- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-1537-901/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11847-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Atsakovas
- UAB „Mansekas“, R. G., V. G., UAB „Kredito garantas“
- Ieškovas
- B. U.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. U. ieškinį atsakovams UAB „Mansekas“, R. G., V. G. ir UAB „Kredito garantas“ dėl nekilnojamojo turto pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., AIG E. L., veikiantis per AIG E. L. Lietuvos filialą, ir UAB „Naminta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė B. U., patikslinusi ieškinio reikalavimus atsakovams UAB „Mansekas“, R. G., V. G. ir UAB „Kredito garantas“, prašo teismo perkelti pirkėjo UAB „Mansekas“ teises ir pareigas pagal 2018 m. spalio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JP-4824, patvirtintą Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, ieškovei B. U. ir priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Mansekas“ pardavimo kainą 36 000 Eur, įpareigojant iš šios sumos atsakovę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Kredito garantas“, bei pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, kurio plotas – 0,0900 ha, unikalus Nr. 2101-0001-0094, kadastro Nr. 2101/0001:94, ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1612-0159, esančių adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, ½ dalies įkeitimo sandorį Nr. 20120180084232, taip pat priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovai R. G. ir V. G., parduodami jiems priklausančią turto dalį, apie ketinimą perleisti dalį bendrojoje nuosavybėje ieškovei tinkamai nepranešė, nors žinojo jos telefono numerį. Teigia, kad atsakovai tikslaus gyvenamosios vietos adreso užsienyje ieškovės neklausė, be to apie tokį ieškovės adresą jie galėjo sužinoti iš komunalinių paslaugų teikėjų. Atsakovams žinant, kad jų name niekas negyvena ir kad nėra pašto dėžutės, notaro pranešimas apie parduodamą turtą tik formaliai nusiųstas ieškovės turimos namo dalies adresu. Teigia, kad ieškovė norėjo įsigyti parduodamą namo ir sklypo dalį, ketina grįžti į Lietuvą, įsirenginėti ir gyventi tame name. Pažymi, kad V. G. teikdama paaiškinimus nurodė, jog B. U. ji niekada nėra sakiusi už kokią kainą ketina parduoti turto dalį. Taip pat ieškovės atstovas pažymi, kad materialios teisės normos nenumato bendraturčiui, kuris norėtų įsigyti dalį bendrojoje nuosavybėje, pareigos siūlytis įsigyti dalį bendrojoje nuosavybėje, kai tokio pasiūlymo nėra net suformuota. Be to atstovas atkreipė dėmesį, kad skelbimą spaudoje įdėjo UAB „Naminta“, ne buvę bendraturčiai, o šios bendrovės atstovė apklausiama 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad R. G. ir V. G. neatstovavo, neįsipareigojo gauti bendraturtės sutikimo, o tik informavo juos, kad toks B. U. sutikimas reikalingas. Skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad UAB “Mansekas“ direktorė paaiškino, kad namo dalį įsigijo įmonės vardu sau gyventi ir kad kokią patalpą išskirs savo veiklai, todėl akivaizdu, kad turto įsigijimas buvo visiškai nesusijęs su įmonės poreikiais. Pažymi, kad UAB „Mansekas“ neatliko nei vieno mokėjimo pavedimo ir nemokėjo grynais už ginčo daiktą, todėl ginčo daiktas buvo parduotas galimai tik už paskolos sumą. Dėl įkeitimo sandorio panaikinimo nurodo, kad UAB „Kredito garantas“ interesai nenukentėtų, nes pardavimo kainos pakanka paskolos, kurios grąžinimas užtikrintas hipoteka, padengimui. Ieškovės atstovas nurodė, kad sutiktų ir su UAB „Kredito garantas“ siūloma restitucijos tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovo UAB „Mansekas“ atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė buvo tinkamai pagal įstatymą informuota apie nekilnojamojo turto dalies pardavimą, tačiau jo pirkti neketino, tinkamai savo valios neišreiškė ir apie savo ketinimus pirkti parduodamą dalį sąmoningai nepranešė, buvo viskam abejinga. UAB „Mansekas“ dar iki įsigyjant turto dalį ne kartą aštuonių mėnesių laikotarpyje skambino ieškovei, prisistačiusi bendraturčių parduodamos turto dalies pirkėja, siekiant sudaryti hipotekos sandorį prašė patvirtinimo, kad yra areštuota tik ieškovei priklausančio rūsio dalis, kuri pagal nustatytą bendravimo tvarką bendraturčių po ½ dalį palikta bendram naudojimui. Pažymi, kad komunalinių paslaugų teikėjai dėl duomenų apsaugos nei buvusiems bendraturčiams nei būsimai pirkėjai ieškovės adreso užsienyje nebūtų nurodę, be to ieškovė, deklaruodama išvykimo į užsieny nebuvo deklaravusi savo tikslaus adresu ten, kad su ieškove galėtų susisiekti bendraturčiai, kurie galėtų siųsti pasiūlymus ir kad gautų reikiamus pritarimus tvarkant bendrus reikalus su turimu turtu (dėl dujų įvedimo ir t.t.).
