Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. J. V. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT arba Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 152 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis 2023 m. sausio 30 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, jog UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) realizuojamiems elektrotechnikos gaminiams (plaukų džiovintuvui Osom3509A, plaukų tiesintuvui Osom801, plaukų kantavimo mašinėlei Osom CHC338, plaukų tiesintuvui-šepečiui Sutra, plaukų džiovintuvui Sutra3500Blow, plaukų džiovintuvui su infraraudonųjų spindulių technologija Sutra) būtų pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai (nustatytos formos ir turinio ES atitikties deklaracijos) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – Mažmeninės prekybos taisyklės) 8.3 ir 8.4 punktus.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J. V. atstovas advokato padėjėjas V. V. šį nutarimą apskundė apylinkės teismui. Skundu prašė panaikinti VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 31 d. nutarimu J. V. atstovo advokato padėjėjo V. V. skundą patenkino iš dalies: panaikino VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu nutraukė; atmetė J. V. atstovo advokato padėjėjo V. V. 2023 m. lapkričio 27 d. skundo dalį, kuria jis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui J. V. kaip fiziniam asmeniui; atmetė “G”, UAB atstovo pagal pavedimą advokato Martyno Stankevičiaus 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 17 d. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą “G”, UAB.

4. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs VVTAT apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarimą ir palikti galioti VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą arba priimti naują nutarimą, atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi VVTAT apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarimą ir priėmė naują sprendimą – J. V. skundą su administracinio nusižengimo byla perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato padėjėjo V. V. skundas ir VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. V. pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – įspėjimas, paliktas nepakeistas. Netenkintas advokato Martyno Stankevičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį, VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė pareiškėjas (J. V.) ir Bendrovė (UAB “G”).

6.1. Skunde J. V. atstovas nurodo, kad VVTAT nutarime užfiksuotas pažeidimas nebuvo padarytas, nes Bendrovė 2023 m. sausio mėnesį VVTAT patikrinimo metu pateikė CE deklaracijas dėl nutarime ir patikrinimo akte nurodytų prekių (gaminiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6). Kadangi bendrovė buvo gavusi žodinius ir / ar rašytinius patvirtinimus dėl prekių platinimo Lietuvoje bei Europos Sąjungos teritorijoje tinkamumo, be to, prekės buvo importuotos į Europos Sąjungos teritoriją, J. V. nekilo abejonių, kad jos tinkamos platinimui, juo labiau, kad prekių tinkamumą jau turėjo būti patikrinusios kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog muitinės uždavinys yra muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas).

6.2. Apeliantas cituoja Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų nuostatas, ANK 567 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies nuostatas ir pažymi, kad, norint taikyti pareiškėjui atsakomybę už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus, reikia ištirti pažeidimo sudėtį pagal Mažmeninių prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų reikalavimus. Akcentuoja, kad nesant administracinio nusižengimo sudėties, t. y. objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, nėra ir administracinio nusižengimo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju VVTAT neatliko faktinio prekių patikrinimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovė faktiškai pardavė prekes, kurios neatitinka Mažmeninių prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytų reikalavimų. Be to, nei VVTAT nutarime nei skundžiamoje teismo nutartyje nenurodytos aplinkybės apie prekių nepaženklinimą, t. y. nenurodyta, kuo pasireiškė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.4 punkto pažeidimas.

6.3. Kartu skunde pažymima, kad pagal Reglamento 765/2008 30 straipsnio nuostatas CE ženklas pakuotėje ir lydimuosiuose dokumentuose nurodomas tik tuo atveju, jei neįmanoma pažymėti paties gaminio. Vadinasi, vien tik formalus gaminių nuotraukų ar sertifikatų patikrinimas negali padėti vienareikšmiškai nustatyti fakto, kad gaminys nebuvo tinkamai paženklintas. Tai gali būti padaryta tik visapusiškai fiziškai apžiūrėjus gaminius ir / ar jų pakuotes, kuriuos ketinami parduoti.

