- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- N1-159-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32104-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- I. K., P. P., L. S.
- Advokatai
- Vilma Šeperytė, Vytautas Jazbutis
1.1.7.2.3;1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.1.9.2;1.1.9.8; 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.12; 1.1.6.3; 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.2.6; 1.2.26.2;
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei, gynėjams advokatams Vytautui Jazbučiui, A. R. Medišauskienei, Dainiui Gudui, kaltinamiesiems I. K., P. P., L. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu priimtas 2019-09-20 prokuroro nutarimas, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu,
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir 281 ¹ straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinameji pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2020 m. birželio 28 d. apie 03:00 val. viešoje vietoje, prie Balsupių tvenkinio, esančio Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. veikdami kartu I. K., P. P. ir L. S. įžūliais veiksmais ir vandališku elgesiu, tyčia kojomis bei rankomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių A. K. į galvos, rankų, šonų sritis, krūtinę, sprandą, įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė galvos plaukuotos dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą, muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas abiejuose krūtinės šonuose bei nugaroje, nubrozdinimus juosmens kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroras atsisakė kaltinimo dalies : akmeniu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, kaip neįrodytos aplinkybės.
L. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2020 m. birželio 28 d. apie 03:15 val. Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW "Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol užvažiavo ant kelio atitvaro ir į įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai patikrinę jo blaivumą 2020-06-28 apie 03:35 val., alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0247, jam nustatė 1,59 girtumą.
Kaltinamojo P. P. atžvilgiu priimtas 2019-09-20 prokuroro nutarimas, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu. Šiame ikiteisminiame tyrime surinktais įrodymais nustatyta, kad P. P. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra 2019-07-29 apie 00. 00 val., įvažiavime į T. P. I. privačios valdos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas BK 38 str. numatytu pagrindu, ne mažiau du kartus kumščiu sudavė T. P. I. į veido sritį ir įspyrė į ranką, po ko A. K. su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. P. I. į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. P. I. fizinį skausmą (2t., b.l. 1-4, 3t., b.l.57). 2020-11-05 nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tyrimas P. P. atžvilgiu buvo atnaujintas, vadovaujantis BK 38 str. 4 d. (1t., b.l. 10-11).
Kaltinamasis I. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad buvo 2020 metų birželio mėnuo. Sugalvojo važiuoti pažaisti tinklinį. Nuvažiavo į Balsupių kaimą ir žaidė tinklinį. Toje vietoje, kur žaidė tinklinį, buvo iš viso trys kompanijos. Viena kompanija šventė gimtadienį, kita kompanija buvo nukentėjusiojo ir jų buvo kompanija. Baigė žaisti ir visos kompanijos susėdo bendrai. Nukentėjusysis su L. S. susiginčijo dėl muzikos. Jie apsistumdė ir susimušė. Jis su P. juos skyrė. Paskui atbėgo G. M. ir griebęs L. pradėjo jį smaugti. A. griebė jam už džemperio ir jis supykęs koja jam trenkė. Viskas vyko labai greitai. Prasiskirstę sėdo į L. automobilį ir išgirdo kažkokį garsą. Tada išlipo iš automobilio ir pamatė nukentėjusįjį su akmeniu rankoje, jis grasino juos užmušti. Kai išgirdo dunkstelėjimą, tai jis su L. išlipo iš automobilio ir nuėjo link nukentėjusiojo. Buvo labai tamsu ir jis nieko aplinkui nematė. Ėjo link nukentėjusiojo ir tada nukentėjusysis metė akmenį į juos. Jis nebuvo priėjęs arti prie nukentėjusiojo, tik L. priėjo prie nukentėjusiojo. Pradžioje ėjo link nukentėjusiojo ir sudavė jam į galvą, tiksliau jis trenkė vienas. Po to sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, bet užvažiavo ant atitvaro ir nepavyko išvažiuoti. Konfliktas dėl muzikos įvyko 12 valandą nakties. Pradžioje ta kompanija, kai jie atėjo, juos priėmė. Jie išjungė muziką ir tada kilo konfliktas. L. išjungė muziką ir tada nukentėjusysis atėjo priekaištauti, kad išjungta muzika. Stumdėsi L. su nukentėjusiuoju ir vienas kitam sudavė smūgius. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Jis nukentėjusiajam į galvą sudavė ir iš kojos į koją sudavė. Į galvą kumščiu pora kartų sudavė nukentėjusiajam. Po to dar 3-4 smūgius į galvą sudavė, kai jis metė akmenį. Buvo blaivus. Jie buvo prie kompanijos, kuri šventė gimtadienį, bet jis nevartojo alkoholio. Įžeidinėjimų nukentėjusiojo atžvilgiu nesakė jokių. Kai sudavė nukentėjusiajam, tai nematė, ką darė kiti kaltinamieji. Adrenalinas sukilo ir viskas greitai vyko ir nematė, ką kiti darė. Nukentėjusysis mušimo metu nebuvo parkritęs. Dalį žalos atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Laukia egzaminų rezultatų ir nori mokytis pasieniečių mokykloje. Ginčo dėl muzikos konfliktas prasidėjo su nukentėjusiuoju. Konfliktas prasidėjo tarp L. ir nukentėjusiojo. Jis sėdėjo truputį toliau ant kito suolelio, maždaug 5 metrų atstumu. Jų kompanija toliau sėdėjo. L. S. prieš konfliktą buvo prie nukentėjusiojo kompanijos staliuko nuėjęs. Kada įvyko žodinis konfliktas dėl muzikos, nepamena. Sukonfliktavo dėl muzikos jie ir susistumdė ir po to susimušė. Konfliktas žodžiu buvo ir po to muštynės, bet gerai nepamena visko. Kai jie stumdėsi ir sudavė vienas kitam smūgius, tai jis su P. P. nuėjo ir atitraukė juos vieną nuo kito ir tada G. M. atėjo. G. M. pradėjo L. smaugti. L. buvo ant žemės parkritęs, o nukentėjusysis jį griebė už džemperio ir jam trenkė ir tada jis irgi nukentėjusiajam trenkė, jis gynėsi ir todėl trenkė. Jis prisipažįstu kaltu dėl to ką darė. Pripažįsta, kad trise mušėsi. Jis mušėsi, nes jam trenkė. Supyko ir pradėjo toliau muštis. Jam po muštynių buvo išlikę žymių, bet nesikreipė niekur. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 71-72) sutinka, jis šiandien tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių. Prašo tikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Smūgius ar sudavė, kai į automobilį akmeniu metė, nepamena. Konfliktas viešoje vietoje vyko. Konfliktas nebuvo toks, kad reiktų smurtą pavartoti nukentėjusiojo atžvilgiu. G. M. tolimas jo giminaitis, bet jis su G. M. nebendrauja. Per daug smurto buvo panaudota iš jo pusės besiginant. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 75) sutinka. Praėjo metai laiko, daugiau jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Gailisi dėl savo elgesio.
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. apklaustas kaip įtariamasis kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei parodė, kad konfliktas tarp L. S. ir pagyvenusio vyro kilo dėl muzikos leidimo. L. S. išjungus muziką tas vyras pradėjo priekaištauti, elgėsi nemandagiai bei pirmas L. pastūmė ranka į krūtinės sritį. L. vyrą pastūmė atgal taip pat į krūtinės sritį. Tuomet šis vyras be marškinėlių kumščiu L. sudavė vieną kartą į veidą ir tada jie tarpusavyje susimušė. Norėdamas išskirti besimušančius kartu su P. atbėgo prie vyrų. Kartu su P. nuo L. atitraukė nepažįstamą vyrą. Tuo metu atbėgo G. M., kuris rankomis pradėjo smaugti L. L. pagriuvo ant žemės. Gelbėdamas draugą jis kartu su P. G. M. atitraukė nuo L. Pagriovus G. M. prie jo pribėgo tas pats nepažįstamas vyras, be marškinėlių ir kumščiu jam vieną kartą sudavė į galvos sritį bei vieną kartą į ausį. Supykęs ranka du kartus šiam vyrui sudavė į veidą bei spyrė į koją. Nematė, kokius veiksmus L. ir P. atliko šio vyro atžvilgiu, nes viskas įvyko labai greitai. Norėdamas pasišalinti su L. S. įlipo į L. automobilį VW Passat, baltos spalvos. Įlipus į automobilį išgirdo "dunktelėjimo" garsą, suprato, jog kažkas buvo mesta į automobilį. Tada kartu su L. išlipo, tas vyras laikė rankoje akmenį, kurį metė link L., tačiau nepataikė. Tada jis jau nėjo artyn, o L. nuėjo, ką jis ten darė, nematė, tačiau matė, kad tas vyras buvo pargriuvęs ant akmenų krūvos. L. grįžus prie automobilio jie abu įsėdo į transporto priemonę. L. pradėjus vairuoti pasišalinti nepavyko, nes L. užvažiavo ant atitvaro. L. buvo neblaivus, bet jis užvažiavo ant atitvaro dėl to, jog buvo užrasojęs priekinis stiklas. L. užvažiavus ant atitvaro jis iš automobilio išlipo ir pabėgo. Gailisi dėl savo veiksmų (3 t., b. l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. papildomai apklaustas kaip įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad A. K. sudavė smūgius rankomis bei kojomis, tačiau akmeniu jo nemušė. Parodė, kad 2020-06-28 nakties metu prie Balsupių tvenkinio kilo konfliktas tarp jo draugo L. S. ir kaip vėliau sužinojo, A. K.. Konfliktas tarp A. ir L. S. kilo dėl muzikos. Vyrai dėl muzikos susipešė ir susimušė. Jam matant A. K. kartu su L. S. vienas kitam sudavinėjo smūgius rankomis. Pamatęs, jog vyrai mušasi jis kartu su P. nubėgo L. gelbėti. Pribėgęs prie A. K. jį atitraukė nuo L. S.. A. K. bandant atitraukti nuo L., A. sugriebė jam už megztinio ir jį suplėšė. Taip pat A. K. rankomis jam sudavė du smūgius į galvos sritį. Supykęs A. K. rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Mušė iš pykčio. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, nes nežino. Toliau nematė, kokius veiksmus L. S. bei P. P. atliko A. K. atžvilgiu. Gailisi dėl savo poelgio (3 t., b. l. 75).
