- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- e2-45-666/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- L. Z.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Marija Saveljeva
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS, atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui D. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas yra nepilnamečio sūnaus N. S., gim. 2011-, tėvas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimu atsakovas D. S. įpareigotas nuo 2016-06-22 teikti išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad turi problemų su atsakovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bet atsakovas gera valia susitarimo nevykdo. Dėl šių priežasčių kreipiasi į teismą. Ji atsisako dalies ieškinio reikalavimų, kad atsakovas D. S. bendraus su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17 val. paimant vaiką iš vaikų darželio ir gražinant vaiką į motinos namus 19-20 val.. Iš dalies sutinka su atsakovo D. S. atsiliepime pateikta bendravimo su vaiku tvarka ir neprieštarauja, jog D. S. pasiims sūnų kas antrą šeštadienį iš motinos namų šeštadienį 10 val. ryto ir gražins vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.vakaro. Neprieštarauja, kad tėvas matysis ir pasiims vaiką per šventes, t.y. Šventas Kalėdas, Naujuosius metus, Š. V., Tėvo dieną, slenkančiu grafiku. 2017 metais vaikas Šventas Kalėdas švęs su mama. Neprieštarauja, kad sūnus su tėvu švęs, N. S., gimtadienius slenkančiu grafiku. 2016 metais vaikas gimtadienį šventė su mama, o 2017 su tėvu. Sutinka, jog sūnus švęs tėvo gimtadienį rugsėjo 24 d., atsakovo mamos, N mačiutės gimtadienį spalio 21 d., atsakovo tėvo, N senelio gimtadienį rugsėjo 16d.. Nesutinka, kad sūnus N ir tėvas švęs atsakovo sesers, Nedo tetos gimtadienį lapkričio 29d., nes minėtą dieną yra gimusi ieškovė, todėl, ji turi teisę gimtadienį švęsti su sūnumi, kaip ir tėvas. Neprieštaraus matytis ir pasiimti vaiką savaitės bėgyje, atsižvelgiant į atsakovui patogų laiką po darbo (kadangi darbas nėra pastovus) bei atsakovo atostogų metu, apie tai iš anksto įspėjant telefonu ar žinute vaiko mamą, L. Z.. Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl darbinių aplinkybių išvyks iš Kretingos ar Lietuvos ilgesniam laikui, ji neprieštarauja, kad tėvas bendraus su vaiku „Skype“ programos pagalba bei/ir telefonu, su sąlyga, kad tėvas nupirks sūnui telefoną ir apmokės telefono sąskaitas bei nupirks kompiuterį ir apmokės interneto mokestį, nes vaikas neturi telefono ir kompiuterio. Be to, sutinka informuoti atsakovą telefonu ar raštu iš anksto jei dėl tam tikrų priežasčių jo sūnus negalės matyti su juo.
Atsiliepimas
A. D. S. į bylos nagrinėjimą 2017-01-17 10 val. neatvyko. Ieškinys ir procesiniai dokumentai, teismo šaukimai įteikti laiku ir tinkamai, šeimos nariui ir viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašo nustatyti, jis pasiima sūnų kas antrą šeštadienį iš motinos namų šeštadienį 10 val. ryto ir gražinant vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.vakaro. Matyti vaiką ir pasiimti per šventes, t.y. Šventas Kalėdas, Naujuosius metus, Š. V., Tėvo dieną, slenkančiu grafiku. 2016 metų Kalėdas nori švęsti su sūnumi, 2017 metais vaikas galės Šventas Kalėdas švęsti su mama. Prašo lesti sūnui su tėvu švęsti jo, N. S. gimtadienius slenkančiu grafiku. Šiais metais vaikas gimtadienį šventė su mama, o 2017 su tėvu. Leisti švęsti tėvo gimtadienį rugsėjo 24 d., atsakovo mamos, N mačiutės gimtadienį spalio 21 d., atsakovo tėvo, N senelio gimtadienį rugsėjo 16d., atsakovo sesers, N tetos gimtadienį lapkričio 29d. Prašo leisti matytis ir pasiimti vaiką savaitės bėgyje, atsižvelgiant į atsakovui patogų laiką po darbo (kadangi darbas nėra pastovus) bei atsakovo atostogų metu, apie tai iš anksto įspėjant telefonu ar žinute vaiko mamą, L. Z.. Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl darbinių aplinkybių išvyks iš Kretingos ar Lietuvos ilgesniam laikui, prašo leisti bendrauti su vaiku „Skype“ programos pagalba bei/ir telefonu. Įsipareigoja visada telefonu ar žinute raštu apie savo neatvykimą ar negalėjimą atvykti ir matytis su vaiku bei jo pasiimti dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Be to, prašo jį informuoti telefonu ar raštu iš anksto jei dėl tam tikrų priežasčių jo sūnus negalės matyti su juo.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nes išvyko dirbti ir gyventi į užsienį. Gautas pranešimas, kad atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką 2017-01-17 10 val. žinoma. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Palaiko atsiliepime (prašyme) išdėstytą bendravimo su sūnumi tvarką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimo negauta, todėl teismas bylą nagrinėja iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir vertina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (Lietuvos respublikos CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Todėl šiuo atveju teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės remiasi ne tik paminėtomis principinėmis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bet ir išsiaiškina, ar ieškovės ir atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus realiai bus galima įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo ar atsakovės reikalavimas.