6.4. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, byloje vertindamas VVTAT nutarimo teisėtumą, iš esmės vadovavosi tik VVTAT atstovų paaiškinimais, kad informacijos apie gaminius patikrinimas pagal jų nuotraukas yra įprasta institucijos praktika, ir padarė išvadą, jog Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad iš formuojamos teismų praktikos (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-875/2019) matyti, jog, taikant atsakomybę už Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų pažeidimus, turi būti atliekami faktiniai tiriamų pažeidimų / prekių patikrinimai. Minėtoje byloje, t. y. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-875/2019, kurioje Šiaulių apygardos teismas priėmė 2019 m. sausio 3 d. nutartį, VVTAT atliko faktinį planuojamų realizuoti prekių patikrinimą, todėl galėjo nustatyti, kad prekių pardavėjas iš tikrųjų pažeidžia Mažmeninės prekybos taisyklių reikalavimus. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog VVTAT neprašė Bendrovės faktiškai pateikti bent vienos iš nutarime nurodytų prekių, kad būtų patikrinta, ar atitinkama prekė yra pažymėta tinkamai ir turi visus reikalingus dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas tik persiuntė gamintojų / platintojų padarytas dešimties tikrinamų gaminių nuotraukas (kaip tarpininkas tarp VVTAT ir gamintojo / platintojo, kuriam taikomi teisės aktų reikalavimai turėtų būti tikrinami), o tai reiškia, jog VVTAT nesurinko objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Be to, byloje nėra duomenų, jog vartotojų interesai galėjo būti pažeisti, nes VVTAT nepateikė informacijos apie gautus vartotojų nusiskundimus ir / ar pareiškimus. Taigi, akivaizdu, kad VVTAT neįrodė, jog nutarime nurodytos prekės buvo netinkamai paženklintos ir, kad prekės buvo parduodamos nesilaikant Mažmeninės prekybos taisyklių reikalavimų. Dėl to VVTAT nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsti.

6.5. J. V. atstovo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad nutarime nurodytas pažeidimas buvo padarytas, pareiškėjas už tai negalėtų būti atsakingas. Atkreipia dėmesį, kad pagal Elektrotechnikos gaminių saugos techninį reglamentą (toliau – ir Reglamentas) gaminio gamintojas ir / ar jo importuotojas turi pareigas užtikrinti, kad įrenginiai būtų pagaminti bei paženklinti taip, jog atitiktų ES nuostatų reikalavimus. Pagal Reglamento 9–11 punktų nuostatas, gamintojas privalo užtikrinti, kad rinkai pateikiami elektrotechnikos gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis nustatytų saugos reikalavimų ir būtų paženklinti CE ženklu. Be to, pagal Reglamento 22 ir 23 punktų nuostatas, gaminio importuotojas privalo pateikti rinkai Reglamento reikalavimus atitinkančius elektrotechnikos gaminius ir prieš pateikdamas elektrotechnikos gaminius rinkai, importuotojas privalo užtikrinti, jog gamintojas būtų atlikęs atitikties įvertinimą, parengęs techninius dokumentus, taip pat, kad elektrotechnikos gaminys būtų pažymėtas CE ženklu ir prie jo būtų pridėti reikiami dokumentai. Taigi, būtent gamintojai arba jų teises ir pareigas perimantys subjektai yra atsakingi už gaminio saugą, patikimumą ir tai patvirtinančios deklaracijos parengimą. Pagal Reglamento 765/2008 30 straipsnio nuostatas, CE ženklu žymėti gali tik gamintojas (arba jo įgaliotas atstovas) (toliau – ir Atstovai), kuris, ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, nurodo, jog jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems reikalavimams. Reglamento 50 ir 51 punktuose numatyta, kad elektrotechnikos gaminys turi būti paženklinamas CE ženklu prieš jį pateikiant rinkai. Be to, CE ženklu gali būti žymimas arba pats gaminys arba tai nurodoma jo duomenų lentelėje, t. y. „Elektrotechnikos gaminys arba jo duomenų lentelė žymimi CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas“. CE ženklas pakuotėje ir lydimuosiuose dokumentuose nurodomas tik tuo atveju, jei neįmanoma pažymėti paties gaminio.

6.6. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime ir patikrinimo akte nurodytos prekės (gaminiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6) buvo įsigytos iš oficialių šių prekių platintojų Lietuvoje ir Europos Sąjungos teritorijoje. Vadinasi, Atstovai, jau būdami įgiję prekes Europos Sąjungos teritorijoje (jas importavę), privalo turėti visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį reikalavimams, bei privalo atlikti reikalingas procedūras (gaminius importuojant į Europos Sąjungos teritoriją, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina, taip pat jų CE ženklinimą atlieka atitinkamos valstybės narės muitinė). Bendrovė, įsigydama prekes, gali patikrinti tik Atstovų pateiktus dokumentus, pavyzdžiui, CE deklaracijas. Tokios deklaracijos dėl prekių (gaminiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6) 2023 m. sausio mėnesį ir buvo pateiktos VVTAT. Bendrovė taip pat gali gauti žodinius ir / ar rašytinius patvirtinimus dėl prekių platinimo Lietuvoje bei Europos Sąjungos teritorijoje tinkamumo. Būtent taip buvo ir nagrinėjamu atveju, kai Atstovai, parduodami prekes, patvirtindavo, jog prekės yra tinkamos platinti. Pareiškėjui papildomų klausimų nekilo, kadangi minėtos prekės buvo importuotos į Europos Sąjungos teritoriją, todėl jų tinkamumą jau turėjo būti patikrinusios kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai įtvirtinta, jog muitinės uždavinys yra muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas).