Kaltinamasis P. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad viskas buvo 2020 metais birželio 28 dieną. Jis atvyko su L. S. ir I. K. pažaisti tinklinį. Po žaidimo prisėdo prie staliuko, išgėrė ir po to dėl muzikos pagarsinimo viskas prasidėjo. Muzika grojo iš L. S. automobilio. Atėjo nukentėjusysis ir pagarsino muziką, po to pradėjo ginčytis nukentėjusysis su L. ir jie pradėjo stumdytis. Jie juos skyrė ir po to G. M. atbėgo. Kai G. M. atitraukė nuo L., tai tuomet G. M. griebė L. ir pradėjo smaugti. Jis su I. atitraukė G. M. nuo L. Paskui jie konfliktavo toliau ir kai A. K. metė akmenį į automobilį, tai jis pabėgo. Kai jie ginčijosi, tai jis konflikto viduryje sudavė kumščiu nukentėjusiajam pora smūgių į galvą ir į šoną. Iki konflikto pradžios jis gėrė alkoholį ir buvo išgėręs 3 butelius po 0,33 l talpos alaus, 5 laipsnių stiprumo. Jautėsi truputį apsvaigęs. Fizinį konfliktą pirmas pradėjo A. K.. Jis su L. susistumdė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 35-36, 42-43) sutinka. Pirmus parodymus duodamas melavo, o paskutiniai jo parodymai teisingi. Tarp A. K. ir L. S. prasidėjo konfliktas. jis pora smūgių sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Draugą nukentėjusysis prieš tai mušė ir todėl jis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo ir jokių piktumų su juo neturėjo. Jo išgertas alus prieš įvykį įtakos neturėjo jo veiksmams. Atlygino dalį žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido.Ten buvo daugiau žmonių, bet jų nepažinojo. Sėdėjo prie stalo, kuris buvo prie tinklinio aikštelės, kai konfliktas prasidėjo, L. S. prie nukentėjusiojo kompanijos stalelio buvo nuėjęs. Buvo ginčas dėl muzikos, o po 15 minučių prasidėjo kitas konfliktas. Buvo 1-2 valanda nakties. Konflikto vietoje buvo daugiau žmonių bet jis kitų nepažinojo. Prie nukentėjusiojo stalo buvo G. M., nukentėjusysis ir kiti asmenys, kurių nepažinojo. Buvo ten ir moterų, ir vyrų, ir vaikų prie to stalo. L. S. su nukentėjusiuoju susistumdė, bet jis nematė, nuo ko prasidėjo konfliktas. Buvo tamsu ir nematė, kas ten tarp jų įvyko. Nežino, kas konfliktą pradėjo. Viskas seniai vyko ir jis gerai nepamena visko. Pašaliniai asmenys konfliktą matė. Kas ir ką sakė ar šaukė, nepamena, nekreipė dėmesio. Duslų garsą išgirdo ir suprato, kad buvo metamas akmuo ir išgirdo, kad į automobilį atsitrenkė. Jis akmeniu nemušė nukentėjusiojo. Nematė, kad kiti būtų akmeniu sudavę nukentėjusiajam A. K.. A. K. atėjo prie jų staliuko. Savo veiksmus vertina blogai ir gailisi dėl to ką padarė. Jau buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Žalą nukentėjusiajam atlygino.
Ikiteisminio tyrimo metu P. P. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad 2020-06-27 apie 17:00 val. atvyko prie Balsupių tvenkinio kartu su L. S. ir I. K.. Kartu su minėtais draugais žaidė tinklinį. Vakaro metu, jau buvo sutemę, prisijungė prie nepažįstamos kompanijos buvusios prie tvenkinio. L. pažinojo merginą iš šios kompanijos, kuri buvo vardu S. Jis su I. alkoholio nevartojo, o L. gėrė degtinę. Matė, jog atokiau buvo dar viena nepažįstama grupelė žmonių. Šie žmonės buvo vyresnio amžiaus. Vėliau tarp L. ir vieno iš tų vyriškių, kaip dabar žino, jo vardas A., kilo konfliktas dėl muzikos leidimo. Jam matant A. pirmas kumščiu L. vieną kartą sudavė į veidą. Tuomet L. kumščiu A. sudavė atgal. A. su L. vienas kitam sudavinėjo smūgius, matė, jog A. pargriuvo ant žemės, o L. stovėjo. Tuo metu jis su I. priėjo prie ant žemės gulinčio A. Jis A. tik vieną kartą spyrė į šoną. Kokius veiksmus atliko I. A. atžvilgiu nematė. Kodėl spyrė A., nežino. Gal spyrė dėl to, jog gynė L. Tuomet atbėgo G., kuris suėmė L. už sprando ir pargriovė ant žemės. Tuomet G.ranka L. sudavė smūgius į veidą. Jis su I. atitraukė G. nuo L.. G. atžvilgiu jis su L. fizinio smurto nenaudojo. Kas sudavė smūgį G. jis nematė. Po visko jis bėgau namo. L. su I. bėgo link L. automobilio VW Passat. Bėgdamas jis išgirdo duslų garsą, suprato, jog kažkas buvo męsta į L. automobilį. Kas toliau vyko nežino, nes grįžo į namus (3t., b.l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu P. P. papildomai apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad mušė A. K. rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau A. K. nemušė akmeniu. Kas A. K. sudavė smūgius akmeniu į galvos sritį nežino, nes nematė. Parodė, jog 2020-06-28 nakties metu prie Balsupių tvenkinio A. K. sukonfliktavo su L. S. dėl muzikos. Matė kaip L. S. ir A. K. vienas kitam kumščiais sudavinėjo smūgius, kai A. pagriuvo ant žemės, priėjo ir jis su I. Tuomet jis A. sudavė smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, bet kiek sudavė kartų nepasakys, nes neskaičiavo. Jam matant I. A. K. spardė kojomis. Taip pat matė kaip L. S. mušė A. K.. Pirminės apklausos metu nesakė visos tiesos, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės. A. K. mušė, nes gynė L. S.. Gailisi dėl savo poelgio (3 t., b. l. 42-43, 50).
Kaltinamasis L. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020-06-28 vakare su draugais prie Balsupių žaidė tinklinį. Buvo tenai iš viso 3 kompanijos. Vakare po žaidimo jie prisijungė prie vienos kompanijos, kuri šventė. Nukentėjusiojo kompanija prie kito buvo staliuko. Išjungė jis muziką ir nukentėjusysis A. K. pareikalavo įjungti. Buvo žodinis konfliktas, o po pusvalandžio įvyko fizinis konfliktas. Jis nuėjo prie nukentėjusiojo stalo ir jie kalbėjosi. Pradžioje buvo žodinis konfliktas, o po to prasidėjo fizinis, jis trenkė nukentėjusiam į veidą. Jis sėdintis sudavė smūgį nukentėjusiajam, po to G. M. jį pagriebė ir tada jis pasišaukė savo draugus P. ir I., kad jam padėtų. A. sudavę, tada G. M. jį nustūmė, jis apsivertė ir gavo pora smūgių. Draugai nutraukė nuo jo G. M.. Su A. K. ir G. M. dar stumdėsi, o po to jis sėdo į automobilį ir ruošėsi išvažiuoti. Išgirdo dunkstelėjimą ir išlipęs iš automobilio, pamatė nukentėjusįjį stovintį su akmeniu. Išlipo, priėjo prie jo ir stūmė ir stumdamas netyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka. Su juo I. kartu ėjo ir jis A. K. pastūmė, bet ar jis sudavė smūgį A. K., nepasakys. Jis buvo išgėręs ir jautėsi apsvaigęs ir mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dviese po to bandė išvažiuoti, bet užvažiavo ant atitvaro ir tada policija atvažiavo. Jam buvo nustatytas girtumas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 121-122) nesutinka, nes jam po įvykio buvo šokas ir jis po to viską geriau prisiminė. Nesutinka, kad iš jų kolonėlės muzika grojo, nes muzika grojo iš jo automobilio. Taip pat jis pas A. K. nuėjo, o ne A. K. pas jį. Automobiliu dviese išvažiavo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 3t., b.l.126-127) sutinka iš dalies, nes šiandien tiksliau viską paaiškino. Yra čia šiuose parodymuose kai kurių neatitikimų. Jis prie stalo atsisėdo ir A. K. buvo prieš jį. Prie A. K. stalo šiaip sau nuėjo. Jis A. K. anksčiau nepažinojo. Jis G. M. žinojo ir jis pas G. M. atėjo prie staliuko, o ne pas A. K.. Nukentėjusiam A. K. sudavė ranka į veido sritį ir įspyrė koja į šoną arba į koją. Krentantis jis buvo, kai jis jam spyrė. Akmeniu nesudavė A. K.. Su mergina atėjo prie nukentėjusiojo staliuko. Ta mergina išėjo, ji prisėdus nebuvo ir konflikto pradžioje jos nebuvo. Ar ji ką nors pažinojo prie to stalo, nežino. Kažkas šaukė, atrodo moteris, kad kviečia policiją. Buvo įvykio vietoje jam nepažįstamų žmonių ir daugiau, jie buvo išsigandę. Vaikų konflikto metu, atrodo, nebuvo. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, atsiprašė jo ir nukentėjusysis jam atleido. Jis neatsimena, ar L. nuėjo prie A. K. staliuko, ar A. K., bet jam atrodo, kad A. K. atėjo. Kai nuėjo prie A. K. stalo, tai konfliktas po 10 minučių kilo dėl muzikos. Buvo žodinis konfliktas prieš suduodant A. K. smūgį. Paskui G. M. jį griebė. Jo automobilis su pažeidimu, ant kapoto likusi žymė nuo akmens. Matė stovintį A. K. už automobilio po dunkstelėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu L. S. apklaustas kaip įtariamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad 2020-06-27 visą dieną buvo prie tvenkinio, esančio Balsupių k., Marijampolės sav., su savo draugais, tačiau jų duomenų, pasinaudodamas suteikta teise, nesakys. Su draugais vartojo alkoholį iki 2020-06-28 nakties. Šalimais stovyklavo jam iš matymo pažįstami asmenys, tarp jų buvo iš matymo pažįstamas A. K.. Jie visą laiką leido iš savo automobilio muziką. 2020-06-28 nakties metu, tačiau kokiu tiksliai laiku, jų muzika nutilo. Dėl ko prie jų kompanijos priėjo A. K. bei liepė paleisti muziką, jis iš pradžių atsisakė, tada truputį sukonfliktavo žodžiu bei vis dėlto paleido muziką. Po kurio laiko muziką išjungė. Tada A. K. būdamas dar toli nuo jų kompanijos pradėjo šaukti, "kur dingo muzika". Kažkas jam atsakė, jog nebus jokios muzikos. Tada A. K. priėjo prie jų kompanijos ir pirmas jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko jis gindamasis sudavė A. K. smūgius rankomis į galvos sritį, tai galėjo būti du smūgiai, tačiau galėjo būti ir daugiau, bei du smūgius, gal ir daugiau sudavė į krūtinės sritį. Jis pats nuo A. K. taip pat gavo smūgius į veido ir krūtinės sritis. A. K. smūgių kojomis nesudavė, jam į galvos sritį kojomis nespyrė. Taip pat konflikte tarp jų kompanijos ir A. K., prie A. K. prisijungė ir G. M.. Tačiau su kuo jis mušėsi, nematė. Po suduotų smūgių jis nuėjo į savo automobilį VW Passat, valst nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie tvenkimo. Kur pasišalino jo draugai nematė. Nuėjęs į jam priklausantį automobilį važiavo link namų, esančių V. B. g. 33, Balsupių k., Marijampolės sav., tačiau pavažiavo gal tik kokius 300 metrų nuo tvenkinio. Kadangi laikydamasis kairio kelio krašto žvyruotame kelyje užklimpo ir daugiau judėti automobiliu nėjo. Tada iš automobilio išlipo, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jam alkoholio kiekio matuokliu 03.35 val. nustatė 1,59 promilių girtumą, bei 03.52 val. nustatė 1,62 promilių girtumą. Po įvykio buvo pristatytas į Marijampolės apskr. VPK areštinę (3 t., b. l. 121-122).
