- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1800-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18411-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- E. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. 2019 m. gegužės 3 d., apie 18.40 val., vairavo automobilį „BMW 316“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nuo A. Smetonos al. namo Nr. 55A, Kaune, link gatvės važiuojamosios dalies, atsitrenkė į stovintį automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apgadino; įvykus eismo įvykiui pasišalino iš įvykio vietos, po to, apie 20.00 val., buvo surastas gyvenamojo namo, esančio Kelmynų g. 8, Kaune, kieme, kur alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, t. y. kaltinamasis E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Po to vartojo alkoholį. Tai buvo vienkartinis atvejis, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Automobilis yra šeimos nuosavybė, registruotas sutuoktinės vardu. Jai automobilis yra būtinas. Sutuoktinė dirba mokytoja ir logopede vaikų darželyje. Automobilis yra mažos vertės, prašo jo nekonfiskuoti. Šeimoje dirba tik sutuoktinė, dėl neįgalumo jam sunku surasti darbą, be to, šeima turi finansinių įsipareigojimų. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sutuoktinės R. P. atsakomybei, kuri labai pyko ant jo dėl jo padaryto nusikaltimo ir gali jam daryti teigiamą įtaką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 19.10 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad A. Smetonos al., ties namu Nr. 55A, įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų automobiliu pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu rastas apgadintas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoja L. A., kuri paaiškino, kad iš įvykio pasišalino automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustačius pastarojo automobilio priklausomybę ir registracijos vietą, apie 20.00 val., atvyko adresu Kaunas, Kelmynų g. 8. Kieme rado apgadintą automobilį „BMW“. Automobilio apgadinimų pobūdis ir aukštis atitiko automobilio „Subaru Forester“ apgadinimų pobūdį ir aukštį. Prie pareigūnų priėjęs pilietis, prisistatęs E. P., paaiškino, kad apie 17.30 val. vairavo pastarąjį automobilį. Važiuojant atbuline eiga jis susidūrė su automobiliu „Subaru“. Vyras nurodė, kad grįžęs iš įvykio vietos išgėrė tris su puse butelio alaus. 20.34 val. alkoholio matuokliu E. P. nustatytas 1,70 promilės girtumas, o 20.56 val. – 1,84 promilės girtumas (b. l. 10).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, A. Smetonos al. 55A, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, sudarytos fotolentelės, apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (b. l. 11-18).
Liudytoja L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 18.30 val., Kaune, A. Smetonos al., vairavo automobilį „Subaru Forester“. Privažiavusi prie įvažiavimo į namo, kuriame gyvena, kiemą, iš A. Smetonos al. pasuko į dešinę. Vairuojamo automobilio priekinė dalis įvažiavo į pravažiavimą, o didesnė automobilio dalis dar stovėjo A. Smetonos al. gatvėje. Visiškai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, nes matė, kad priekyje, kairėje pusėje, lengvasis automobilis ketina važiuoti atbuline eiga – degė atbulinės eigos žibintai. Stovėjo ir laukė, kol tas automobilis išsisuks ir išvažiuos iš pravažiavimo. Atbuline eiga važiuojantis automobilis artėjo link liudytojos stovinčio automobilio ir to nesitikint, galiniu kairės pusės kampu trenkėsi į liudytojos automobilio priekinį dešinį kampą. Tiek ji, tiek tą kitą automobilį vairavęs vyriškis išlipo iš automobilių. Vyriškis iš karto siūlė pinigų už sugadintą liudytojos automobilį. Ji paskambino sutuoktiniui ir dukrai. Atėjęs į įvykio vietą sutuoktinis atnešė eismo įvykio deklaraciją, pasiūlė ją užpildyti. Vyriškis tam neprieštaravo. Prie liudytojos priėjo jos dukra ir pasakė, jog kito automobilio vairuotojas yra neblaivus. Priėjusi prie vairuotojo arčiau ji pamatė, kad vyriškis tikrai yra neblaivus, jo apsvaigimo būseną išdavė veido mimika. Liudytoja pasakė, kad kvies policiją. Po akimirkos eismo įvykyje dalyvavusio „BMW“ automobilio vairuotojas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Iš karto po eismo įvykio priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis. Ji užsirašė jo telefono numerį (b. l. 43-44).
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 18.40 val. iš savo kiemo automobiliu pradėjo važiuoti link išvažiavimo į A. Smetonos alėją. Pamatė, kaip iš A. Smetonos alėjos į įvažiavimą tarp namų įsuko šviesios spalvos „BMW“ automobilis. Automobilis „BMW“, pavažiavęs į priekį, stabtelėjo. Tuo metu iš A. Smetonos alėjos į tą patį įvažiavimą įsuko visureigis, kuris iš karto sustojo. Šio automobilio galinė dalis liko stovėti dar A. Smetonos alėjos važiuojamojoje dalyje. Tuo metu „BMW“ automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis važiavo lėtai ir artėjo prie visureigio automobilio, kuris tuo metu stovėjo. Dar suspėjo pagalvoti, kodėl visureigio automobilio vairuotojas neįjungia garsinio signalo, kai „BMW“ automobilis savo kairės pusės galine dalimi trenkėsi į visureigį. Iš „BMW“ automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, o iš visureigio – moteris. Vairuotojai moteriai jis pasakė, kad matė įvykį ir davė savo telefono numerį. Negali pasakyti, ar „BMW“ vairuotojas buvo blaivus, tačiau jo vairuojamo automobilio judėjimo trajektorija kėlė daug abejonių, ar vairuotojas iš viso mato, kur važiuoja (b. l. 46-47).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „BMW 316“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko už asmenines lėšas. Turi vairuotojo pažymėjimą. Šeima turi ir kitą automobilį. Automobiliu „BMW“ labiau naudojasi sutuoktinis. 2019 m. gegužės 3 d. iki 17.00 val. kartu su sutuoktiniu E. P. buvo namuose. Namuose alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Apie 17.00 val. liudytoja išvažiavo į Rokiškį. Apie 20.30-21.00 val. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai. Vėliau skambino dukrai, kuri paaiškino, kad E. P. vairavo automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, o po to buvo nustatyta, jog jis vairavo neblaivus (b. l. 49-50).
2019 m. gegužės 3 d. 20.34 val. E. P. alkotesteriu nustatytas 1,70 promilės girtumas, o 20.56 val – 1.84 promilės girtumas (b. l. 29).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo vietos, patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje. E. P. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie E. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas laiduotojos R. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant R. P. prašymui perduoti E. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi E. P. yra neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja R. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, ji dirba, darbdavio Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcinio centro charakterizuojama itin teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Laiduotoja nurodė, kad gali daryti kaltinamajam įtaką, paveikti jį, kad jis elgtųsi pagal visuomenei priimtas normas, jų tarpusavio santykiai yra geri. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad E. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir laiduotojos gaunamos pajamos yra nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Net ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., TAR, 2019, Nr. 2019-00859) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. P. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. P. inkriminuotas nusikaltimas padarytas vairuojant automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors ši transporto priemonė registruota kaltinamojo sutuoktinės R. P. vardu (b. l. 36), tačiau ji įgyta santuokos metu ir laikytina sutuoktinių bendru turtu. Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. P. būtų anksčiau baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis yra neįgalus, nedirbantis, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Automobilis reikalingas kaltinamojo sutuoktinei R. P., kuri išlaiko šeimą, dirba keliose darbovietėse. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad E. P. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. E. P. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, turto konfiskavimas, teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.
Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintinas R. P.;
- E. P. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
E. P. perduoti laiduotojos R. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 8 d.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti R. P.;
- E. P. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Išaiškinti E. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.