Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. F. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl bendravimo su vaikais tvarkos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimu buvo nutraukta V. S. ir T. F. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šia sutartimi sutuoktiniai, be kita ko, susitarė dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų tėvo bendravimo su jais tvarkos. Pareiškėjas T. F. S. paršo išduoti vykdomąjį raštą pagal šią sutartį bei nurodo, kad vaikų motina atsisako perduoti vaikus tėvui jam teismo sprendime nustatytu laiku. Pareiškėjas pažymi, kad vaikams bendrauti leidžiama tik savo namų teritorijoje dalyvaujant V. S., taip pažedžiama teismo sprendime nustatyta tvarka.

Pareiškėjas patikslino, kad aplinkybės, dėl kurių su vaikais nebendravo aštuonerius metus, susidarė dėl pačios atsakovės (V. S.) veiksmų. Vykstant skyrybų procesui ji neleido matysis su vaikais, argumentuodama, kad pirmiausiai reikia sudaryti pasimatymų grafiką (pridedama 2017 m. susirašinėjimo nuotraukos). Tačiau net ir po grafiko sudarymo atsakovė jo nesilaikė, nepaisant to, kad visos lankymo sąlygos teismo metu buvo koreguotos būtent pagal atsakovės advokatės siūlymus. Nuo pat teismo sprendimo įsigaliojimo atsakovė žodžiu (bet ne faktiškai) leido lankyti vaikus tik lauke, šalia namų esančioje žaidimų aikštelėje, tačiau net man atvykus iki vietos, pasimatymai neįvykdavo, dėl kaskart vis kitų priežasčių: netinkamo oro sąlygos, netinkamas laikas, vaikų nebuvimas namuose, netikėtai užklupusi liga, kt. Visas lauktuves ir dovanas, kurias nupirkdavau vaikams, turėdavau perduoti per atsakovę ar per kurjerį, be jokių garantijų, kad vaikai jas gavo. Kitais atvejais atsakovė iškeldavo papildomas sąlygas, kurių neįvykdęs, jos manymu, prarasdavau teisę matyti vaikus, o tuo pačiu ir vaikai prarasdavo galimybę bendrauti su manimi. Visa tai neproporcingai apsunkino pasimatymų galimybę, kadangi jau ilgą laiką gyvenu šiaurės vakarų Lietuvoje, ir kelionė iki atsakovės namų bei atgal pareiškėjui trunka apie penkias valandas. Todėl be išankstinio susitarimo ir garantijų, kad pasimatymas apskritai įvyks, nerizikuodavo važiuoti. Atsakovė niekada nesuteikdavo faktinės galimybės aplankyti vaikų jų namuose, kaip tai nustatyta teismo sprendime. Pažymėtina, kad pati atsakovė nė karto nėra inicijavusi vaikų ir pareiškėjo susitikimų. Ji atsisakydavo atsiųsti vaikų nuotraukas, vengė teikti informaciją apie vaikus, taip pat nėra suteikusi galimybės bendrauti su vaikais telefonu ar kitokiu nuotoliniu būdu, ignoruodama pareiškėjo prašymus duoti vaikų kontaktus. Šis atsakovės elgesys yra sistemingai nekintantis nuo skyrybų proceso laikų (pridedama 2018 m. susirašinėjimo nuotrauka). Pareiškėjas pažymi, kad iki šių metų nežinojo, kad yra galimybė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris įpareigotų atsakovę vykdyti skyrybų teismo metu sudarytą susitarimą, ir suteiktų jam realias sąlygas lankyti savo vaikus. Dėl to vėl pradėjo prašytis į pasimatymus ir kaupti jų susirašinėjimų įrašus, kurie pateikiami prie šio dokumento. Sutinka, kad po ilgesnio laikotarpio be bendravimo su pareiškėju, vaikams gali būti reikalingas adaptacinis laikotarpis. Dėl šios priežasties neprašo atsakovės iš karto išleisti vaikų svečiuotis savaitgaliui pareiškėjo namuose, o kreipiasi tik dėl trumpų išvykų: į žaidimų aikštelę (ten, kur atsakovė anksčiau organizuodavo neįvykusius susitikimus), į piceriją šalia namų, kiną ar batutų parką ­ ten, kur patys vaikai pageidavo nuvykti. Tačiau atsakovė visus kartus atsisakė išleisti vaikus bet kur už jų kiemo ribų, tuo labiau be jos priežiūros. Pažymėtina, kad apie adaptacinį laikotarpį pati atsakovė pareiškėjui nėra minėjusi, kol šių metų rugsėjo mėnesį nesurašė ir neišsiuntė teismui pranešimą, kuriame apie tai užsimena. Todėl šį reikalavimą vertina kaip bandymą pateisinti savo atsisakymus vykdyti teismo sprendimą ir abejoja atsakovės nuoširdumu užtikrinti pilnaverčius pasimatymus su vaikais ateityje. Taip pat neteisingas yra atsakovės teiginys, jog vaikams pareiškėjas yra nepažįstamas asmuo ­ jie yra matęsi ir iš naujo susipažinę šių metų liepos mėnesį, bendravę apie 2 valandas atsakovės kieme. Tačiau natūraliam artimesnio ryšio atkūrimui su vaikais yra būtinas laikas ir individualus kontaktas, kurio atsakovė nesuteikia, nors to prašo kiekvieną savaitgalį, kai yra paskirtas pasimatymų laikas. Pabrėžia, kad trumpi pasimatymai atsakovės namų kieme, jai nuolat prižiūrint ir kontroliuojant vaikų veiksmus ir pokalbius, negali būti laikomi tinkamu teismo sprendimo vykdymu ar adekvačia priemone atkurti ryšį su vaikais. Tuo labiau toks pasimatymų būdas nesudaro vaikams sąlygų matytis su kitais jų šeimos nariais iš pareiškėjo pusės: broliu (pareiškėjo sūnumi iš antrosios santuokos), senele, prosenele ir kitais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, dar kartą prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą, kuris padėtų įpareigoti atsakovę suteikti jam realią galimybę atkurti ryšį ir laisvai bendrauti su vaikais teismo nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjas yra geranoriškai nusiteikęs ir pasirengęs atsižvelgti į vaikų poreikius palaipsniui ilgint susitikimų trukmę, jei tai yra reikalinga.