A. R. G. ir V. G. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad iš namo ir žemės sklypo dalies pardavėjo A. K. jie sužinojo ieškovės - buvusios jo sutuoktinės B. U. ir jos sūnaus telefono numerius, kad galėtų su jais susisiekti, kadangi B. U. gyveno užsienyje. V. G. ne kartą skambino ieškovei, kad ji kaip bendraturtė duotų reikiamus sutikimus tvarkytis įvairius bendrus su turtu susijusius reikalus, tačiau ieškovė ignoravo prašymus, pasirašyti dokumentus atsisakydavo. Kadangi dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovams tapo sudėtinga įsirenginėti savo namo dalį, atsakovai nutarė parduoti savo turto dalį, apie tai telefonu informuodami ieškovę. V. G. klausė ieškovės, ar ši pirktų jų turto dalį, ar ieškovė sutiktų kartu parduoti visą bendraturčių turtą, ar parduotų atsakovams savo turimą turto dalį, tačiau ji nenurodė, kad pirktų tą dalį, parduoti savo dalį atsisakė, motyvuodama, kad artėja „Brexit“ ir gali būti, kad jai teks grįžti į Lietuvą gyventi arba sūnui paliks savo namo dalį. Nekilnojamo turto agentūra „Naminta“ atsakovams surado pirkėją UAB „Mansekas“, kuriai atstovauja R. L., ir su nekilnojamo turto agentūra apie 2017 m. lapkričio 10 d. jie pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Pasirašius sutartį V. G. dar kartą paskambino B. U. ir informavo, kad už namo dalį jie yra gavę avansą ir naujai būsimai savininkei UAB „Mansekas“ davė ieškovės telefono numerį, kad galėtų bendrauti kaip būsima bendrasavininkė. Pažymi, kad tik 2018 m. spalio 2 d. notarų biure pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, iki to laiko ieškovė jokių prieštaravimų pardavimui, apie kurį žinojo, nereiškė.
Atsakovo UAB „Kredito garantas“ atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo naikinti 2018 m. spalio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi apie bendraturčių ketinimą parduoti savo turto dalį ieškovė buvo informuota tinkamai pagal įstatymus, be to apie ketinimą parduoti turtą informuota atsakovės ir busimos turto pirkėjo telefonu, o ta aplinkybė, kad ieškovė yra išvykusi iš Lietuvos, kad Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos adreso, taip pat kadangi ji nėra nurodžiusi bendraturčiams tikslaus gyvenamosios vietos adreso užsienyje, neturi varžyti kitų bendraturčių teisių ir apriboti ar apsunkinti jų turto pardavimo galimybę. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, ½ dalies įkeitimo sandorį Nr. 20120180084232, kadangi UAB „Kredito garantas“ yra sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas. Sudarydamas hipotekos sutartį su UAB „Mansekas“, neturėjo jokių žinių ar abejonių dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo teisėtumo, be to ši sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris turi užtikrinti, kad sutartis būtų sudaroma laikantis visų nustatytų teisės aktų reikalavimų. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas jei įkeičiama daikto dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 6 dalis). Tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7045-796/2014, kuri papildomai nurodyta ir ginčijamoje turto pirkimo - pardavimo sutartyje. Prieš sudarant hipotekos sandorį įsitikinta, kad nėra kitų kliūčių sudaryti tokį sandorį, t.y. kad yra antstolės areštuota tik ieškovei priklausanti turto dalis. Nenustatyta jokių nei hipotekos sandorio nei pirkimo – pardavimo sandorio negaliojimo pagrindų. Jei teismas vis tik nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, prašoma palikti galioti atsakovo UAB „Kredito garantas“ turimą hipotekos teisę, be to prašoma taikyti restituciją kitu nei ieškinyje nurodytu būdu – priteisti turto kainą UAB „Kredito garantas“ naudai, kurio naudai įkeistas turtas.
