- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1081-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Guboja“, V. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-729/2018 pagal ieškovių sodininkų bendrijos „Guboja“ ir V. D. ieškinį atsakovui A. C. dėl civilinių teisių gynimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Guboja“ ir V. D. kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą A. C. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti nugriautą ir sunaikintą metalinę – tinklinę tvorą su betoniniais stulpais (atstumas tarp stulpų centrų – 5,25 m; tvora turi eiti tiesia 45,93 m ilgio linija nuo koordinatės taško (duomenys neskelbtini)ir tiesia 8,92 m ilgio linija nuo koordinatės taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 16 d. parengtą situacijos schemą), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodo, kad SB „Guboja“ administruojamojoje teritorijoje yra atsakovui priklausantys žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su visos bendrijos teritorijos riba. Bendrija patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, kurią prieš daug metų sodininkų bendromis lėšomis apjuosė metaline tinkline tvora su betoniniais stulpais, kad į jos teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys bei laukiniai gyvūnai, tačiau atsakovas dalį šios tvoros, buvusią šalia jo sklypų, sunaikino ir vietoje jos įrengė akliną tvorą su betoniniais pamatais, juosiančią jo sklypus ir bendrijos teritorijos dalį. Tokiais savo veiksmais atsakovas savo sklypus pasididino ieškovės administruojamos teritorijos sąskaita. Ieškovės pažymėjo, kad šios tvoros pastatymo neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistės 2012 m. vasario 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu įpareigojo atsakovą nugriauti tvorą. Po šio sprendimo įsiteisėjimo atsakovas savo tvorą ieškovės administruojamoje teritorijoje išardė ir apsijuosė ja jam priklausančius žemės sklypus, tačiau sunaikintos tvoros neatstatė ir į raginimus tai padaryti nereaguoja, yra nurodęs bendrijos pirmininkei, kad jis sunaikino tvorą ir kaip šiukšles išmetė į sąvartyną.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad SB „Guboja“ nuosavybės teise valdytų žemės sklypą; bendrija nepasinaudojo teise privatizuoti sodų bendrijų žemę pagal Žemės reformos įstatymą, todėl neturi ir bendro turto (teritorijos), ir teisės reikšti šį ieškinį. Tvoros statyba valstybinėje žemėje turėjo būti suderinta su Nacionaline žemės tarnyba, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis jį pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepažeidė SB „Guboja“ teisių ar teisėtų interesų, nes ji įrengė nelegalią tvorą ir nepateikė įrodymų, kad nugriautoji tvora būtų jai priklausiusi. Mano, kad jei jis būtų įpareigotas atstatyti tvorą, tokį sprendimą nebūtų įmanoma realiai įvykdyti, nes ieškovė nepateikė į bylą jokių dokumentų, pagrindžiančių prašomos tvoros atstatymo vertę, vietą ir būklę, o seniai įrengta tvora buvo nusidėvėjusi ir bevertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą A. C. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti nugriautą ir sunaikintą metalinę – tinklinę tvorą su betoniniais stulpais (atstumas tarp stulpų centrų – 5,25 m; tvora turi eiti tiesia 45,93 m ilgio linija nuo koordinatės taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)ir tiesia 8,92 m ilgio linija nuo koordinatės taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 16 d. parengtą situacijos schemą), taip pat iš atsakovo A. C. ieškovės SB „Guboja“ naudai priteisė (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad SB „Guboja“ 1990 m. sausio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto statybos-remonto tresto valdytoją su prašymu aptverti sodo sklypą tinkline viela, tvirtinant ją prie betoninių stulpelių, darbų vertė 65 tūkstančiai rublių. Tarp SB „Guboja“ ir Klaipėdos MV 1990 m. spalio mėn. buvo pasirašytas statybos - remonto darbų priėmimo aktas dėl tvoros įrengimo darbų perdavimą, 1990 m. birželio mėn. sudaryta sąmata dėl tvoros įrengimo. SB „Guboja“ 2005 m. gegužės 4 d. surašė panaudojimo aktą, kuriame nurodė, jog 3 vnt. vielos tinklo buvo panaudoti bendrų plotų atskyrimui nuo SB „Dituva“ teritorijos ties sklypais (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina tą aplinkybę, kad sodininkų bendrijos teritorijos pakraštyje buvo sumontuota medinė tvora, juosianti atsakovo žemės sklypą, kurią pašalinus tvorą liko cementiniai pamatai.
6. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo, kuriame išdėstyti bendro naudojimo objektai, tame tarpe ir ginčo tvora, SB „Guboja“ nėra nuosavybės teise įsigijusi iš valstybės, tačiau teisėtai jį valdo ir ginčo dėl to tarp valstybinės žemės naudojimą prižiūrinčių valstybinių institucijų ir bendrijos nėra. Įgyvendindama šios žemės naudojimo patikėjimo teise galimybes, bendrija bendru narių sutarimu ir lėšomis įrengė tvorą, kurią atsakovas nugriovė ir sunaikino; ši tvora yra sodininkų bendros nuosavybės objektas ir byloje pakanka tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi ji bendrijos buvo įrengta be pamatų, todėl neįgijo statinio statuso ir jos įrengimui nereikėjo ir dabar nereikia jokių papildomų institucijų leidimų.
7. Faktą, kad atsakovas neteisėtai pasistatė tvorą ant valstybinės žemės sklypo, kuris buvo suteiktas neterminuotai naudotis SB „Guboja“, patvirtina bylos aplinkybės, taip pat kitų teismų priimti sprendimai administracinėje ir civilinėje byloje. Teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu buvo įpareigojęs atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinėje žemėje, už sklypų (duomenys neskelbtini), ribų savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – medinę tvorą su pamatais, kurios ilgis apie 55 m, aukštis apie 2 m, ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.
8. Nors atsakovas teismo sprendimą įvykdė ir pašalino savavališkai pastatytą tvorą, bet neatkūrė buvusios iki šio pažeidimo situacijos – neatstatė nugriautos bendrijos tvoros į pradinę padėtį, tokiu būdų pažeisdamas ieškovių civilines teises. Atsakovo argumentai, kad byloje neįrodyta, jog ši tvora būtų buvusi bendrijos nuosavybe, yra visiškai paneigti ieškovių pateiktais įrodymais.
9. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ginčo tvora įrengta seniai ir yra nemenkai nusidėvėjusi, nedaro jos dalį savavališkai sunaikinusio atsakovo veiksmų teisėtais. Atsakovas neįrodė, kad tvoros ties jo įsigytais sklypais išvis nebebuvo, nes jo ir jo sugyventinės parodymus teismas vertina kritiškai, o jokių objektyvių įrodymų (fotografijų, kreipimosi į bendrijos administraciją, patikrinimo vietoje aktų ar kt.) nėra pateikta.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas savavališkai ėmėsi spręsti su jo sklypais tiesiogiai nesiribojančios tvoros tinkamumo ir keitimo klausimus, todėl nustačius šių jo veiksmų neteisėtumą atsakovą įpareigojo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. savo lėšomis atstatyti sunaikintą metalinę – tinklinę tvorą patikslintame ieškinyje nurodytoje vietoje ir nurodyto ilgio bei medžiagų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas A. C. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo tvora ieškovei priklauso nuosavybės teise ir ji ją valdo teisėtai. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis pastatyti bendrojo naudojimo objektai. SB „Guboja“ Juridinių asmenų registre registruota 1999 m. gegužės 20 d., o ginčo tvora buvo įrengta 1990 m spalio mėn. už 10 762 rublius Klaipėdos miesto statybos remonto tresto lėšomis. Be to, SB „Guboja“ valstybinės žemės nėra išsipirkusi ir jos nenuomoja. Ieškovės pateiktas Lietuvos TSR Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1988 gruodžio 29 d. aktas, kuriuo Tarybų Sąjungos žemė buvo perduota naudotis darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui, nėra juridinis pagrindas, kuriuo ieškovė teisėtai patikėjimo teise valdytų valstybinę žemę.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1670-459/2016 konstatuota, kad pagal Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas yra Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės tarnyba). Taigi, statybos valstybinėje žemėje turėjo būti suderintos su Žemės tarnyba ir nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendimas, įpareigojantis atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų pažeisti SB „Guboja“ teises ar teisėtus interesus. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje taip pat konstatuota, kad ginčo tvora yra nelegalus statinys, tačiau ieškovė ją reikalauja atstatyti neturint Žemės tarnybos leidimo.
Atsiliepimas
11.3. Ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ginčo tvoros likutinės vertės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašomos atstatyti tvoros likutinė vertė yra 0.00 Eur. Ši aplinkybė byloje nebuvo paneigta.
11.4. Liudytojos E. G., gyvenančios priešais atsakovo sklypą, parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad jokios tvoros iš (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, tvoros likučiai buvo likę tik iš (duomenys neskelbtini) pusės. Teismas į šiuos parodymus visiškai neatsižvelgė.
