- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3748-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00087-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybei
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės į pėsčiųjų tiltą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu bei patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybei, prašydama nustatyti faktą, kad (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pėsčiųjų tiltą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai: privažiuojamieji geležinkelio keliai (duomenys neskelbtini), pastatas – motovėžio depas, vagonų birių medžiagų pakrovimo postas. Taip pat nuosavybės teise priklauso visi pastatai, statiniai ir įrenginiai, esantys besiribojančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau pareiškėja jį nuomojasi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2056 m. gegužės 5 d. Per šį žemės sklypą ir greta esančią nesuformuotą valstybinę žemę eina statinys – pėsčiųjų tiltas per privažiuojamuosius geležinkelio kelius. Šis statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise niekam nepriklausė ir nepriklauso. Pėsčiųjų tiltas buvo pastatytas, statant (duomenys neskelbtini) kompleksą (gamykla statyta 1963-1991 m. laikotarpiu), kaip reikalingas tinkamam jos eksploatavimui, tikslu pereiti po juo esančius privažiuojamuosius geležinkelio kelius, komunikacijoms per geležinkelio kelius įrengti. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 8.6 punktą, tiltai, viadukai, pėsčiųjų tiltai priskirtini prie susisiekimo komunikacijų – kitų transporto statinių. Pėsčiųjų tiltui buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose fiksuota jo statybos data – 1984 m. Statiniui – pėsčiųjų tiltui, žymėjimas plane T, buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio pėsčiųjų tilto sudėtinės dalys: pėsčiųjų tiltas T1, pėsčiųjų tilto laiptai T2 ir pėsčiųjų tilto laiptai T3. Pareiškėja, siekdama įregistruoti pėsčiųjų tiltą savo vardu, 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau jos prašymai buvo atmesti, nurodant, kad pareiškėja negalėjo būti statytoju, nes pėsčiųjų tiltas kadastro duomenų bylos duomenimis pastatytas 1984 m., o (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) komplekso statinių jų privatizavimo ir perdavimo pareiškėjai metu buvo perduotas ir pėsčiųjų tiltas ir tai patvirtina pridedami projektiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad tarp visų gamyklos statinių įtrauktas ir statinys – pėsčiųjų tiltas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus faktus ir argumentus.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl prašymo patenkinimo prieštaravimų neturi ir prašė spendimą priimti teismo nuožiūra.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi šioje civilinėje byloje specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis).
Iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto – pėsčiųjų tilto teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) įstatų bei Centrinės privatizavimo komisijos posėdžio 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo, nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (pastaba – kituose dokumentuose nurodytas pavadinimas – (duomenys neskelbtini) teisių, pareigų, turto ir prievolių perėmėja.
Reorganizuojant (duomenys neskelbtini) į akcinę bendrovę, gamyklos turtas buvo perduotas pareiškėjai (duomenys neskelbtini), tai buvo atlikta Valstybinės įmonės turto perdavimo-priėmimo 1995 m. rugsėjo 12 d. aktu. Tai patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), reorganizavimo būdu perėmė gamyklos turtą, perėmė ir visas statytojo teises į gamyklos komplekso statinius, tuo pačiu perėmė ir buvusio savininko, kaip statytojo, teises įregistruoti visus statinius, kurie perėmimo metu dar nebuvo registruoti.
(duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo akte buvo aprašytas tik pagrindinis turtas, tačiau toks turtas, kaip „nebaigta statyba“, ar „atsargos sandėliuose“ aktuose nebūdavo detalizuojamas.
Aplinkybę, kad tarp buvusios (duomenys neskelbtini) komplekso statinių jų privatizavimo ir perdavimo pareiškėjai buvo ir pėsčiųjų tiltas, patvirtina prie pareiškimo bei patikslinto pareiškimo pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad tarp visų gamyklos statinių įtrauktas ir statinys – pėsčiųjų tiltas, t. y. iš (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos objektų suvestinės objekto Nr. 5-3, nustatyta, kad į objektų suvestinę įtrauktas ir objektas – pėsčiųjų tiltas, kuris, be to, ir pažymėtas pastatų ir statinių eksploatacijos plane Nr. 44.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) atliko nekilnojamojo daikto, į kurį siekia įgyjama senatimi įgyti nuosavybės teises, kadastrinius matavimus ir kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto Kadastro departamento Šiaulių skyrių įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – pėsčiųjų tiltą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš byloje esančių minėtos įstaigos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), abu kartus prašymai buvo atmesti, nes pateikti dokumentai nepatvirtino pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į nekilnojamąjį daiktą – pėsčiųjų tiltą.
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
Šioje byloje nenustatyta, kad statinys – pėsčiųjų tiltas būtų nuosavybės teise priklausęs kokiam asmeniui, t. y. iš Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenų nustatyta, kad statinys nėra ir nebuvo įregistruotas kitų asmenų vardu.
Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ji nėra statinio, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkė.
Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką pėsčiųjų tiltas buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėja šį nekilnojamąjį daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydama, t. y. naudojosi, tvarkė bei remontavo, ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjos buvo valdomas nepertraukiamai. Pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdama visą valdymo laiką – nuo 1995 metų. Be to, pėsčiųjų tiltą visą valdymo laikotarpį nuo 1995 metų ji valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo jį nuolatos, jo valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytą statinį ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimui iš esmės neprieštarauja. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į statinį – pėsčiųjų tiltą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinį – pėsčiųjų tiltą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.