Ikiteisminio tyrimo metu L. S. papildomai apklaustas kaip įtariamasis kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai bei parodė, kad 2020-06-27 apie 17:00 val. aš kartu su P. P. ir I. K. atvyko prie Balsupių ežero pažaisti tinklinio. Žaisdamas tinklinį matė dvi kompanijas, kurios kažką šventė. Viena kompanija buvo jauno amžiaus, o kita daug vyresnė. Jaunesnėje kompanijoje buvo apie 10 asmenų, iš kurių jis pažinojo tik vieną merginą, kurios vardas S. Vyresnių asmenų kompanijoje jam buvo pažįstamas tik G. M.. Žaidžiant tinklinį jį pakalbino S. ir pakvietė prisijungti prie savo kompanijos. Apie 22 val. jis prisėdo prie stalo iš šventė su jaunuoliais, vartojo alkoholį. Kartu su juo buvo ir I. K. ir P. P.. Ar jo draugai vartojo alkoholį, nežino. Švenčiant buvo ramu, jokių konfliktų nekilo. Nakties metu prie jų kompanijos atėjo vyras nuo kito stalo, kaip vėliau sužinojo A. K.. A. K. paprašė, jog jis įjungtų muziką. Jis automagnetolą išjungė, jog neišsikrautų automobilio akumuliatorius. A. K. atsakė, jog nejungs. Tuomet A. K. suagresyvėjo, pakėlė balso toną ir jie tarpusavyje apsistumdė. Įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali būti, jog visko gerai neatsimena. Pamena, jog su S. ėjo link S. palapinės, kuri buvo šalia suaugusiųjų stalo. Jis su S. sustojo prie vyresnės kompanijos stalo, G. M. pasiūlė išgerti. Smulkmenų dėl neblaivumo neatsimena. Pamena, jog susiginčijo su A. K., bet dėl ko, neatsimena. Atsimena, jog ranka sudavė A. K. smūgius, bet kur ir kiek kartų pasakyti negali. Pamena, jog prie A. K. pribėgo I. su P., kokius veiksmus jie atliko A. K. atžvilgiu, nematė, nes įsėdo į savo automobilį. Į automobilį įsėdo, nes norėjo jį patraukti į šalį, jog jam nieko neatsitiktų. Netrukus į automobilį įsėdo ir jo draugai. Užkūrus automobilį kažkas ant jo kapoto užkrito. Išlipęs iš automobilio pamatė už automobilio stovintį A. K., kuris rankoje laikė akmenį. Tuomet suprato, jog A. K. kažką užmetė ant automobilio. Tuomet iš automobilio išlipo I. su P. ir pribėgo prie A. K.. Kokius veiksmus jie atliko A. K. atžvilgiu nematė, nes buvo tamsu. Pamena, jog šalia jo buvo G. M., todėl pagalvojo, jog jis gali taip pat gadinti automobilį. Galėjo G. M. pastumti, bet atrodo, jog su juo nekonfliktavo. Kokius tiksliai veiksmus atliko G. M. atžvilgiu neatsimena. Matė, jog už automobilio buvo A. K.. Gali būti, jog A. K. tuo metu gulėjo ant žemės. Jo draugai I. su P. buvo šalia A. K.. Nematė, kokius veiksmus I. su P. atliko A. K. atžvilgiu. Jis iš pykčio A. K. vieną kartą įspyrė, bet kur, neatsimena. Jautė, kad pataikė, bet tikrai ne į galvą. Gali būti, jog A. K. sudavė kelis smūgius. Norėdamas apsaugoti savo automobilį sugalvojo jį patraukti į šalį. Vairuodamas tamsoje nepamatė ir užvažiavau ant kelio atitvaro. Po to išlipo iš automobilio ir atvyko policijos pareigūnai. A. K. sugadino jo automobilio kapotą. Dėl konflikto su A. K. labai gailisi (3 t., b. l. 126-127).
Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad iki šio įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2020-06-27 buvo Balsupiuose dvi kompanijos. Jis su bendradarbiu S. D. nuvyko prie ežerėlio į jaunimo gimtadienio šventę. Buvo jis su žmona ir dviem vaikais ir S. su žmona. Vakare dar su G. susiskambino ir jis su žmona dar atvyko prie jų kompanijos. Paskui atvyko dar daugiau jaunimo, jie žaidė, o po to su jų jaunimu susijungė. Paskui vėliau pamatė S., nuėjusį prie to kito staliuko ir S. jau ten snaudė. Jis nuėjo parsivesti S. ir paklausė ten buvusių jaunuolių, kur dingo muzika. L. pradėjo jam sakyti: „seni, dink iš čia“ Tada S. D. žmona jį parsivedė prie jų stalo. D. jį parsivedė, o S. nuėjo miegoti į palapinę. L. su S. atėjo prie jų stalo. L. atsisėdo šalia G. M., jie pradėjo kalbėtis ir gėrė. Tarp jų įvyko konfliktas. Užsveikino jį L. ir jis L. paklausė, kodėl jis, kai buvo atėjęs prie jų stalo, tai jis liepė jam dingti. Tada L. stodamas trenkė jam į veidą, bet nepataikė. Tada L. antrą smūgį sudavė jam į viršutinę kūno dalį. Jis jau buvo atsistojęs. Tada G. pradėjo ant L. rėkti ir iš karto prisistatė dar du vaikinai. Akimirkai G. M. L. atitraukė nuo jo, bet jį dar du užpuolė ir gavo smūgius. Pradėjo blaškytis ir gintis. Jis pradžioje nematė, kaip atėjo tie du, bet prasidėjo smūgiai rankomis, parkrito ir tada jam ir kojom buvo suduodami smūgiai. Susirietė ir užsidengė veidą rankomis. Mano, kad ir rankom ir kojom jam smūgius sudavė. Jis 3-4 kartus atsistodavo ir vėl nukrisdavo ant žemės. Buvo 4 asmenys, vienas iš jų traukė juos nuo jo ir liepė nedaryti nesąmonių. Buvo kažkoks ketvirtas asmuo, kuris „gesino“ konfliktą. Jį mušė trys asmenys. G. M. L. atitraukė vieną akimirką ir tada L. trenkė G. M. ir tas nukrito. Jį mušė ir tada jo žmona iškvietė policiją. Jaunuoliai tada atsitraukė ir puolė važiuoti automobiliu. Jis paėmė akmenį ir trenkė į važiuojantį automobilį. Tada jie sustojo. Prilėkė prie jo ir vėl jam trenkė ir jis prarado sąmonę. Pamatė bėgantį L. S., išlipusį iš automobilio ir bėgantį link jo. L. S. jį stūmė ir jis nukrito ir prarado sąmonę. L. S. pribėgęs savo kūnu jį pargriovė, dar pajuto kelis smūgius ir viskas jam dingo. Jo žmona išsigandusi ir buvo jau pabėgusi. Akmeniu jam irgi buvo suduota, kai L. jį parbloškė ant žemės. Pajuto kelis skaudžius smūgius ir prarado sąmonę. Jam net sužaibavo akyse nuo smūgių ir jis suprato, kad ne rankom, o akmeniu sudavė jam paskutinius smūgius. Jam buvo atplėšta viršutinė ausies dalis, 5-6 žaizdos buvo galvoje ir didelės mėlynė visame kūne. Jis buvo gėręs alkoholio. Kiekvienos sekundės gal ir nepamena, bet esmę pamena. Gėrė degtinę ir buvo nemažai išgėręs. Kaltinamieji jam žalą 1500 eurų atlygino. Jie sutarė ir jis dalyje savo ieškinio tų 300 eurų atsisako. Bylinėjimosi išlaidas įskaitė į tą sumą ir nuo likusios ieškinio dalies atsisako. Jaunuoliai išsigandę ir blaškosi dėl savo parodymų. L. pradėjo konfliktą atėjęs prie jų stalo. Fizinis konfliktas įvyko prie Balsupių ežero. Pašaliniai asmenys matė konfliktą. Matė jo 13 metų sūnus, jo žmona. Iš automobilio išlipo L. S. ir bėgo link jo, o tie kiti du ar atbėgo, negali pasakyti. Paskutiniai smūgiai, jam atrodo, kad buvo akmeniu suduoti. Akmenį, kurį jis laikė rankose, jie iš jo atėmė ir pagal smūgių stiprumą sprendžia, kad jam akmeniu buvo suduota. L. S., kai važiavo, tai jis trenkė akmeniu į automobilį. Įsibėgėjo ir savo kūnu jį parbloškė ir jis dar pajuto kelis smūgius. Krisdamas jis trenkėsi kažkur tai, bet po to dar pajuto kelis smūgius. Iš automobilio lipo daugiau asmenų, bet jis pamatė link jo bėgantį tik L. S., kuris jį parbloškė. Kad akmenį rankose būtų kuris nors turėjęs, jis nematė. Kad mušė 3 asmenys negali pasakyti, akmens nei vieno rankose nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 66-67), netikslūs dėl jo girtumo. Pamena, kad sustojo