Trečiojo asmens UAB „Naminta“ atstovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad atsakovų turėtą nekilnojamo turto dalį pardavinėjo gan ilgai, klientų buvo, tačiau sužinoję, kad bendrasavininkė gyvena užsienyje, neatsiliepia, daugelis atsisakė pirkti šį turtą. Atsakovams nurodė, kad reikia pranešti bendraturtei apie parduodamą turtą, o ieškovei vengiant bendrauti su pardavėjais, pasiūlė jiems pranešti apie pardavimą per notarę ir viešo paskelbimo būdu.
Tretysis asmuo notarė J. P. su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad ji prieš tvirtindama ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį gavo visus tokio sandorio sudarymui būtinus dokumentus, tame tarpe ir notarės A. G. 2018 m. rugsėjo 25 d. išduotą liudijimą apie bendraturtės informavimą ir jos pirmenybės teisės įgyvendinimą, kuriame nurodyta, kad pardavėjų pareiškimas B. U. persiųstas per Klaipėdos m. 15-ojo notarų biurą, įteiktas viešo paskelbimo būdu 2018 m. sausio 18 d. spaudoje UAB „Klaipėdos dienraštis“, taip pat kad bendraturtė B. U. per nustatytą terminą iki šios dienos pageidavimo pirmumo teise pirkti turtą pranešime nurodytomis sąlygomis nepateikė. Jeigu ieškovė būtų norėjusi įsigyti turtą, net ir praleidusi vieno mėnesio terminą nuo viešo paskelbimo dienos pareikšti savo norą apie ketinimą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti bendraturčių parduodamą turtą, ieškovė turėjo būti aktyvi ir galėjo per 8 mėnesius po viešo paskelbimo iki liudijimo išdavimo dienos, t.y. net iki 2018 m. rugsėjo 25 d. kreiptis tiek į Klaipėdos m. 15-ąjį notarų biurą, tiek į pardavėjus, ir pareikšti savo nuomonę ar kitas aplinkybes dėl turto pirkimo. Notarė pažymi, kad įstatymas nenumato kaip notaras turi pranešti bendraturčiui apie parduodamą turtą. Šiuo atveju ieškovei deklaravus savo išvykimą į užsienį ir nedeklaravus savo tikslaus adreso užsienyje, taip pat nepaskyrus ir neįgaliojus asmens Lietuvoje jos reikalų tvarkymui, dokumentų gavimui, o pardavėjams bei notarui nežinant apie bendraturtės faktinę gyvenamą vietą, notarė pagrįstai siuntė pranešimą ieškovės turimo nekilnojamo turto adresu, taip pat atsižvelgė į tai, kad apie ketinimą parduoti turtą bendraturčiai ieškovę yra informavę viešo paskelbimo būdu. Notarė atkreipia teismo dėmesį, kad dar 2016 m. birželio 8 d. antstolė L. P. yra uždėjusi areštą ieškovės turimai turto daliai, todėl kyla pagrįstų abejonių už kokius pinigus ieškovė, siekdama pasinaudoti pirmenybės teise, būtų pirkusi atsakovų parduodamą turtą, o kredito įstaiga esant ieškovės turto apribojimams vargu ar būtų suteikus kreditą kitos dalies turto įsigijimui. Rūpestingas savininkas pirmiausia siektų padengti skolas ir tik tada siekti įsigyti likusią turto dalį.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo notarė A. G. nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį R. G. ir V. G. notarės paprašė atlikti notarinį veiksmą - persiųsti B. U. pareiškimą apie tai, jog jie (atsakovai) pageidauja parduoti jiems nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, už 35 000 Eur. Atsakovų pareiškimas ieškovei buvo išsiųstas atsakovų nurodytu ieškovės (ir turto buvimo) adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje. Apie kitą ieškovės gyvenamosios vietos adresą atsakovai, jų teigimu, nebuvo informuoti, ieškovė gyvenamosios vietos deklaravusi nebuvo. Taip pat atsakovų pareiškimas ieškovei įteiktas ir viešo paskelbimo būdu 2018 m. sausio 18 d. spaudoje UAB „Klaipėdos dienraštis“. Buvo išnaudotos visos galimybės informuoti ieškovę apie parduodamą turtą, atlikti veiksmai visiškai atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek nusistovėjusią notarinę praktiką. Ieškovei per nustatytą terminą ir vėliau neišreiškus pageidavimo pirmumo teise pirkti turto, atsakovams išduotas liudijimas apie bendraturtės informavimą ir jos pirmenybės teisės įgyvendinimą. Notarė pažymi, jog atsakovai