12. Ieškovės SB „Guboja“ ir V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje neįrodyta ginčo tvoros nuosavybė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad SB „Guboja“ 1990 m. birželio mėn. užsakė tinklinės tvoros įrengimą bendrijos teritorijoje. Priėmimo aktą pasirašė tuometis bendrijos valdybos pirmininkas V. V.. Bendrija įsteigta teisėtai, veikia iki šiol teisėtai. Santvarkos pasikeitimo valstybėje aplinkybė nepaneigia nuosavybės teisių įgytų vienoje santvarkoje ir tęsiamų kitoje. To nepaneigia ir aplinkybė, kaip keitėsi įmonių registravimo teisinis reglamentavimas, nes joks įstatymas nenurodo, jog įmonės, įsteigtos iki nepriklausomybės atkūrimo, privalo iš naujo persiregistruoti, nes jos laikytinos neteisėtomis ar panašiai. Nėra jokio įstatymo, kuris įpareigotų turto savininką, įgytą turtą po nepriklausomybės paskelbimo iš naujo įsigyti ar kokiu teisės aktu patvirtinti iš naujo turto įsigijimo faktą.
12.2. Atsakovo argumentai dėl likutinės tvoros vertės neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškinio reikalavimas niekaip nėra susijęs su finansine išraiška, o tik faktinės situacijos atstatymu iki pažeidimo padarymo momento. Be to, turto nusidėvėjimas nesudaro pagrindo atsakovui šį turtą sunaikinti.
Šalies argumentai
12.3. Liudytojos E. G. parodymai prieštarauja paties atsakovo pozicijai, t. y. atsakovas visą laiką įrodinėjo, kad tvora buvo aplūžusi, netinkamos būklės, tačiau dėl šios būklės nesikreipė į bendriją su prašymu taisyti situaciją, tuo tarpu liudytoja nurodė, kad tvoros išvis nebuvo, buvo tik šiukšlių krūva. Teismas tinkamai įvertino tokių pozicijų neatitikimą su kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad apeliantas savavališkai, neteisėtais veiksmais nugriovė SB „Guboja“ priklausančią tvorą, įpareigojo apeliantą A. C. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti nugriautą ir sunaikintą metalinę – tinklinę tvorą su betoniniais stulpais.
Dėl sodininkų bendrijos įsteigimo
15. Apeliantas nesutinka su ginčijamu sprendimu, teigdamas, kad ginčo tvora nuosavybės teise nepriklausė SB „Guboja“ ir ji jos teisėtai nevaldė, nes sodininkų bendrija Juridinių asmenų registre registruota tik 1999 m. gegužės 20 d., o ginčo tvora buvo įrengta 1990 m spalio mėn. Be to, SB „Guboja“ valstybinės žemės nėra išsipirkusi ir jos nenuomoja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
16. Sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimuose patvirtintuose Tipiniais darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimą arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimą.
17. Ministrų tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Šiuo nutarimu nustatyta, kad sodininkų bendrijų įstatus, parengtus pagal tipinius įstatus, apsvarstytus sodininkų bendrijos visuotiniame susirinkime ir patvirtintus įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos bei profsąjungos komiteto sprendimu, registruoja miesto (rajono) vykdomasis komitetas. Leidimus projektuoti kolektyvinius sodus vykdomiesiems komitetams išduoda Ministrų taryba jų teikimu. Gavę leidimą, vykdomieji komitetai išduoda atitinkamus leidimus įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prie kurių steigiami kolektyviniai sodai (Nutarimo 6 punktas). Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiška kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Šiuo nutarimu patvirtintuose sodininkų bendrijų įstatuose buvo nustatyta, kad kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektą, žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą.
18. Vėlesnis Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogišką sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarką.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Tam, kad sodininkų bendrija būtų pripažįstama teisėtai įkurta, reikėjo teisėtai (mėgėjiškai sodininkystei) paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos ir įregistruotos bendrijos – įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai turėjo būti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo būti skiriamas žemės sklypas bei išduodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas. Atlikus šiuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, sodininkų bendrija buvo laikoma teisėtai įsteigta ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009).
20. Nagrinėjamu atveju tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. gruodžio 29 d. SB „Guboja“ išdavė valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. B 004820 dėl SB „Guboja“ priskiriamos neterminuotam naudojimui žemės. Šis byloje esantis žemės naudojimo teisės valstybinis aktas patvirtina, kad SB „Guboja“ buvo teisėtai įsteigta, laikantis tuo metu galiojančios tvarkos. Todėl apelianto argumentai, kad SB „Guboja“ Juridinių asmenų registre buvo registruota tik 1999 m. gegužės 20 d., o ginčo tvora buvo įrengta 1990 m spalio mėn., atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl įpareigojimo atstatyti nugriautą tvorą
21. Apeliantas taip pat nurodo, kad statybos valstybinėje žemėje turėjo būti suderintos su Žemės tarnyba. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1670-459/2016 teismas konstatavo, kad ginčo tvora yra nelegalus statinys, tačiau ieškovė ją reikalauja atstatyti neturint Žemės tarnybos leidimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
22. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Žemės tarnyba. Būtent ši institucija atstovauja valstybei administruojant patikėjimo teise turimą valstybinę žemę, taip pat ir priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų, naudojamų bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pardavimo arba nuomos sodininkų bendrijoms.
23. Įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1670-459/2016 konstatuota, kad apeliantas pasistatė tvorą už jam priklausančių žemės sklypų ribų, atsitveriant šiuos sklypus ir dalį greta esančios valstybinės žemės. Bet koks savavališkai pastatyto statinio pertvarkymas pagerinant jo būklę ar padidinant statybos mastą, laikomas savavališka statyba. Jeigu savavališkai pastatytas statinys nėra legalizuotas arba nugriautas, statybos darbus atlikęs asmuo laikomas savavališkai pastatyto statinio statytoju Statybos įstatymo, kurio 2 straipsnio 41 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas, prasme. Apeliantas nebuvo gavęs valstybinės žemės patikėtinio (Žemės tarnybos) leidimo statyti tvorą už jam priklausančių žemės sklypų ribų, atsitveriant šiuos sklypus ir dalį greta esančios valstybinės žemės, todėl teismo buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
24. Priešinga situacija yra su apelianto nugriauta ginčo tvora. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. SB „Guboja“ šioje byloje savo civilines teises gina, prašydama teismo įpareigoti apeliantą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią daikto (tvoros) padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
25. Nors SB „Guboja“ valstybinės žemės, ant kurios stovėjo ginčo tvora, nėra išsipirkusi ir jos nenuomoja, tačiau šios valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise buvo SB „Guboja“ perduota neterminuotai naudotis. Šią aplinkybę patvirtina tiek nagrinėjamos bylos, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1670-459/2016, tiek administracinės bylos Nr. ATP-542-417/2012 duomenys. Įgyvendinant valstybinės žemės naudojimo patikėjimo teisę, SB „Guboja“ įrengė tvorą, kurios įrengimui, priešingai nei teigia apeliantas, nereikėjo (nereikia) atskiro atitinkamų institucijų leidimo, nes ši tvora buvo įrengta be pamatų (neįgijo statinio statuso).
26. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, nugriautos ginčo tvoros nuosavybės teisę SB „Guboja“ patvirtina tiek SBĮ 7 straipsnio 1 dalis, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – SB „Guboja“ 1990 m sausio 10 d. raštas Klaipėdos miesto statybos - remonto tresto valdytojui, kuriuo prašė aptverti sodo sklypą tinkline viela, tvirtinant ją prie betoninių stulpelių; 1990 m. spalio mėn. statybos - remonto darbų priėmimo aktas dėl tvoros įrengimo darbų perdavimo; 1990 m. birželio mėn. sąmata dėl tvoros įrengimo; 2005 m. gegužės 24 d. panaudojimo aktas, kuriame nurodyta, jog 3 vnt. vielos tinklo buvo panaudoti bendrų plotų atskyrimui nuo SB „Dituva“ teritorijos ties sklypais (duomenys neskelbtini) Be to, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1670-459/2016 buvo pateiktas SB „Guboja“ priklausančių bendrojo naudojimo objektų aprašas, kurio 5 punkte nurodyta ginčo tvora.
27. Tiek nagrinėjamos bylos duomenys, tiek duomenys Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1670-459/2016 ir administracinėje byloje Nr. ATP-542-417/2012 patvirtina, kad dėl apelianto atliktų veiksmų, nugriaunat valstybinėje žemėje buvusią ir SB „Guboja“ priklausiusią tvorą be bendrijos sutikimo, buvo apribotos SB „Guboja“ nuosavybės teisės naudotis ginčo tvora. Apelianto nurodomi motyvai dėl liudytojos E. G., parodymų nepaneigia nustatytų aplinkybių. Ne tik nagrinėjamos bylos rašytiniai įrodymai, bet ir paties apelianto parodymai ankstesnėse bylose, kuriose apeliantas teigė siekiąs pagerinti ginčo tvorą, o ne savavališkai atsitverti jam priklausančius sklypus ir dalį greta esančios valstybinės žemės, patvirtina, kad ginčo tvora buvo nugriauta ir sunaikinta apelianto veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl ginčo tvoros nugriovimo ir sunaikinimo SB „Guboja“ nuosavybės teisės buvo pažeistos, dėl to turi būti ginamos.
28. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovės neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ginčo tvoros likutinės vertės. Kaip jau minėta, SB „Guboja“ prašo teismo įpareigoti apeliantą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią daikto (tvoros) padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), o ne nustatyti likutinę vertę ar ją atlyginti. Todėl tokie apelianto argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
32. Ieškovė SB „Guboja“ patyrė (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, SB „Guboja“ į bylą pateikė PVM sąskaitą – faktūrą, mokėjimo nurodymą bei teisinių paslaugų sutartį, iš kurių matyti, kad SB „Guboja“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei sodininkų bendrijai „Guboja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.