automobilis, atsidarė durelės, bet matė tik L. S., kuris jį parbloškė. Jam kraujas pradėjo bėgti tik po šių smūgių. Pirmas konfliktas kilo prie stalo, kai atėjo eilė gerti L. S., kuris pasakė : „sveikas, dėde“, tai jis L. S. pasakė: „dabar sveikas, o prieš tai, tai mane vijai nuo savo stalo“. Ar buvo prie stalo užmigęs, nepamena. S. prie stalo buvo kurį tai laiką, bet kiek buvo, nepamena. Paskutinio įvykio, kai prarado sąmonę, tai niekas nematė. G. nesikišo, S. D. miegojo, o jo žmonos tuo metu jau ten nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2020-06-27 apie 15:00 val. bendradarbio S. D. kvietimu kartu su žmona J., sūnumi N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko prie Balsupių tvenkinio. Prie tvenkinio buvo švenčiamas S. dukros A. gimtadienis. Jaunimas šventė atskirai, o jis buvo kartu su S. šeima. Vakaro metu S. kvietimu prie tvenkinio prisijungė G. M. kartu su žmona D. Kartu su minėtais asmenimis vartojo alkoholį. Kada tiksliai neatsimena, S. užmigo prie stalo, kur šventė jaunimas, todėl kartu su G. M. nuėjo S. pakelti. Keliant S. nuo stalo nutilo muzika, todėl paklausė: ,,Vyrai tai kur muzika dingo". Vaikinas, kaip vėliau sužinojo L. S., jam atsakė:,,Seni, tu iš viso dink iš mano kaimo". Tuo metu daugiau jokių incidentų nekilo. Jis kartu su G. ir S. grįžo prie savo stalo. Nakties metu, kuomet S. jau buvo nuėjęs miegoti, kada tiksliai nepamena, prie jo stalo atėjo S. dukra S. kartu su L. S.. Prie stalo sėdėjo jis, S., G., žmona J. ir S. Būnant prie stalo S. jam pasakė:,,Į sveikatą, dėde". Jis S. atsakė: ,,Bet tu ir gražus. Kai čia prie stalo sveikas dėde, o kai ten buvau nuėjęs sakei seni dink iš mūsų kaimo". Tuomet L. S. kumščiu smogė link jo, tačiau jis smūgio išvengė, nes pasitraukė į šalį. Staiga jam iš už nugaros pribėgo du jaunuoliai, kurie jį bandė pargriauti ant žemės. Šie du nepažįstami jaunuoliai rankomis jam sudavė 4-5 smūgius į galvos sritį. Vienas iš vaikinų ant jo užgriuvo, ir jie abu pargriuvo ant žemės. Tuomet pasipylė smūgių lavina. Rankomis bei kojomis jam buvo suduota smūgiai į abu šonus, krūtinę, sprandą, abi rankas įvairias kūno vietas. Jam galėjo suduoti apie 15 smūgių. Jis buvo mušamas trijų žmonių, nes matė jų kojas. Atsistojęs pamatė kaip L. S. kumščiu vieną kartą sudavė G. M. į kaktos sritį, kuris po smūgio pargriuvo ant žemės. Tuomet jis pradėjo šaukti:,,Ką jūs čia darote"? Vaikinai jį užsipuolė antrą kartą trise pargriaudami ant žemės bei rankomis ir kojomis suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Jam galėjo suduoti vėl apie 15 kartų. Jis nematė kas jam sudavinėjo smūgius, nes rankomis buvo užsidengęs veidą. Kuomet buvau mušamas pirmą kartą taip pat buvo užsidengęs veidą. Tiesiog jautė skausmą. Spardomas išgirdo žmonos ir sūnaus N. riksmą. Atsistojus tie patys trys vaikinai jį trečią kartą užsipuolė ir vėl rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Trys vaikinai jam smūgiavo tol kol pavargo. Žmonai pradėjus šaukti, jog iškvies policiją vaikinai atsitraukė. Prisimena, kaip atsistojo, o vaikinai sulipo į baltos spalvos VW "Passat" automobilį. Suprato jog nori pasprukti, todėl, norėdamas juos stabdyti, į automobilį metė, po ranka pasitaikiusį akmenį ar tai plytą. Gali būti, jog plyta ar tai akmuo atsimušė į automobilio variklio dangtį. Tuomet vaikinai sustojo ir išlipo iš automobilio. Vėl visi trys pradėjo jį mušti. Vienas iš vaikinų rankoje turėjo akmenį, kuriuo jam ne mažiau kaip penki kartus sudavė į galvą. Jam atplyšo kairė ausis, bėgo kraujas. Kuomet buvo mušamas akmeniu, smūgius rankomis bei kojomis jam sudavė kiti du vaikinai į galvos, veido sritis, kairį šoną. Kiek buvo suduota smūgių nežino, gali būti, jog ne mažiau 20. Baigę jį mušti vaikinai įlipo į automobilį ir išvažiavo (2 t., b. l. 66-69).
Liudytoja J. K. paaiškino, kad nukentėjusysis A. K. yra jos sutuoktinis, o kaltinamuosius tada matė pirmą kartą. Prieš metus laiko birželio mėnesį juos pasikvietė vyro bendradarbis į vaikų gimtadienį, bet ten jie sėdėjo atskirai. P. K., R. K., A. K. ir ji nuvažiavo prie Balsupių ežero. Ten vyko S. B. mergaitės gimtadienis, bet ji, A. K., S. D., R. K., N. K. buvo atskirai. Jie prie jų kompanijos nėjo, jie atskirai šventė tos mergaitės gimtadienį. Kaip atsirado kaltinamieji, tai net nežino. Jau visai vakare L. S. su S. priėjo prie jų staliuko. Prie staliuko tuo metu sėdėjo ji, A. K., N. K. ir G. M.. L. S. atsisėdo priešais A. K. ir pasakė: „sveikas dėde“ , o jos vyras sako: „dabar tai dėde, o pirmai sakei, kad dingčiau iš mūsų kaimo“. Matomai kažkas tai buvo prie kito staliuko įvykę, kai jie nuėjo ieškoti S. D.. Bet ji ten nebuvo ir negali pasakyti, kas ten vyko. Tada L. S. trenkė į veidą jos vyrui, bet jos vyras pirmo smūgio išvengė. Po to jie apsižodžiavo ir susikibo, iš kažkur atbėgo trys asmenys. Tai buvo kaltinamieji ir dar vienas asmuo vardu L., bet jis tiktai gynė. G. M. ir tas kitas L. padėjo gintis, o šitie trys spardė ir mušė jos vyrą. Tai buvo trys ar keturi kartai. Ji kvietė policiją, o paskui antrą kartą kai jie sėdo į automobilį važiuoti ir pamatė, kad vyrui bėga kraujas, tai tada ir policiją ir greitąją kvietė. Taip ir baigėsi. Atvažiavo policija, o L. S. neišvažiavo automobiliu. G. M. prie jų staliuko pasikvietė S. D.. Gerokai anksčiau nei muštynės prasidėjo atėjo G. M.. Ji sėdėjo su savo sutuoktiniu ir sūnumi prie stalo ir tada atėjo L. S. ir G. M.. Jos sutuoktinis su G. M. vienu metu buvo nuėję ieškoti S. D., rado ir parsivedė. S. D. nuėjo miegoti į automobilį. Tada atėjo L. S. ir S., atėjo nekviesti ir atsisėdo prie jų staliuko. S. vis ragino L. S. eiti nuo mūsų staliuko. L. S. užsveikino jos vyrą, vyras pasakė, kad prieš tai L. S. jį kitaip vadino. L. S. ji tuo metu nepažinojo. Jos vyras sėdėjo, o L. S. atsistojo ir jos vyrui kirto, bet vyras pirmo smūgio išvengė. Kai nepataikė pirmo smūgio, tai jie apsižodžiavo ir tada L. S. vėl kirto į veidą kumščiu ir vyras tada parkrito. L. S. gulinčiam A. K. kumščiais sudavė į veidą. Paskui pribėgo dar trys asmenys. Kai jos vyras parkrito ir jį mušė L. S., tai jie L. S. su vaikais traukė nuo jos vyro ir nutraukė L. S. ir išskyrė juos. Paskui pribėgo dar trys asmenys. Tas vienas iš jų irgi atitraukė L. S., bet L. S. vėl kirto vyrui ir tada dar du asmenys be L. S. jos vyrą spardė ir kumščiais sudavė. Ji, G. M., jos vaikas ir I. bandė atitraukti L. S.. Prie jos vyro buvo L. S. ir dar trys pribėgo, bet mušė trys, o tas ketvirtas gynė kaip ir jie, nors jis buvo iš jų kompanijos, bet jis nemušė, tik bandė atitraukti. Jos vyrą gulintį mušė ir spardė. Jie atitraukė, bet jie vėl puldavo. Paskutinis kartas buvo kai jie sėdo į automobilį, kai ji pasakė, kad kviečia policiją. Matė, kaip jie sėda į automobilį, ji tuo metu kvietė policiją ir pamatė, kaip jie išlipo iš automobilio. Sakė, kad A. K. lyg tai metė akmenį į