R. G. ir V. G. ieškovės bendraturčiais tapo 2017 m. kovo 3 d. Akivaizdu, jog jei ieškovė būtų sąžininga bei siekusi realiai įgyvendinti savo kaip bendraturtės teisę įsigyti ginčo turtą, jau nuo tada būtų pateikusi atsakovams savo pageidavimą įsigyti bendrąja daline nuosavybe esantį turtą ir/arba bet kokiu kitu būdu domėjusis apie ginčo turto pirkimą ir/arba informavusi atsakovus apie savo realią gyvenamąją vietą. Viso to ieškovė neatliko, o tai įrodo jos pasyvumą siekiant įsigyti ginčo turtą. Be to, pagal viešus duomenis matyti, jog ieškovės finansinė padėtis 2018 m. sausio 18 dienai buvo bloga, t.y. antstolė L. P. vykdė išieškojimą iš ieškovės turto. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 18 d iki 2018 m. vasario 18 d. (pasiūlymo įsigyti turtą laikotarpis) ji buvo finansiškai pajėgi įsigyti ginčo turtą, atsakovams teikiant pasiūlymą įsigyti ginčo turtą ieškovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, todėl 2018 m. spalio 2 d. sandorio panaikinimas formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Trečiojo asmens AIG E. L. atstovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad palaiko notarių atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytas pozicijas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Tiek dalį bendrojoje nuosavybėje parduodantis bendraturtis, tiek kiti bendraturčiai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, privalo veikti laikydamiesi nurodytų principų. Teigia, kad ieškovė tinkamai buvo informuota apie bendraturčių parduodamą turto dalį, - jai pranešta tiek siunčiant bendraturčių pareiškimo tekstą ieškovei priklausančios ½ dalies Nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu (Šlamučių g. 15, Klaipėda), tiek įteiktas pranešimas viešo paskelbimo būdu. Šiuo konkrečiu atveju notarė išnaudojo visas galimas protingas ir pagrįstas priemones, jog ieškovė, kuri nebuvo deklaravus savo gyvenamos vietos, būtų tinkamai informuota apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo turto, kaip to kad reikalauja CK 4.79 straipsnio 2 dalis. Ieškovė tuo metu, kai jai buvo siūloma pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo turto, šios teisės sąmoningai (žinodama apie ją) atsisakė savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. neveikimu per įstatyme nustatytą terminą.
Tretysis asmuo notaras E. S., kuriam tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai, nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevykdavo, jokių prašymų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir restitucijos
Nustatyta, kad iki ginčo sandorių sudarymo žemės sklypo, kurio plotas – 0,0900 ha, unikalus Nr. 2101-0001-0094, kadastro Nr. 2101/0001:94, ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1612-0159, esančių adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, bendraturčiais (po ½ dalį) buvo ieškovė ir atsakovai R. G. bei V. G. (½ dalis jiems priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise). Byloje kilo ginčas dėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio (ieškovės) pirmenybės teisės įsigyti parduodamą bendro turto dalį įgyvendinimo.
A. R. G. bei V. G. teigia, kad tikslaus ieškovės gyvenamosios vietos adreso užsienyje nežinojo. Atsakovė nurodė, kad dar iki jiems viešai spaudoje paskelbiant ieškovei apie ketinimą parduoti savo turto dalį, ji ieškovės telefonu paklausė, ar ieškovė parduoda savo turto dalį, o kadangi ji nepardavinėjo savo dalies, atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovai tada parduoda savo turto dalį. Be to atsakovė yra siūliusi ieškovei ir kartu parduoti visą turtą, tačiau ieškovė atsisakė tiek parduoti savo dalį tiek neketino pirkti atsakovų dalies, be to kaip bendraturtė vengė duoti sutikimus atsakovams tvarkytis su jų bendru turtu turimus reikalus (dėl elektros, vandens, dujų įrengimo), kas lėmė atsakovų apsisprendimą parduoti savo turto dalį.
Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G. 2018 m. rugsėjo 25 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 11703, kuriame yra nurodyta, kad pardavėjų R. G. bei V. G. 2018 m. sausio 18 d. pareiškimas, notarinio registro Nr. 493, kuriame nurodyta parduodamo turto pardavimo kaina (35 000 Eur) ir terminas, per kurį bendraturtė turėtų išreikšti pageidavimą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį, B. U. persiųstas per Klaipėdos m. 15-ojo notarų biurą adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, ir kad šis pareiškimas įteiktas ieškovei viešo paskelbimo būdu 2018 m. sausio 18 d. spaudoje UAB „Klaipėdos dienraštis“. Liudijime taip pat nurodyta, kad bendraturtė B. U. per nustatytą terminą (per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos) iki liudijimo išdavimo dienos pageidavimo pirmumo teise pirkti turtą pranešime nurodytomis sąlygomis nepateikė. Notarė A. G. prieš siųsdama minėtą pardavėjų pareiškimą B. U. nustatė, kad ji gyvenamosios vietos buvo nedeklaravusi, todėl nesant kitų duomenų apie bendraturtės gyvenamą vietą dokumentai siųsti jos nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu.
Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad ieškovė netinkamai informuota apie parduodamą turtą, todėl prašo perkelti ieškovei pirkėjos teises. Išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir įvertinus bylos medžiagą, sutinkamai su teismine praktika teismas pripažįsta, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie bendraturčių ketinimą parduoti savo turtą – per notarą, taip pat viešo paskelbimo būdu, telefonu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005, 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007, 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Be to reikia pastebėti, kad atsakovams sudarius preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, būsimojo pirkėjo atstovė UAB „Mansekas“ direktorė R. L. ne kartą kreipėsi į būsimą bendraturtę B. U., tiek informuodama apie ketinimą pirkti atsakovų parduodamą turtą, tiek siekiant sudaryti hipotekos sandorį paskolos gavimui perkamam turtui įsigyti prašydama ieškovės patvirtinimo, kad yra areštuota tik ieškovei priklausančio namo Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, rūsio dalis, kuri pagal nustatytą bendravimo tvarką bendraturčių po ½ dalį palikta bendram naudojimui. UAB „Mansekas“ atstovė pažymi, kad komunalinių paslaugų teikėjai dėl duomenų apsaugos nei buvusiems bendraturčiams nei būsimai pirkėjai ieškovės adreso užsienyje nebūtų nurodę, be to ieškovė, deklaruodama išvykimo į užsieny nebuvo deklaravusi savo tikslaus adresu ten, kad su ieškove galėtų susisiekti bendraturčiai, kurie galėtų siųsti pasiūlymus ir kad gautų reikiamus pritarimus tvarkant bendrus reikalus su turimu turtu (dėl dujų įvedimo ir t.t.).
Nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, kad ieškovės informavimas per notarą (toks pranešimo būdas numatytas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje), paskelbiant viešai, taip pat telefonu apie būsimą pardavimo sandorį yra nepakankamas ir kad atsakovai turėjo būtinai išsiaiškinti ieškovės tikslų gyvenamosios vietos adresą, kurio ieškovė pati atsakovams nenurodė. Tai, kas įdėjo skelbimą į laikraštį neturi reikšmės. Taip pat tai, kad atsakovai ir būsima turto pirkėja informavę ieškovę telefonu apie parduodamą atsakovų turto dalį ieškovei neprašant nenurodė jai visų būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygų (kada ketinama sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kokia galutinė perkamo – parduodamo turto kaina ir t.t.) nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie parduodamą turtą. Ketinusi pasinaudoti pirmumo teise pirkti bendraturčių parduodamo turto dalį ieškovė turėjo aiškiai išreikšti savo valią ir reikalauti neparduoti turto UAB „Mansekas“. Tai, kad ieškovės turto dalis buvo areštuota antstolės verčia teismą abejoti ieškovės finansinėmis galimybėmis realiai įsigyti atsakovų parduodamą turtą. Teismui ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu ji turėjo pakankamai sankaupų įsigyti atsakovų parduodamo turto dalį. Reikia pastebėti, kad atsakovai savo nuosavybės dalį pardavė UAB „Mansekas“ net už šiek tiek brangiau nei 2018 m. sausio 18 d. pareiškime informavo ieškovę apie parduodamo turto kainą (už 36 000 Eur, pareiškime nurodyta 35 000 Eur). Tačiau negalima teigti, kad pardavėjų valia dėl bendrąja nuosavybe esančios dalies pardavimo kainos iš esmės pasikeitė ir kad jie turėjo iš naujo pranešti bendraturtei ieškovei apie bendrosios nuosavybės pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Teismo vertinimu, tai, kokiu tikslu UAB „Mansekas“ įsigijo turtą, taip pat už kokias lėšas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar tinkamai sudaryta galimybė ieškovei kaip bendraturtei pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą turto dalį. Ieškovė, žinodama apie pardavimą, net ir atvykusi po preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo įsitikinti, ar nėra parduotas turtas, neišreiškė valios pirkti parduodamo turto, nereikalavo neparduoti turto.
