankstesnius teistumus, netinkamai taikė įstatymo normas, bei tvirtinant, kad jau yra pasiekti paskirtos administracinės nuobaudos tikslai, todėl yra pagrindas sutrumpinti paskirtos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą.

Dėl bylos teisenos

I. K. už 2015 m. lapkričio 25 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK nereglamentuoja specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tai buvo numatyta ATPK 329 straipsnyje. Taigi, šiuo atveju ATPK 329 straipsnis švelnina pažeidėjo teisinę padėtį, todėl, siekiant nepabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, jo skundas dėl apylinkės teismo nutarties nagrinėjamas vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK nuostatomis.

Dėl skundo argumentų

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, kad paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo (byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05) konstatuojamosios dalies I skyriaus 16.5 punkte pažymėjo, kad oficialiai skelbiant teismo procesinį sprendimą (nepriklausomai nuo to, kokioje teisenoje jis priimtas) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas. Jeigu oficialiai paskelbiamas procesinis sprendimas, kuris negrindžiamas teisiniais argumentais arba grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, teisingumas lieka neįvykdytas. Iš esmės taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (byla Nr. 35/03-11/06).Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išdėstė po paskutinės nuobaudos paskyrimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui objektyviai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu I. K. baudą jau buvo sumokėjo, išklausęs 4 valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (nupirko jo automobilį) ir jo atsiprašė, gavo vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra įrašytas, yra studentas, studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Autotransporto elektronikos studijų programoje, 2-ame kurse, transporto priemonė jam būtina bandant įsidarbinti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko pareigoms gauti. Be to nutartyje nurodė ir tai, už ką I. K. buvo pripažintas kaltu 2016 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas konstatavo, kad nuobaudų tikslai nėra pasiekti, todėl nesutrumpino I. K. paskirtos papildomos nuobaudos termino.Apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą esminę reikšmę turi ne formalus tam tikrų aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje įvardytiems reikalavimams, bet realus pažeidimą padariusio asmens asmenybės, jo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, ar ne. Tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje to visiškai neįvertino, dėl to savo nutartyje nieko nepasisakė ir šiais argumentais savo procesinio sprendimo visiškai nemotyvavo. Tokia skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai argumentuota, motyvuota ir aiški, ji neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų ir vien tik dėl to skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir palikta galioti.Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pažeidėjo prašymas apylinkės teismo posėdyje buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie jo nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešus pažeidėjui I. K.. Ir nors ATPK nėra numatyta prašymų pagal ATPK 329 straipsnį nagrinėjimo tvarka, tačiau ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jos negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. buvo išsiųstas pranešimas Šiaulių apskrities VPK miesto ir rajono PK apie teismo posėdžio, kurio metu bus nagrinėjamas I. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, laiką ir vietą, teismo pranešime pažymint, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pažeidėjui nedalyvaujant (57 b. l.), tačiau duomenų, kad toks pranešimas buvo išsiųstas ir pačiam I. K., byloje nėra. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą naikinti apylinkės teismo nutartį. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K. nebuvo pranešta apie jo prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nagrinėjimo laiką ir vietą, darytina išvada jog Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme iš esmės. Atsižvelgus į tai, kad skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikytų įstatymo nuostatų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.