Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. C. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015-04-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150417-00013 – nugriauti valstybinėje žemėje, už sklypų, (duomenys neskelbtini), ribų savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – medinę tvorą, kurios ilgis apie 55 m, aukštis apie 2 m, ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieškovei nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – medinę tvorą, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad 2015-04-02 patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas pastatė I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtą statinį – medinę tvorą, kurios dalis pastatyta už sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad nei patikrinimo metu, nei vėliau atsakovas nepateikė jokių tvoros statybą leidžiančių dokumentų, 2015-04-17 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2015-04-30 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, jame atsakovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2015-10-30 savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – medinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę. 2015-11-13 atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad atsakovas privalomojo nurodymo neįvykdė.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-11 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2015-04-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150417-00013 nurodytus padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje, už sklypų (duomenys neskelbtini), ribų savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – medinę tvorą, kurios ilgis apie 55 m, aukštis apie 2 m, ir sutvarkyti statybvietę; jeigu per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą atsakovas teismo sprendimo neįvykdys, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikta teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį – medinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.Teismas nurodė, jog iš byloje pateikto 2015-04-17 savavališkos statybos akto matyti, kad atsakovo savavališkai pastatyta tvora priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių kategorijos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktyje numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, sutikimą, o reglamento 50 punkte numatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas pripažino, kad atsakovas, statydamas tvoros dalį valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris patikėjimo teise perduotas valdyti sodų bendrijai ,,Guboja”, privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sodų bendrijos ,,Guboja” sutikimą. Pastačius tvoros dalį valstybei priklausančiame žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra pagrindas pripažinti, kad medinės tvoros dalis yra pastatyta savavališkai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-11 sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atsakovas nurodo, jog sprendimas įtakoja SB „Guboja“ interesus, todėl bendrija turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi bendrija į bylą įtraukta nebuvo, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovas taip pat teigia, jog jis tik atnaujino 1989 statytą vielinę tvorą, kuri priklauso SB „Guboja“, taigi netapo jos savininkas. Įvykdžius teismo sprendimą, gali susiklostyti tokia situacija, kad SB „Guboja“ pareikalaus atlyginti bendram turtui padarytą žalą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog atsakovo nurodomos aplinkybės, kad tvora galbūt priklauso bendrijai bei tai, kad atsakovui nežinoma bendrijos pozicija dėl teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamos pripažinti, kad teismo sprendimas sukėlė SB „Guboja“ kokius nors padarinius.Ginčo tvora yra SB „Guboja“ naudojimui skirtoje bendrojo naudojimo žemėje, tačiau tai nekeičia šios teritorijos kaip valstybinės žemės, kurios patikėjimo teisės subjektas yra tarnyba, statuso, todėl statybos valstybinėje žemėje galimybė turėjo būti suderintos su tarnyba.Tvora buvo pastatyta atsakovo naudai ir skirta jo interesams tenkinti. Jeigu savavališkai pastatytas statinys nėra legalizuotas arba nugriautas, o neteisėta statyba vykdoma toliau, statybos darbus vykdantis asmuo pripažįstamas savavališkai pastatyto statinio statytoju. Taigi atsakovo argumentas, kad jis tik rekonstravo tvorą ir dėl to netapo jos savininkas, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos atstovė 2015-04-02 atlikusi patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad aplink atsakovui priklausančius žemės sklypus pastatytos tvoros dalis patenka į valstybinę žemę. Atsakovui nepateikus statybą leidžiančių dokumentų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas 2015-04-17 surašė