automobilį, bet ji to nematė. Bet po to jie išlipo vėl ir prie konteinerių parsimetę dar mušė jos vyrą. Tada ji antrą kartą kvietė greitąją ir policiją. A. K. vėliau jai pasakė, kad jis metė akmenį į jų automobilį, bet ji nematė, kaip jis metė akmenį. Trečias kartas buvo prie konteinerių. Kas vyko prie konteinerių, ji nematė. G. M. ten buvo, o ji buvo toliau nuėjusi ir kvietė policiją. Kai pirmą kartą pasakė, kad kviečia policiją, jie atsitraukė ir ėjo link automobilio, o A. K. ėjo link jų automobilio. Ji pasiėmė vaiką ir paskui dar kartą kvietė policiją ir greitąją. Atsisukus pamatė prie konteinerių gulintį A. K., o L. S. ir tie du jį mušė. G. M. ten šalia dar buvo. Vyrui kraujas bėgo iš ausies, buvo atplyšus ausis ir buvo daug sumušimų. Kai pradžioje mušė A. K., tai kraujo nebuvo, tik prie konteinerių kai mušė, tai tada kraujas pasirodė. Toli buvo ir nematė, ar kokiu daiktu mušė, ar rankomis. Matė, kad spardė ir mušė, bet ar akmenį buvo pasiėmę, nematė, nes per toli buvo nuo tos vietos. Prie konteinerių A. K. gulėjo ir jį mušė. L. S. kai kirsdavo, tai vyras ir parkrisdavo nuo smūgio. Vyras buvo girtas. Paskutinį kartą prie konteinerių jos vyrui kaip trenkė L. S., tai ji matė. Jos vaikas buvo nubėgęs arčiau ir parbėgęs pasakė, kad iš ausies vyrui kraujas bėga. L. S. vairavo automobilį, kai jie įsėdo. Jis kai buvo prie jų staliuko, tai nematė, ar L. S. gėrė, jis tiesiog prisėdo ir užsveikino A. K.. Konfliktą pradėjo pirmas L. S.. Muzika grojo, kai jie sėdėjo prie savo staliuko. Vėliau muzika nutilo. Pirmo konflikto metu muzikos jau nebuvo, nes buvo ganėtinai vėlu. Dėl muzikos, tai ji pokalbio negirdėjo tarp L. S. ir jos sutuoktinio. Kas ten prašė, kokios muzikos ji negirdėjo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 89-91) ji sutinka, tuo metu geriau viską prisiminė. Muštynes matė I. D., S., G. M., N. K. ir tas kitas L. iš jų kompanijos. Dar ten tuo metu buvo ir daugiau paauglių. Ji pati nenukentėjo nuo tų muštynių, tik jos džemperį suplėšė. Iki to momento kai L. S. atėjo iki jų stalo, tai jei iki to laiko būtų buvęs koks nors konfliktas, tai ji būtų žinojusi iš vyrų. Apie jokį fizinį konfliktą niekas nekalbėjo iki ateinant L. S.. G. M. nukentėjo, kai ramino L. S., nes L. S. jam trenkė ir G. M. į akmenis nukrito, G. M. gynė A. K. nuo L. S.. Jos vyras ir G. M. tik gynėsi nuo jų. L. S. ginti nuo nieko nereikėjo. G. M. nuo L. S. smūgio nukrito, jos vyras tuo metu gulėjo, o tie kiti du spardė jos vyrą. Konfliktas prasidėjo tada, kai jos vyras nuėjo dėl tos muzikos prie jų stalo ir jie ten apsižodžiavo. Jos vyras S. D. nuėjo parsivesti nuo kito staliuko. Nematė, kaip akmeniu kuris nors trenkė jos vyrui. Trečiose muštynėse prie konteinerio tik G. M., A. K. ir trys kaltinamieji buvo. Kad vyrui ausis atplėšta, tai ji pamatė po paskutinio karto, kai jį mušė. Jie nuo konteinerių parsivedė vyrą ir pamatė kruviną ausį. Paskutiniu kartu prie konteinerio vyrui ausis buvo sužalota. Vyras sakė, kad jam akmeniu trenkė.
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 14.00 val. kartu su savo sutuoktiniu A. K. bei vaikais N. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K. gim. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Balsupių tvenkinio. Prie ežero atvyko sutuoktinio bendradarbio S. D. kvietimu, kur S. D. dukra A. šventė savo gimtadienį. S. D. dukra kartu su savo draugais šventė atskirai, prie staliuko, esančio, šalia tvenkinio. Ji su savo šeima buvo prie kito staliuko. Kartu su ja prie vieno stalo buvo sutuoktinis A., jos vaikai, S. D. su savo žmona, vardu I. Prie ežero A. kartu su S. gėrė degtinę, alų, trauktinę. Vakaro metu A. užmigo, todėl S. pasikvietė G. M. kartu su žmona D. Matė kaip S. D. dukra A. kartu su apie 15 asmenų šventė gimtadienį, o prie jų kompanijos prisijungė keturi nepažįstami jaunuoliai. Šie keturi jaunuoliai dienos metu prie tvenkinio žaidė tinklinį. Iš šių vaikinų įsidėmėjo tik vieną, kuris aktyviausiai mušė jos sutuoktinį A.. Vėliau sužinojo, jog šis vaikinas yra L. S.. G. M. prikėlus A. jie vėl pradėjo vartoto alkoholį. Panašiai apie 00:00-01:00 val. A. kartu su G. M. nuėjo prie vaikų stalo. Girdėjo kaip A. paklausė kur dingo muzika, o jam kažkas liepė dingti. Ji matė kaip A. kartu su M. parsivedė S. ir pasodino prie stalo. Panašiai po 10-15 min. prie stalo atėjo L. S. kartu su S. D. dukra S.. L. S. atsisėdo priešais jos vyrą, šalia G. M.. Sėdėdamas prie stalo L. S. rankoje turėdamas stikliuką pasakė: ,,Būk sveikas dėde, A.". Jos vyras L. S. atsakė: "Dabar sveikas, o pirmai liepei dingti iš kaimo". Po išsakytų žodžių L. S. užsimojo ir per stalą ranka bandė suduoti A. į veidą, tačiau nepataikė, nes A. smūgio išvengė. Tuomet L. S. ranka vieną kartą sudavė A. į veidą, po ko jis pagriuvo ant žemės. Atsistojus A. su L. S. apsižodžiavo. Jai matant L. S. jos vyrui ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po kurio jis vėl pargriuvo ant žemės. Tada prie A. pribėgo dar trys vaikinai. Iš jų tik du ir L. S. mušė A.. L. S. kartu su dviem vaikinais spardė A. daugiausiai į galvos sritį. Matė, jog buvo spirta ir į kojas bei rankas, tačiau kiek kartų nepasakys, nes ją ištiko šokas. Vienas iš šių trijų vaikinų, A. atžvilgiu smurto nenaudojo. Jis yra galimai vardu L.. Šis vaikinas nuolatos ramino L. S. ir kitus du vaikinus. Bandė juos nustumti nuo vyro. Padėjus A. atsistoti nuo žemės priėjo pribėgo tamsiai apsirengęs vaikinas, kuris sudavė A.. Kuo sudavė, kiek kartų sudavė ir į kur pasakyti negali. Kaip suprato A. su šiuo vaikinu vienas kitam sudavinėjo smūgius. Tuo pačiu metu matė kaip L. S. kumščiu vieną kartą sudavė G. M. į kaktą ir jis pargriuvo ant žemės. Pribėgusi prie G. M. pasiteiravo ar jam viskas gerai. Po to, nubėgo prie A.. Atbėgusi pamatė kaip L. S. kartu su dviem vaikinais A. rankomis ir kojomis sudavinėjo smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek kartų buvo suduota ir į kur tiksliai pasakyti negali. Jai pasirodė, jog smūgiai buvo suduodami visur. Viso šio konflikto metu pastebėjo, jog vienas iš vaikinų, bet tikrai ne L. S. vejasi N. Ji pradėjo bėgti paskui N. ir šį vaikiną. Šį vaikiną jį sugriebė už rankos ir patraukė į save, dėl ko jis pagriuvo. Atsistojęs vaikinas vėl pribėgo prie A. ir pradėjo jį spardyti. Kur spardė ir kiek kartų pasakyti negali. Matė, jog A. bėgo kraujas, gali būti, jog iš ausies, kraujavo lūpa, veidas, rankose ir kojose matėsi nubrozdinimai. Atsistojus prie A. vėl pribėgo L. S. ir du vaikinai. Tuo metu skambino policijai, todėl paskutinio sumušimo gerai nematė. Ji tik matė kaip L. S. kumščiu vieną kartą sudavė A. į veidą, po ko jis pagriuvo ant žemės.Šaukiant, jog iškvietė policijąą, vaikinai pabėgo, įsėdo į automobilį VW Passat, kurį vairavo neblaivus L. S.. L. S. tikrai buvo neblaivus, nes ji matė, kaip jis prie stalo vartojo alkoholį (2 t., b. l. 89-91).
