Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Audronės Petronytės prašymus dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. R. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-550/2012 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2015-10-05 taip pat gautas nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Audronės Petronytės prašymas atidėti V. R. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 75 str. Be aplinkybių, jau nurodytų V. R. pateistame prašyme, papildomai nurodė, kad atsižvelgus į naujai priimtą įstatymą, kuris buvo priimtas 2015-03-19, nuteistasis V. R. galėtų būti atleistas nuo likusios bausmės atlikimo arba jam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. V. R. jau kreipėsi į bausmes apibendrinusį Kauno apylinkės teismą, prašydamas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. 1 d. nuostatas, tačiau šis teismas 2015-09-10 nutartimi nurodė, kad nuteistasis turėtų kreiptis į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. taikymo. Manytina, kad įvertinus pasikeitusius ankščiau nurodytus teisės aktus bei visas V. R. baudžiamųjų bylų aplinkybes, šiuo metu jis galėtų būti atleistas nuo likusios bausmės atlikimo arba jam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Tokia galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso kodeksuose. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-550/2013 buvo nustatyta, jog V. R. leido V. Ž. apsigyventi jam ir jo sutuoktinei priklausiusiame name tik todėl, kad ji buvo V. R. svainio (žmonos brolio) sugyventinė ir ji buvo pažadėjusi prižiūrėti V. R. tetą S. J. bei jos sūnų A. J., kurie abu yra ligoti, su negalia. Dėl nuolatinio V. Ž. girtavimo ir paminėtų žmonių nepriežiūros su V. Ž. V. R. nuolat konfliktavo, o kai V. Ž. peiliu tyčia sužalojo ir V. R. žmonos brolį V. V., V. R. atvyko į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur rado V. Ž. neblaivią, agresyviai nusiteikusią ir visi tolimesni jo veiksmai buvo išprovokuoti būtent pačios V. Ž., kuri jau yra mirusi. V. Ž. asocialus elgesys, nuolatiniai girtavimai nustatyti ne tik minėtoje baudžiamojoje byloje- V. Ž. žuvo gaisro metu, kurį, būdama neblaivi, pati ir sukėlė. Mano, jog nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės yra svarbios, nagrinėjant šį V. R. prašymą. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad iki paminėtų nusikalstamų veikų padarymo V. R. niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Kaimynai, gyvenamosios vietos seniūnijos darbuotojai dėl V. R. elgesio jokių nusiskundimų niekada neturėjo. Lietuvos Respublikos BK 59 str. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laiko kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžią atgailą, aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, kaltininko padarytos žalos atlyginimas, be to, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes. Mano, kad V. R. teisingai paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Prokuroras prašo nuteistojo ir jo gynėjos prašymų netenkinti. Nurodė, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, teismą klaidino. Nuteistasis iš jo priteistos žalos nukentėjusiajai neatlygino, savo prašymuose apkalba nukentėjusiąją- ji jokių provokuojančių veiksmų neatliko. Be to taikant BK 75 str. svarbu tai, kaip jis elgėsi tiek iki, tiek ir po nusikalstamos veikos padarymo. V. R. padarė dar vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, dėl ko bausmės tikslai, jos vykdymą atidedant, nebus pasiekti. Bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o toks negriežtas bausmės vykdymas gali neužtikrinti šio principo įgyvendinimo nei jam, nei kitiems asmenims. Švelninti nuteistajam paskirtos bausmės taip pat nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014 m. kovo 19 d. buvo priimtas BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015-03-24. Šiuo įstatymu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip: asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, lyginant šią ir prieš tai galiojusią BK 75 straipsnio redakciją, matyti, kad ja išplėstas ratas asmenų, kurių atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas - bausmės vykdymo atidėjimas tapo galimas ir už sunkius nusikaltimus, už kurio padarymą (BK 135 str. 1 d.) nuteistas V. R.. Naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo padėtį, jis šiuo metu patenka į asmenų, kurių atžvilgiu galimas naujos redakcijos BK taikymas, ratą. Kadangi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, svarstytinas klausimas dėl šio įstatymo grįžtamosios galios taikymo V. R. atžvilgiu.

Pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas sprendžia, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygų grupės, kurių visumos vertinimas leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Formaliąsias BK numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas V. R. atitinka- jis teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą 2 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, bylos duomenys taip pat turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

2013-04-29 nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V. R. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padarytas sunkus nusikaltimas, nusikaltimas tyčinis, nukreiptas i prieš asmens sveikatą, taip pat į sukeltas pasekmes– nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus bei yra reikalinga gydimo. Nusikaltimas baigtinis, padarytas konflikto su nukentėjusiąja metu, turint aiškų motyvą– siekį pažeminti nukentėjusiąją bei išvaryti ją iš namų. Skiriant bausmės dydį ir rūšį teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę- kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (1 t., b. l. 121), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 122), nedirba (2 t., b. l. 123), yra registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 124), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 130), Priklausomybės bei psichikos ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 132, 134). Taip pat atsižvelgė, kad kaltę neigiantis kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajai bei valstybei neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė. Skiriant bausmę atsižvelgė ir į nukentėjusiosios bei valstybės interesą gauti greitesnį žalos atlyginimą bei laikė, jog pirmą kartą teisiamam kaltinamajam V. R. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, ir jos dydį, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatė žemiau sankcijos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės teismas nuosprendyje nepasisakė, nes įstatymas už padarytus sunkius nusikaltimus tokios galimybės jo priėmimo metu nenumatė.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, V. R. sesuo O. R. yra neveiksni, jos globėja paskirta V. R. motina N. R. (b. l. 14, 15). V. R. broliui G. R. nustatytas 25 proc. darbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 17, 18, 19, 20, 21), dėl ko nuteistasis, būdamas laisvėje, turėtų galimybę padėti savo seniems, taip pat neįgaliems artimiesiems, t. y. jo buvimas laisvėje turėtų įtakos teigiamiems nuteistojo socialiniams ryšiams. Tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Be to visos nurodytos aplinkybės, susijusios su jo artimųjų sveikata, buvo ir nuosprendžio priėmimo metu (senyva motina, neįgalūs jo sesuo ir brolis), tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymo, dėl ko nelaikytinos pakankamu pagrindu taikyti V. R. bausmės vykdymo atidėjimą.

Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme (tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos metu) savo kaltės dėl smurtinės veikos kito asmens atžvilgiu, kuria sukeltos negrįžtamos pasekmės, nepripažino, ir kaip nurodė nuosprendį priėmęs teismas, sąmoningai klaidino teismą, bandydamas išvengti atsakomybės (b. l. 28 pirma pusė). Todėl nuteistasis nors ir nurodo, kad jis pripažįsta nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir savo kaltę, tačiau atsižvelgus į nuteistojo gynybinę poziciją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, kuria jis sąmoningai klaidino teismą, teismo vertinimu šis jo prisipažinimas nėra nuoširdus ir sąlygotas jo prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nes nuteistasis savo buvusią gynybinę poziciją teisina tik tuo, kad pati nukentėjusioji savo veiksmais ir bendru elgesiu išbrokavo jo atitinkamus veiksmus. Teismas sutinka, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo įtempti santykiai, tačiau tai niekaip nepateisina ilgo bei sąmoningo teismo klaidinimo bylos nagrinėjimo metu, stengiantis išvengti atsakomybės, į ką ir atsižvelgė teismas, parinkdamas bausmę ir jo dydį. Visos šios aplinkybės teismui kelia abejonių dėl nuteistojo nuoširdaus siekio gyventi nenusižengiant, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves.

Be to bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu, iki nuosprendžio priėmimo likus vos daugiau nei mėnesiui laiko, 2013 m. rugsėjo 22 dieną V. R. vėl padarė nusikalstamą veiką- smurtavo prieš savo sutuoktinę, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo (BK 140 str. 2 d.), kas didina nuteistojo pavojingumą. V. R. elgesys šeimoje bei jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jis nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo, taip pat neduoda teismui pagrindo manyti, kad V. R. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje jis nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Taigi byloje esantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistąjį charakterizuojantys požymiai bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis teismui neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti. Sprendimas šiuo metu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei V. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės proporcingumui ir nepadarytų teigiamo poveikio jo tolimesniam elgesiui, nes nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Išdėstytų motyvų pagrindu nuteistojo prašymas dėl BK 75 str. 1 d. taikymo jo atžvilgiu atmestinas. Į nuteistojo atliktą bausmės dalį teismas neatsižvelgia, kadangi šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ne dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad teismas taip pat nenustatė jokių nuteistojo ar jo atstovės nurodomų 2015-03-19 Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo pasikeitimų, remiantis kuriais nuteistajam paskirtą bausmę būtų galima švelninti- jokie įstatyminiai pagrindai (išskyrus BK 75 str.) prašymuose nėra nurodomi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria

nuteistojo V. R. ir jo gynėjos prašymus dėl jam Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-550/2013 paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.