atsakovui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150417-00013, jame nustatyta, jog atsakovas savavališkai pastatė I grupės nesudėtingą statinį – medinę tvorą už sklypų (duomenys neskelbtini), ribų, dalis tvoros patenka į valstybinę žemę, tvoros ilgis – 111,40 m, aukštis – apie 2 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas 2015-04-30 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje už sklypų (duomenys neskelbtini), ribų savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingą statinį – medinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę. 2015-11-13 atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą surašytas privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. NPA-30-151113-00065, jame konstatuota, jog atsakovas privalomojo nurodymo neįvykdė – neišardė dalies tvoros ir jos kampo iš Turgaus gatvės pusės. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, jog atsakovas, statydamas tvoros dalį valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris patikėjimo teise perduotas valdyti sodų bendrijai „Guboja“, privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sodų bendrijos „Guboja“ sutikimą. Kadangi atsakovas sutikimo negavo, teismas pripažino, jog dalis tvoros yra pastatyta savavališkai. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.Skunde atsakovas teigia, jog sprendimas įtakoja SB „Guboja“ interesus, todėl bendrija turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi bendrija į bylą įtraukta nebuvo, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu siekiama užtikrinti, kad teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Šis įstatymo imperatyvas bylą nagrinėjančiam teismui sukuria pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, be kita ko, yra nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl asmenų, kurie neįtraukti dalyvauti byloje, teisių ir pareigų, tačiau tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog sprendimu buvo nuspręsta dėl sodų bendrijos „Guboja“ teisių ir pareigų. 2015-04-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150417-00013 užfiksuoto pažeidimo esmę sudaro medinės tvoros statyba valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog statyba neteisėta dėl to, jog nebuvo gautas SB „Guboja“, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Būtent ši institucija atstovauja valstybei administruojant patikėjimo teise turimą valstybinę žemę, taip pat ir priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų, naudojamų bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pardavimo arba nuomos sodininkų bendrijoms. 1988-12-29 tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė SB „Guboja“ valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. B 004820 dėl SB „Guboja“ priskiriamos neterminuotam naudojimui žemės. Nors ginčo tvora yra SB „Guboja“ naudojimui skirtoje žemėje, tačiau tai nepakeičia šios teritorijos, kaip valstybinės žemės, kurios patikėjimo teisės subjektas yra tarnyba, statuso, kol ši žemė nėra perleista SB „Guboja“ nuosavybėn. Statybos valstybinėje žemėje turėjo būti suderintos su tarnyba. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendimas, įpareigojantis atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų pažeisti SB „Guboja“ teises ar teisėtus interesus. Svarbu pažymėti ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrija šiuo atveju taip pat suinteresuota bendrojo naudojimo žemės atlaisvinimu nuo savavališkos statybos objektų.Atsakovas taip pat nurodo, jog jis tik atnaujino 1989 statytą vielinę tvorą, kuri priklauso SB „Guboja“, taigi netapo jos savininkas. Įvykdžius teismo sprendimą, gali susiklostyti tokia situacija, kad SB „Guboja“ pareikalaus atlyginti bendram turtui padarytą žalą. Kolegija konstatuoja, jog šie atsakovo nurodomi argumentai nėra pakankami, siekiant paneigti, kad atsakovas nėra atsakingas už savavališką statybą kaip tvoros statytojas. Tvora buvo pastatyta už atsakovui priklausančių žemės sklypų ribų, atsitveriant šiuos sklypus ir dalį greta esančios valstybinės žemės. Taigi patekimas į savavališkai aptvertos valstybinės žemės dalį tapo galimas tik per atsakovo sklypus ir visiškai priklausė nuo atsakovo valios. Be to, bet koks savavališkai pastatyto statinio pertvarkymas pagerinant jo būklę ar padidinant statybos mastą, laikomas savavališka statyba. Jeigu savavališkai pastatytas statinys nėra legalizuotas arba nugriautas, statybos darbus atlikęs asmuo laikomas savavališkai pastatyto statinio statytoju Statybos įstatymo, kurio 2 straipsnio 41 punkte numatyta, jog statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas, prasme. Atsakovas neneigė savo lėšomis atlikęs tvoros statybos darbus, todėl jam, kaip tvoros statytojui, taikomos įstatyme numatytos poveikio priemonės.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.