Sutarties 2.5., 2.6., 2.7. p. šalys susitarė, kad ,,2.5. Šalys susitaria, kad atskirai gyvenantis nepilnamečių vaikų tėvas su vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bei sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val. iki vaikams sukaks penkeri metai, dalyvaujant vaikų motinai ar nedalyvaujant. 2.6. Vaikams sukakus penkerių metų amžiui tėvas su vaikais bendrauja kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimdamas vaikus šeštadienį 12 val. iš jų gyvenamosios vietos, grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Tėvas įsipareigoja pranešti vaikų motinai konkrečią vaikų buvimo vietą bei užtikrinti galimybę telefonu ar kitomis priemonėmis su jais susisiekti. 2.7. Tėvas turi prieš tris dienas įspėti motiną, kad nustatytu laiku negalės atvykti paimti vaikų ir/ar atvykti su jais bendrauti. Šalys, atsižvelgdamos į vaikų sveikatą, užimtumą, pageidavimus, tėvo sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes bendru sutarimu gali nustatyti kitą bendravimo tvarką.“

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išduodamas vykdomasis raštas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsnis nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas 2017-2018 metų neturi reikšmės, nes jis yra dar iki Sutarties patvirtinimo, vienok 2025 m. rugpjūčio mėn., šalių susirašinėjimas patvirtina, kad V. S. tinkamai teismo sprendimo dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais nevykdo.

Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo esme yra taikos sutarti, todėl pagal sutartį įsipareigojusiam asmeniui nevykdant taikos sutarties ar ją vykdant netinkamai pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę įvykdyti sutartį priverstinai (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl jam išduotinas vykdomasis raštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

išduoti pareiškėjui T. F. S., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-953-494/2018 patvirtintos V. S. ir T. F. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5., 2.6., 2.7. punktus dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.