Liudytoja I. D. paaiškino, kad šventė mergaitės gimtadienį birželio 24 dieną Balsupiuose prie ežero. Buvo ji su vaikais, prie kito staliuko buvo jos vyras su bendradarbiais. Atvežė dar vyro bendradarbį prie ežero savo vyro prašymu, pavardės to bendradarbio nežino. Stovėjo su dukra ir išgirdo triukšmą, nuėjo prie to vyro bendradarbių stalelio ir pamatė, kad A. K. muša. Buvo tamsu. Buvo 4 žmonės ir jie A. K. mušė. Bandė ginti su S.. Tada susirinko vaikus ir išvažiao. S. K. jos vyro podukra. Ji turi mažą vaikutį ir negalėjo atvykti į posėdį šiandien. Keturi asmenys mušė A. K., bet iš jų tik L. S. pažino. Nebuvo kada žiūrėti, kas kokius smūgius suduoda. A. K. gynė žmona J. K., S. K., ji ir jos vyro bendradarbis G. M.. A. K. mušė 4 asmenys. L. S. su M. dar buvo prieš tai susikibę. Ji ne visą laiką buvo prie staliuko, buvo pora kartų išvažiavusi iki namų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 134-135) sutinka, nes tada geriau viską prisiminė. L. S. su dar kitais trimis pribėgo prie gulinčio A. K. prie jų staliuko ir daugiau nieko nematė. Matė, kaip trys vaikinai sudavė smūgius rankom ir kojom A. K. ir tarp jų buvo L. S.. Antrą kartą ar tie patys asmenys buvo, negali pasakyti. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nežino. Nematė, kad L. S. reikėtų ginti nuo ko nors. A. K. ir G. M. kaltinamųjų nepuolė. Ji matė, kaip pabaigoje L. S. su A. K. mušėsi. Tamsu buvo, kai vyko muštynes. Nebuvo ten apšvietimo ir tik prie pat priėjus buvo galima įžiūrėti, kas ką muša. Ji beveik prie pat stovėjo muštynių. Jos vyras miegojo automobilyje, kai vyko tos muštynės, nes buvo neblaivus. A. K., G. M. buvo neblaivūs. Prie staliukų sėdėjo žmonės tamsoje. Apšvietimo nebuvo, nebent telefonu apsišviesdavo.
Ikiteisminio tyrimo metu I. D. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2020-06-27 apie 17-18 vai. atvyko prie Balsupių ežero, kur jos dukra A. D. šventė savo šešioliktą gimtadienį. A. gimtadienyje dalyvavo jos draugai, kita dukra S. bei sutuoktinio dukra S.. A. šventė gimtadienį su savo draugais, o ji juos prižiūrėjo, nes didžioji dalis vaikų buvo nepilnamečiai. Prie kito stalo, šiek tiek toliau nuo jaunuolių, sėdėjo jos vyras S., A. K., J. K., G. M. kartu su žmona. Vaikai gimtadienį šventė, prie pat tinklinio aikštelės. Matė, jog tinklinio aikštelėje buvo vaikinų, kurie žaidė tinklinį. Vienas iš žaidusiųjų buvo, kaip vėliau paaiškėjo, L. S.. Sutemus L. S. kartu su jai dviem nepažįstamais vaikinais atsisėdo prie vaikų stalo. Sėdėdama prie stalo išgirdo G. M. šaukiantį ,,S., muziką". Jam matant L. S. iš ,,VW Passat" baltos spalvos automobilio paleido muziką. Ji nematė, jog G. su A. K. būtų atėję prie vaikų stalo. Keletą kartų ji buvo išvykusi iš gimtadienio, nes vežė sūnų į tualetą bei perrengti šiltesniais rūbais. Gimtadienio dalyviams išsiskirsčius, nakties metas, liko tik su A. ir M. Staiga nuo suaugusių stalo išgirdo triukšmą, kuris pasireiškė riksmais. Atbėgusi prie suaugusiųjų stalo pamatė ant žemės gulintį A. K.. Jeigu gerai matė A. K. trys vaikinai sudavinėjo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Šie vaikinai A. K. buvo užgulę. Tarp šių trijų A. K. mušusių asmenų buvo L. S.. Pradėjus ginti A. K. matė kaip L. S. pakilo nuo A. ir nubėgo link tinklinio aikštelės. Netrukus L. S. nuo tinklinio aikštelės atbėgo dar su trimis vaikinais. Išsigandusi ir pamačiusi, jog konfliktas paaštrėjo bėgo ieškoti vaikų. Bėgdama ir ieškodama savo vaikų atsisukusi link muštynių vietos pamatė kaip L. S. sudavė G. M.. Kuo tiksliai sudavė G. M. ir į kur pasakyti negali. Dar matė kaip L. S. su trim vaikinais vėl pribėgo prie ant žemės gulinčio A. K., bet kokius veiksmus atliko nematė, nes ieškojo vaikų (2 t., b. l. 134-135).
Liudytojas G. M. paaiškino, kad atvažiavo prie ežero su drauge D. P.. Jį atsivežė dar kai buvo šviesu. Atvažiavo ir jis atsisėdo prie staliuko. A. K. ir jo žmona prie jo sėdėjo, kitas bendradarbis dar sėdėjo ir jo draugė, bet ji paskui išėjo. Dar A. K. vaikas buvo. Vartojo alkoholį. Sėdėjo ir atėjo prie jų L. S., nes L. S. jį pažįsta. Paskui L. S. su A. K. pradėjo konfliktuoti. L. S. buvo prisėdęs prie mūsų staliuko, bet ar jis gėrė ar ne, nepamena. L. S. pasakė kažką, kad ko čia atvažiavo prie ežero, ar panašiai. A. K. pradėjo keiktis ir jie ginčijosi. Jis buvo labai girtas ir ne viską pamena. Jie paskui pradėjo muštis tarpusavyje. Kaip konfliktas į muštynes peraugo, nepamena. Pradėjo stumdytis L. S. su A. K. ant žolės toliau nuo staliuko, gal 5 metrai. Šviesos nebuvo. Jie rėkavo ir stumdėsi. Paskui jis nuėjo juos skirti ir jie išsiskirstė. A. K. pradėjo keiktis ir tada L. S. vėl šoko ant jo. Gal stūmė A. K., bet jis nematė, nes buvo tamsus paros metas. Antrą kartą nematė, kaip kas kam sudavė smūgius. Jis ėjo juos vėl skirti antrą kartą. Paskui jis parkrito ir prie jo A. K. pribėgęs paklausė, kaip jis. Paskui A. K. žmona policijai paskambino ir taip viskas ir pasibaigė. Ar jam kas sudavė smūgius, neatsimena, nes buvo neblaivus, gal pats užsikabinęs už akmenų parkrito. A. K. kad kas nors suduotų, nematė. Sužalojimus pas A. K. matė, jo veidas buvo kruvinas ir dar sakė, kad ausis buvo plyšus. Skyrė 2-3 kartus L. S. ir K.. P. P., I. K. dar ten buvo šalia priėję, bet buvo tamsu ir jis nematė, ką jie darė. A. K. visą laiką rėkė ir keikėsi ant jų visokiais žodžiais. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 106-107, 112-113) sutinka. Tuo metu geriau visas aplinkybes prisiminė. A, K. yra greit užsidegantis. Nukentėjusysis kaltinamųjų atžvilgiu keikėsi. Kai juos išskyrė, tai A. K. vėl pradėjo juos įžeidinėti ir vėl konfliktas kilo. Kai J. K. priėjo prie jo ir klausė, kaip jis jaučiasi, tai A. K. buvo prie žolės rulonų, jis ten tupėjo, o kaltinamųjų jau ten nebuvo, kai jis atsistojo. O gal ir buvo, bet jau ruošėsi išvažiuoti. Buvo tamsu. L. norėjo automobiliu juos išvežti, bet A. K. dar rėkavo, kad juos užmuš ir keikėsi ant jų. Prie stalelio atėjo L. S.. Konfliktas prasidėjo, o kiti kaltinamieji vėliau atėjo. A. K. buvo žodžiais aktyvus, bet prie stalo fizinių veiksmų jokių nenaudojo, tik keikėsi. Kaip jie pradėjo muštis, tai neprisimena. Po įvykio negirdėjo, kad nukentėjęs būtų gavęs smūgį kokiu nors daiktu. L. S. paprašė įjungti muziką. Jis eidavo juos išskirti ir tik žodžiais skirdavo. Kad kas nors metė akmenį, tai jis nematė, tik girdėjo vėliau, kaip žmonės sake, kad A. K. metė į juos akmenį. Kas pasakė apie akmens metimą, nežinau.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2020-06-27 nuo ryto namuose vartojo alkoholį. Vakaro metu, jam paskambino bendradarbis S. ir pasiūlė atvažiuoti prie Balsupių ežero, kur jo dukra šventė gimtadienį. Prie ežero buvo S. su žmona, A. K. su žmona bei jo paties žmona D. Kartu su S. ir A. šventė, vartojo alkoholį. Matė, jog prie S. dukros kompanijos šventė jam pažįstamas L. S.. Atsimena kaip prie jo salo atėjo L. S. ir atsisėdo šalia jo. Jis buvo išgėręs daug alkoholio, todėl visko dėl neblaivumo neatsimena. Pamena, jog tarp A. ir L. kilo konfliktas, bet dėl ko pasakyti negali. Jis nežino, kuris iš vyrų pirmas pradėjo konfliktą ir kuris iš jų pirmas sudavė smūgius, nes nematė. Atsimena, jog matė A. gulintį ant pievos. A. buvo apsupę keturi ar tai trys asmenys ir jį mušė. Vaikinai A. sudavinėjo smūgius rankomis ir kojomis, tačiau į kur pasakyti negali, nes jie buvo jį apstoją, be to, buvo tamsu. Jis matė kaip L. S. A. sudavinėjo smūgius, tačiau kuo ir kur pasakyti negali. Dar matė, jog šalia gulinčio A. K. stovėjo P. P., I. K. ir P., kurio vardo nežino. P. P., I. K. ir P. stovėjo aplink A. ir buvo palinkę link jo. Jis nematė kokius veiksmus vaikinai atliko A. atžvilgiu, nes buvo per tamsu. Tik matė, jog vaikinai buvo palinkę virš A.. Su vaikinais nesimušė, žodžiu prašė užbaigti konfliktą. Atsistojęs A. pasakė kažką negražaus ir įžeidžiančio. Tuomet visi vaikinai, jei gerai atsimena trys ar keturi, vėl prišoko prie A. ir pradėjo jį mušti. Kas, kur ir kuo sudavė smūgius A. nematė, tačiau suprato, jog jis buvo mušamas, pagal riksmus, duslų garsą, be to, vaikinai vėl buvo A. apstoję. Nuėjus raminti vaikinų A. vėl pradėjo juos įžeidinėti. Po ko, vėl visi vaikinai pradėjo bėgti link jo. Pro jį prabėgdamas L. kumščiu jam vieną kartą sudavė į smilkinį, dėl ko jis pagriuvo ant žemės. Dėl suduoto smūgio skausmo nejautė, jis pagriuvo dėl neblaivumo. Kas toliau vyko pasakyti negali, nes pargriuvęs gulėjo ant žemės (2 t., b. l. 106-107, 112-113).