Įvertinus nurodytą pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai R. G. ir V. G., parduodami jiems priklausančią turto, adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, dalį, apie ketinimą perleisti dalį bendrojoje nuosavybėje ieškovei tinkamai nepranešė, ir kad būtų pagrindas perkelti ieškovei pirkėjo teises, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atmetus šį pagrindinį ieškovės reikalavimą nėra pagrindo teismui spręsti restitucijos klausimų.
Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu
Ieškovė ieškiniu teismo taip pat prašo pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, kurio plotas – 0,0900 ha, unikalus Nr. 2101-0001-0094, kadastro Nr. 2101/0001:94, ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1612-0159, esančių adresu Šlamučių g. 15, Klaipėdoje, ½ dalies įkeitimo sandorį Nr. 20120180084232. Ieškovės atstovas iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo jokių hipotekos sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindų, šį reikalavimą iš esmės sieja su pagrindiniu reikalavimu dėl pirkėjo teisių ieškovei perkėlimo.
Pažymėtina, kad ieškovės pareiga yra įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Reikia pažymėti, kad ieškovė ir jos atstovas nenurodė nei procesiniuose dokumentuose nei teikdami paaiškinimus, kad ginčijamas hipotekos sandoris būtų sudarytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kad toks sandoris neatitiktų tikrosios sandorių šalių valios, kad turėtų formos ar turinio trūkumų, kad būtų apsimestinis, juridinio asmens teisnumui, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandoris. Tokių pagrindų nenustatė ir teismas.
Reikia pastebėti, kad įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas kai įkeičiama daikto dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje (CK 4.171 straipsnio 6 dalis). Kai bendraturčiai geranoriškai nesutaria dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, tokią tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju aiški naudojimosi tvarka nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7045-796/2014. Taip pat reikia pastebėti, kad perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Hipoteka baigiasi tik CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
Įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus ir bylos medžiagą pripažintina, kad hipotekos sandorio sudarymo šalys buvo sąžiningos, taip pat teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jokių pagrindų pripažinti negaliojančiu ir/ar panaikinti įkeitimo sandorį Nr. 20120180084232, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas. Atmetus ir šį ieškovės pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo teismui spręsti restitucijos klausimų (jei būtų hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu).
Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria.
Ieškovės ieškinį atmetus, ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovės ieškinį atmetus, žyminis mokestis lieka valstybei, o iš ieškovės atsakovo UAB „Mansekas“ naudai priteistina 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę ir atstovo atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir dalys). Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir turėjusio priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, AIG E. L., veikiančio per AIG E. L. Lietuvos filialą, naudai priteistina 997,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę ir atstovės ruoštus procesinius dokumentus taip pat teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Kiti proceso dalyviai nepateikė teismui jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 40,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 370 straipsnio 1 dalimi teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Mansekas“, j.a.k. 302674634, iš ieškovės B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG E. L., j.a.k. FI24885827, veikiančio per AIG E. L. Lietuvos filialą, naudai iš ieškovės B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 997,50 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Mansekas“ vardu registruoto ir ieškiniu ginčijamu sandoriu (2018-10-02 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. JP-4824) atsakovams R. G. ir V. G. perleisto nekilnojamo turto – ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,0900 ha, unikalus Nr. 2101-0001-0094, kadastro Nr. 2101/0001:94, ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1612-0159, esančių adresu Šlamučių g. 15, Klaipėda, areštą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.