Pažymėtina, jog šiame vaiko gyvenimo etape jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Iš šalių ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimų bei procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad ieškovas su sūnumi bendrauja nepakankamai. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo trečioji dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina ir tai, kad pagal bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p.), todėl jie patys privalo pasirūpinti konfliktų nebuvimu vaiko akivaizdoje, o tarpusavio ginčus spręsti, prioritetą visur ir visada suteikiant teisėtiems vaiko interesams. Šiuo atveju konstatuotina, jog vaiko interesus pažeistų ne tiksliai neapibrėžtas bendravimas su ieškovu, o tokio bendravimo nebuvimas.
Ieškovė teismo posėdžio metu atsisako dalies ieškinio reikalavimų, t.y., kad atsakovas D. S. bendraus su vaiku N kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17 val. paimant vaiką iš vaikų darželio ir gražinant vaiką į motinos namus 19-20 val.. Iš dalies sutinka su atsakovo D. S. atsiliepime pateikta bendravimo su vaiku tvarka ir neprieštarauja, jog D. S. pasiims sūnų kas antrą šeštadienį iš motinos namų šeštadienį 10 val. ryto ir gražins vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.vakaro. Neprieštarauja, kad tėvas matysis ir pasiims vaiką per šventes, t.y. Šventas Kalėdas, Naujuosius metus, Š. V., Tėvo dieną, slenkančiu grafiku. 2017 metais vaikas Šventas Kalėdas švęs su mama. Neprieštarauja, kad sūnus su tėvu švęs, N. S., gimtadienius slenkančiu grafiku. 2016 metais vaikas gimtadienį šventė su mama, o 2017 su tėvu. Sutinka, jog sūnus švęs tėvo gimtadienį rugsėjo 24 d., atsakovo mamos, N mačiutės gimtadienį spalio 21 d., atsakovo tėvo, N senelio gimtadienį rugsėjo 16d.. Nesutinka, kad sūnus N ir tėvas švęs atsakovo sesers, N tetos gimtadienį lapkričio 29d., nes minėtą dieną yra gimusi ieškovė, todėl, ji turi teisę gimtadienį švęsti su sūnumi, kaip ir tėvas. Neprieštaraus matytis ir pasiimti vaiką savaitės bėgyje, atsižvelgiant į atsakovui patogų laiką po darbo (kadangi darbas nėra pastovus) bei atsakovo atostogų metu, apie tai iš anksto įspėjant telefonu ar žinute vaiko mamą, L. Z.. Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl darbinių aplinkybių išvyks iš Kretingos ar Lietuvos ilgesniam laikui, ji neprieštarauja, kad tėvas bendraus su vaiku „Skaype“ programos pagalba bei/ir telefonu, su sąlyga, kad tėvas nupirks sūnui telefoną ir apmokės telefono sąskaitas bei nupirks kompiuterį ir apmokės interneto mokestį, nes vaikas neturi telefono ir kompiuterio. Be to, sutinka informuoti atsakovą telefonu ar raštu iš anksto jei dėl tam tikrų priežasčių jo sūnus negalės matyti su juo.
Atsakovas iš esmės sutiko su ieškiniu. Prašo nustatyti, jis pasiima sūnų kas antrą šeštadienį iš motinos namų šeštadienį 10 val. ryto ir gražinant vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.vakaro. Matyti vaiką ir pasiimti per šventes, t.y. Šventas Kalėdas, Naujuosius metus, Š. V., Tėvo dieną, slenkančiu grafiku. 2016 metų Kalėdas nori švęsti su sūnumi, 2017 metais vaikas galės Šventas Kalėdas švęsti su mama. Prašo lesti sūnui su tėvu švęsti jo, N. S. gimtadienius slenkančiu grafiku. Šiais metais vaikas gimtadienį šventė su mama, o 2017 su tėvu. Leisti švęsti tėvo gimtadienį rugsėjo 24 d., atsakovo mamos, mačiutės gimtadienį spalio 21 d., atsakovo tėvo, senelio gimtadienį rugsėjo 16d., atsakovo sesers, N tetos gimtadienį lapkričio 29d. Prašo leisti matytis ir pasiimti vaiką savaitės bėgyje, atsižvelgiant į atsakovui patogų laiką po darbo (kadangi darbas nėra pastovus) bei atsakovo atostogų metu, apie tai iš anksto įspėjant telefonu ar žinute vaiko mamą, L. Z.. Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl darbinių aplinkybių išvyks iš Kretingos ar Lietuvos ilgesniam laikui, prašo leisti bendrauti su vaiku „Skype“ programos pagalba bei/ir telefonu. Įsipareigoja visada telefonu ar žinute raštu apie savo neatvykimą ar negalėjimą atvykti ir matytis su vaiku bei jo pasiimti dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Be to, prašo jį informuoti telefonu ar raštu iš anksto jei dėl tam tikrų priežasčių jo sūnus negalės matyti su juo.