2020-06-28 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. K.tarnybiniame pranešime pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. nurodyta, kad gautas pranešimas, kad 2020-06-28 prie Balsupių tvenkinio, esančio Balsupių k., Marijampolės sav., nepažįstami asmenys sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. K. į įvairias kūno vietas (2 t., b. l. 24-27).
2020-06-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra poilsiavietė prie ežero, esančio Balsupių k., Marijampolės sav. Įvykio vietoje rastas automobilis "WV Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kairėje automobilio pusėje, ant vidurinio statramsčio iš lauko pusės, yra nutekėjusio rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraujo dėmę. Apžiūros metu paimtas rausvos spalvos skysčio mėginys (2 t., b. l. 31-41).
Specialisto išvadoje Nr. G332 /2020 (09) pateikta, jog A. K. konstatuota galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, o taip pat muštinės žaizdos galvoje, kraujosruvos abiejuose krūtinės šonuose bei nugaroje, nubrozdinimas juosmens kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais poveikiais (2 t., b. l. 76).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti ikiteisminio tyrimo metu S. K. apklaustos kaip liudytoja parodymai, liudytoja paaiškino, jog 2020-06-27 apie 11-12 val. kartu su seserimi A. D. atvažiavo prie Balsupių ežero švęsti A. šešioliktą gimtadienį. Kažkur apie 17- 18 val. pradėjo rinktis svečiai. Į sesers gimtadienį atvyko sesuo S. D., G. S., M. P., G. G., S. R., T. T., S. T., E. K.. Kažkur apie 15 val. prie ežero atvažiavo jos draugas L. S. kartu su 5 ar 6 draugais, kurių vardu ji nebeatsimena. L. dienos metu žaidė tinklinį. Vakaro metu, pradėjus temti, apie 23 val. L. kartu su draugais prisijungė prie jos kompanijos. Visi gėrė, šventė gimtadienį. Prie ežero buvo ir jos tėtis S. D., kuris šventė su savo draugais prie kito stalo. Tėtis buvo su draugu A., kurio pavardės ji nežino, jo žmona J., G., bei žmona I. D.. Švenčiant prie jos draugų kompanijos atėjo A., kuris paprašė įjungti muziką. L. paaiškino, jog neleis muzikos, dėl ko A. pradėjo konfliktą ir pirmas pradėjo muštis. A. kumščiu L. vieną kartą sudavė į veidą, o L. A. atgal. Po to, atėjo tėčio draugas G., kuris L. pradėjo smaugti. Matė kaip atbėgo du L. draugai, kurių vardų ji neatsimena ir prasidėjo mušynės. Mušėsi G., L., A. ir du L. draugai. Nematė kas, kam, kuo ir kur sudavė smūgius, nes ją ištiko šokas, išsigandusi paėjo į šalį, buvo tamsu. Nurimus muštynėms L. būdamas neblaivus įsėdo į jam priklausantį automobilį ,,VW Passat", baltos spalvos ir bandė išvažiuoti. A. metė plytą į L. automobilį. Tuomet L. išlipo iš automobilio ir kartu su savo dviem draugais, A. ir G. vėl pradėjo muštis. Ji nematė kas, kam, kuo ir kur sudavė smūgius, nes ėjo ieškoti savo tėčio (2 t., b. l. 124-125).
2020-06-28 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2020-06-28 apie 03:18 val. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra gautas pranešimas, jog prie Balsupių tvenkinio pliažo, Balsupių k., Marijampolės sav., nepažįstami asmenys, sužaloję A. K., iš įvykio vietos pasišalino automobiliu ,,VW Passat", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavęs ant atitvaro sustojo. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado automobilio savininką L. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju tikrinimu nustatė 1,59 prom. neblaivumą. Antruoju tikrinimu nustatytas 1,62 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 24-27).
2020-06-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra poilsiavietė prie ežero, esančio Balsupių k., Marijampolės sav. Įvykio vietoje rastas automobilis "WV Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris užvažiavęs ant kelio atitvaro dalies. Automobilis ir atitvaras vizualiai neapgadinti. Automobilyje tarp sėdynių yra automobilio techninės apžiūros talonas ir automobilio registracijos dokumentas. Iš įvykio vietos paimtas automobilis "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), L. S. vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas (1 t., b. l. 31-41).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime dėl iškvietimo yra užfiksuota, jog 2020-06-28 apie 03:15 val. iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu Rausvės g., Balsupių k., prie tvenkinio susimušė 6 asmenys. Vykstant į įvykio vietą Rausvės g., pastebėjo ant kelio atitvarų užvažiavusį baltos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). L. S. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Iš pradžių vaikinas neigė, jog yra transporto priemonės savininkas taip pat, jog ją vairavo. Atidarius automobilio kėbulo dangtį, transporto priemonės variklis buvo karštas. Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0247 apie 03:35 val. L. S. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, o 03:52 val. - 1,62 promilių neblaivumas. Pakartotinai paklausus, kas vairavo transporto priemonę, L. S. prisipažino, jog tai jis vairavo jam priklausančią transporto priemonę (2 t., b. l. 58-59).
2020-06-28 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog L. S. eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas. P. A. 6810 ARFM-0247, patikros Nr. 1180423, l. S. 03:35 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 03:52 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 92).
VĮ "Regitra" duomenimis automobilio „VW Passat", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas L. S.. (2t., b.l. 51).
Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 str.).
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje poilsiavietėje prie ežero, esančio Balsupių k., Marijampolės sav. (2 t., b. l. 31-41). Veikos padarymo metu poilsiavietėje buvo kitų pašalinių asmenų. Ši aplinkybė įrodyta kaltinamųjų P. P., L. S., nukentėjusiojo A. K., liudytojos J. K. parodymais.
Viešoje vietoje kaltinamieji įžūliais veiksmais ir vandališku elgesiu tyčia kojomis bei rankomis sudavė smūgius A. K. į galvos, rankų, šonų sritis, krūtinę, sprandą, įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą įrodo specialisto išvada, kurioje specialistas A. K. konstatavo galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimą, sumušimą, ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą, muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas abiejuose krūtinės šonuose bei nugaroje, nubrozdinimą juosmens kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais poveikiais (2 t., b. l. 76).
Nukentėjusiojo, liudytojų J. K., I. D., G. M. parodymais nustatyta, kad prie ežero poilsiavietėje vyko gimtadienio šventė. Atsižvelgus į teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus daroma išvada, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo kviečiami policijos pareigūnai, medikai.
Nors kaltinamieji nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau iš kaltinamųjų parodymų matosi, kad jie stengiasi savo kaltę sumenkinti, nurodydami, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, sudavė kelis smūgius, kokius veiksmus atliko kiti kaltinamieji, nematė. Kaltinamasis I. K. paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė į galvą ir vieną kartą įspyrė į koją, muštynių metu nukentėjusysis nebuvo parkritęs. Kaltinamasis P. P. paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė pora smūgių į galvą ir į šoną. Kaltinamasis L. S. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, pasišaukė P. P. ir I. K., kad jam padėtų, sudavė smūgius nukentėjusiajam, įpyrė į šoną.
Tačiau nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jam buvo suduoti smūgiai rankomis, dėl ko A. K. parkrito ir tada jis buvo spardomas, dėl ko nukentėjusysis susirietė ir užsidengė veidą rankomis. Mano, kad jam smūgius sudavė ir rankom, ir kojom. Jis 3-4 kartus atsistodavo ir vėl nukrisdavo ant žemės. Jį mušė trys asmenys. Liudytojų J. K., G. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kelis kartus. Taip pat atsižvelgus į apklaustų asmenų parodymus, nustatyta, kad konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties - muzikos ir tokie kaltinamųjų veiksmai vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Atsižvelgus į išdėstytus įrodymus kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį teisingai, nes jie 2020 m. birželio 28 d. apie 03:00 val. viešoje vietoje, prie Balsupių tvenkinio, esančio Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., veikdamas kartu įžūliais veiksmais ir vandališku elgesiu, tyčia kojomis bei rankomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių A. K. į galvos, rankų, šonų sritis, krūtinę, sprandą, įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė galvos plaukuotos dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą, muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas abiejuose krūtinės šonuose bei nugaroje, nubrozdinimus juosmens kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat kaltinamasis L. S. 2020 m. birželio 28 d. apie 03:15 val. Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW "Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol užvažiavo ant kelio atitvaro ir į įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai patikrinę jo blaivumą 2020-06-28 apie 03:35 val., alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0247, jam nustatė 1,59 girtumą, dėl ko jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Ši veika įrodyta paties kaltinamojo L. S. parodymais. Liudytoja J. K. nurodė, kad matė, kaip prie stalo L. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad kaltinamieji norėjo iš įvykio vietos išvažiuoti automobiliu. P. A. 6810 ARFM-0247, patikros Nr. 1180423, L. S. 03:35 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 03:52 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 92).
Kadangi kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie baustini.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą. Bylos duomenimis kaltinamieji sumokėjo nukentėjusiajam po 500 eurų, viso 1500 eurų (4 t.,b. l. 61, 62, 63), kitoje dalyje nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, todėl teismas laiko, kad kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės: kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.
Nors kaltinamieji nurodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo poelgio, tačiau jų duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, detalūs, savo parodymais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, dėl ko teismas nebaigė bylą nagrinėti, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šių motyvų pagrindu teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką (viešosios tvarkos pažeidimas) padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamųjų P. P. ir L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta, vartojant alkoholinius gėrimus dėl mažareikšmės dingsties. 2020-06-28 neblaivumo nustatymo akte yra užfiksuota, jog L. S. eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas. P. A. 6810 ARFM-0247, patikros Nr. 1180423, l. S. 03:35 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 03:52 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 92). Kaltinamasis P. P. nurodė, kad buvo išgėręs 3 butelius po 0,33 l talpos alaus, jautėsi truputį apsvaigęs.
Kaltinamasis I. K. nurodė, kad jis alkoholio nevartojo, priešingų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas kaltinamojo I. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinti neturi pagrindo.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis I. K. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (3 t., b. l. 80), baustas už administracinio nusižengimo padarymą: važiavo transporto priemonėje, kaip keleivis ir buvo neužsisegęs įrengto saugos diržo, paskirta 2020-05-21 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 432 straipsnio 1 dalį 7 eurų bauda, kuri sumokėta 2020-05-25 (3 t., b. l. 81), dirba, atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis.
BK 93 straipsnio 1 dalis numato galimybę atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą : 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Pastebėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis I. K. pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kadangi kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Todėl teismas I. K. atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą (BK 83 straipsnis), elgesio apribojimą - 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam 2020-07-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (3 t., b. l. 77-78, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis P. P. neteistas, tačiau jo atžvilgiu priimtas 2019-09-20 prokuroro nutarimas, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu. 2020-11-05 nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tyrimas P. P. atžvilgiu buvo atnaujintas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi (1 t., b. l. 10-11).
BK 38 straipsnio 4 dalis numato, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Todėl kaltinamajam skiriama bausmė ne tik už šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet ir pagal BK 140 straipsnio dalį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Taip pat kaltinamasis P. P. baustas 2020-06-22 pagal ANK 560 straispnio 1 dalį 15 eurų bauda, kuri sumokėta 2020-06-23 (3 t., b. l. 58-59), dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 62). Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus, kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, kurios dydis parenkant mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, o pagal BK 284 straipsnį - bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis. Skirti viešuosius darbus nėra pagrindo, negavus kaltinamojo sutikimo ir jam dirbant. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatomi teismo įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.
Kaltinamajam 2020-07-31 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (3 t., b. l. 54-55, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis L. S. neteistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų (3 t., b. l. 141), baustas 2020-05-27 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda, kuri sumokėta 2020-06-16 (3 t., b. l. 141-144), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 60).
Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus, kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis - bauda. Skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - viešuosius darbus nėra pagrindo, negavus kaltinamojo sutikimo ir jam dirbant.
Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012). Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019.) Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011).
Byloje nustatyta, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikos padarytos skirtingu laiku (viešąją tvarką pažeidė 2020 m. birželio 28 d. apie 03:00 val., o neblaivus vairavo 2020 m. birželio 28 d. apie 03:15 val.). Nors sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, tačiau būtina nustatyti, kad jos padarytos įgyvendinant vieną sumanymą. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad L. S. atvyko į poilsiavietę prie ežero, kur tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir jis kartu su kitais kaltinamaisiais viešoje vietoje panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., taip sutrikdant viešąją tvarką. Taigi, viešosios tvarkos sutrikdymas nebuvo planuotas iš anksto, jį lėmė spontaniškai kilęs konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. Iškvietus policijos pareigūnus, kaltinamasis siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to padaryti negalėjo, nes automobiliu užvažiavo ant kelio atitvaro dalies. Duomenų, kad L. S. būtų iš anksto suplanavęs sutrikdyti viešąją tvarką ir vėliau esant neblaiviam vairuoti automobilį, t. y. kad abi veikas sieja vienas bendras sumanymas, byloje nėra, todėl pagrindo konstatuoti, kad padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taip pat nėra. Todėl paskirtos baudos bendrinamos iš dalies jas sudedant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-576/2021). Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pabrėžti, jog atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti bei motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir, tik esant sąlygų visumai, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip jau minėta kaltinamasis L. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, o atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismas nenustatė BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo padaryti nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties. Kaltinamasis L. S. kaltę pripažino ir davė parodymus dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis savo parodymais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, buvo linkęs nutylėti nusikalstamos veikos aplinkybes, jo kaltės pripažinimas yra deklaratyvus, todėl taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį kaltinamojo L. S. atžvilgiu nėra pagrindo.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. S. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas yra L. S. (2 t., b. l. 51). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam priklausanti transporto priemonė automobilis VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, kaltinamajam priklausantis automobilis VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55-56), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuojamas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, skyrimo ir konkretaus termino nustatymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise, nustatytą neblaivumą.
Bylos duomenimis kaltinamasis baustas 2020-05-27 už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda, kuri sumokėta 2020-06-16 (3 t., b. l. 141-144).
Todėl atsižvelgus į kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, į tai, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu kaltinamasis nesusižalojo pats ir nesužalojo kitų asmenų, teismas skiria kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise: vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2020-07-02.
Toks terminas yra tinkamas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), padarius nusikaltimą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius – nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis baudžiamojoje byloje 2 K–85/2010).
Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020-06-28 03.40 val. laikinai sulaikytas (3 t., b. l. 106), 2020-06-28 12.30 val. paleistas (3 t., b. l. 108-109). Į atliktos bausmės laiką įskaitomas sulaikyme išbūtas laikas, 1 parą prilyginant 2 MGL baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, 66 straipsnis).
Kaltinamajam 2020-07-02 paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (3 t., b. l. 136-137), 2020-06-28 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 139-140), įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinamos, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2020-07-02.
2020-09-09 prokuroro nutarimu L. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020-09-09 iki 2020-12-09 uždraudžiant disponuoti automobiliu VW "Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t,., b. l. 53-57), 2020-12-02, 2021-03-01, 2021-09-06 teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2021-12-09, šiuo nuosprendžiu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęsiamas iki įsiteisės nuosprendis, po to paliekamas iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo, įvykdžius panaikinamas (3 t., b. l. 186-187, 201-202, 4 t., b. l. 80-81).
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 1800 eurų ir proceso išlaidų atlyginimo (4 t., b. l. 6-8). Kaltinamiesiems atlyginus 1500 eurų, atsisakė nuo likusios civilinio ieškinio dalies, tame tarpe ir proceso išlaidų atlyginimo. Teismas atsisakymą nuo civilinio ieškinio priėmė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant L. S. yra 311,60 Eur (2021-03-31 pažyma Nr.(12.33 Mr) PT-2345, 4 t., b. l. 44), ginant P. P. yra 254,94 Eur (2021-06-22 pažyma Nr.12.33 Mr) PT-4534, 4 t., b. l.56), 333,86 Eur (2021-09-10 pažyma Nr.(12.33 MR) PT-5998,4 t., b. l. 85).
Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismo vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui kaltinamųjų teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką bei kaltinamųjų turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2019-07-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimto metalinio strypo, kuris saugojamas Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 30), klausimas išspręstas 2019-09-20 prokuroro nutarimu minėtą daiktą sunaikinant; 2020-06-28 nuo automobilio paimta šluostė su skysčio pavyzdžiu, kuri saugoma Marijampolės apskrities VPK (2 t., b. l. 43), sunaikinama kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); automobilio VW "Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) klausimas išspręstas jį konfiskuojant, automobilio registracijos liudijimas pakvitavimu grąžintas R. S. (2 t., b. l. 48), paliekamas R. S.; L. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018-11-15, perduodamas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsnyje ir 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: įspėjimą, elgesio apribojimą - 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį 3000 eurų, kas atitinka 60 MGL bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3000 eurų, kas atitinka 60 MGL, baudą.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį 3000 eurų, kas atitinka 60 MGL bauda.
L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio1 dalyje ir nubausti jį 2500 eurų, kas atitinka 50 MGL bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą 4500 eurų, kas atitinka 90 MGL baudą.
Įskaityti į atliktos bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-28 03.40 val. iki 2020-06-28 12.30 val., 1 parą prilyginant 2 MGL baudai ir laikyti, kad paskirtos baudos 2 MGL sumokėjo.
Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje –uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti L. S. vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, skaičiuojant terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020-07-02.
Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje - turto konfiskavimą ir šio straipsnio 2 dalimi konfiskuoti automobilį VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).
Paskirtas kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
2020-09-09 prokuroro nutarimu L. S. skirtą ir 2020-12-02, 2021-03-01, 2021-09-06 teismo nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2021-12-09, uždraudžiant disponuoti automobiliu VW "Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės nuosprendis, pratęsti, palikti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo ir panaikinti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K., atlyginus jam 1500 eurų turtinės žalos, likusios civilinio ieškinio dalies ir proceso išlaidų atsisakė, teismas jo atsisakymą nuo civilinio ieškinio priėmė.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2019-07-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimto metalinio strypo, kuris saugojamas Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate, klausimas išspręstas 2019-09-20 prokuroro nutarimu minėtą daiktą sunaikinant; 2020-06-28 nuo automobilio paimtą šluostę su skysčio pavyzdžiu, kuri saugoma Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); automobilio VW "Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) klausimas išspręstas jį konfiskuojant, automobilio registracijos liudijimą pakvitavimu grąžintą R. S., palikti R. S.; L. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-11-15, perduoti VĮ Regitra.
Išaiškinti nuteistiesiems P. P. ir L. S., kad: sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.