Teismo vertinimu, mamos ir tėvo siūloma tvarka neabejotinai nepažeis skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius. Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismo sprendimo priėmimo dienai vaikui N jau yra suėję 5 metai ir 3 mėnesiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių tvyro įtampa, tačiau dėl tokių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Teismo vertinimu, delsimas nuolat bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą padarys sudėtingesniu, nes vaikas yra tokio amžiaus, kai sparčiai formuojasi jo pasaulėžiūra bei vertybės. Taigi, siekiant palaikyti normalų tėvo ryšį su vaiku, būtina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tarpusavio ryšio palaikymas yra neatidėliotinas. Byloje nėra nustatyta, jog nuolatinis bendravimas kenktų vaiko interesams, t.y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, jo tėvo valdžia nėra apribota. Teismas pažymi, kad vaikas yra mažametis, tad yra lengvai įtakojamas jam svarbių artimų žmonių, galimai didesnio dėmesio jam skyrimu, dėl to vaiko interesai nesutampa su jo norais, o jie negali būti tapatinami.
Teismas, išklausęs ieškovės, jo atstovės bei susipažinęs su atsakovo rašytiniu atsiliepimu (prašymu), institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką, labiau atitinkančią abiejų tėvų ir vaiko interesus. Be to, teismas mano, kad atsakovo noras bendrauti su sūnumi telefonu ir “Skype” programa įpareigoja tėvą D. S. nupirkti sūnui Nedui mobilaus ryšio telefoną ir kompiuterį bei apmokėti telefono ir internetro ryšių paslaugas.
Į vaiko auklėjimą ir bendravimą su juo abu tėvai turi žiūrėti lanksčiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje atsakovei 2016-10-11 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 157.09 Eurų, kurie priteistini iš atsakovo D. S. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str. 5 d., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti ieškovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi N. S., gim. 2011-, ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
D. S. pasiima sūnų N. S. kas antrą šeštadienį iš motinos L. Z. namų šeštadienį 10 val. ryto ir gražina vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.vakaro.
D. S. turi galimybę matytis su vaiku ir pasiimti sūnų per šventes, t.y. Šventas Kalėdas, Naujuosius metus, Š. V., Tėvo dieną, slenkančiu grafiku - 2017 metais vaikas Šventas Kalėdas švęs su mama.
N. S. švęs su tėvu D. S., jo, vaiko gimtadienį mėn. 08 d. slenkančiu grafiku, t.y. 2016 metais vaikas gimtadienį šventė su mama, o 2017 metais su tėvu.
N. S. švęs tėvo gimtadienį rugsėjo 24 d., atsakovo mamos, N mačiutės gimtadienį spalio 21 d., atsakovo tėvo, N senelio gimtadienį rugsėjo 16d..
D. S. matysis ir pasiims vaiką savaitės bėgyje, atsižvelgiant į atsakovui patogų laiką po darbo (kadangi darbas nėra pastovus) bei atsakovo atostogų metu, apie tai iš anksto įspėjant telefonu ar žinute vaiko mamą, L. Z..
Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl darbinių aplinkybių išvyks iš Kretingos ar Lietuvos ilgesniam laikui, leisti tėvui bendrauti su vaiku „Skype“ programos pagalba bei/ir telefonu su sąlyga, kad tėvas nupirks sūnui mobilaus rytio telefoną bei apmokės telefoninio ryšio paslaugas bei nupirks kompiuterį ir apmokės interenetinio ryšio paslaugas.
D. S. įsipareigoja visada telefonu ar žinute raštu apie savo neatvykimą ar negalėjimą atvykti ir matytis su vaiku bei jo pasiimti dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
Nepilnamečio sūnaus mama L. Z. įsipareigoja informuoti tėvą D. S. telefonu ar raštu iš anksto jei dėl tam tikrų priežasčių jo sūnus Nedas negalės matyti su juo.
Iš atsakovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos naudai priteisti 157.09 Eurų, įmokos kodas 5630, a.s. Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“ banke, b.k. 73000, kuriuos D. S. įpareigotinas sumokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.