6.7. Skunde taip pat pažymima, kad J. V. ir Bendrovė faktiškai neturėjo galimybės patikrinti įsigytų bei supakuotų elektrotechnikos prietaisų dėl dviejų priežasčių: 1) tikrinant prietaisus, būtų buvusi pažeista pakuotė, todėl ši pakuotė būtų prarasta ir žymiai sumažėtų prekių vertė; 2) dalis prekių įsigyjama ir tiekiama pirkėjams jų Bendrovei faktiškai negavus (drop shipping būdu), todėl Bendrovė gali neturėti fizinių galimybių patikrinti gaminių ženklinimą. Taigi, dėl Institucijos patikrinimo akte nurodyto pažeidimo atsakingais turėtų būti pripažinti Atstovai, o ne Bendrovė.

7. Atsiliepimu į J. V. atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą VVTAT direktorė prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

7.1. Atsiliepime nurodoma, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog „Pardavėjui draudžiama parduoti prekes“ aiškinama taip, kad ji apima ne tik faktinį prekės pardavimą, bet ir pardavėjo ketinimą ją realizuoti (parduoti). Tai grindžiama faktu, jog vartotojas įsigyja prekes, kurios jam siūlomos pardavėjo viešosios ofertos metu, t. y. vartotojui parduodamos būtent tos prekės, kurias siūloma įsigyti. Todėl darytina išvada, kad pardavėjas parduoda prekes, pažeisdamas Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3–8.4 punktus, jeigu jau viešosios ofertos metu, kai vartotojams siūloma įsigyti tam tikras prekes, nustatoma, jog šios prekės pateikiamos vartojimo rinkai be atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams (jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi) ar netinkamai paženklinti, kadangi būtent tokios prekės, jas įsigijus, perduodamos vartotojui. Taigi, pakanka nustatyti pardavėjo ketinimą parduoti prekę, o ne vien faktinį prekės pardavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas (2019 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-875/2019). Jeigu nuostata „draudžiama parduoti prekes“ būtų aiškinama siaurai, t. y., jog draudžiamas tik faktinis prekės pardavimas (kai sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.), neįskaitant paties siūlymo vartotojui įsigyti tokias prekes (pardavėjo ketinimo parduoti (realizuoti prekes), susiklostytų ydinga praktika, kai vartojimo rinkoje būtų siūloma įsigyti (būtų ketinama realizuoti) prekes be jų atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams (jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi), ar prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, bei už tai nebūtų numatyta atsakomybė. Be to, nei ANK 152 straipsnio 1 dalyje, nei Mažmeninės prekybos taisyklėse nenurodyta, jog, siekiant nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti faktinį prekių pardavimą ar gauti dėl to vartotojų nusiskundimų.

7.2. Atsiliepime nesutinkama ir su apelianto teiginiu, kad teismų praktikoje taikant atsakomybę už Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų pažeidimus, formuojama pozicija, jog turi būti atliekami faktiniai tiriamų pažeidimų, prekių patikrinimai. Pažymima, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-875/2019, neformuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį, privalomai turi būti atliekamas faktinis realizuojamų prekių patikrinimas. Atkreipiamas dėmesys, kad planiniai VVTAT vykdomi ekonominės veiklos subjektų patikrinimai atliekami, be kita ko, vadovaujantis VVTAT direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-94 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-318 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių nuostatos taikomos tiek fizinę, tiek elektroninę prekybą vykdantiems ekonominės veiklos subjektams. Be to, pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties) 11 straipsnio 3 dalį, rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą, nustatytą Reglamento dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties 11 straipsnio 1 dalyje, tinkamu mastu tikrina gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, pirmenybę teikdamos savo ištekliams ir veiksmams, kuriais užtikrinama veiksminga rinkos priežiūra, ir atsižvelgdamos į Reglamento dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties 13 straipsnyje nurodytą nacionalinę rinkos priežiūros strategiją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog prekių patikrinimas vietoje nėra būtinas, kai yra galimybė gaminio savybes patikrinti, tikrinant prekių dokumentus.

7.3. Nagrinėjamu atveju VVTAT Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius, vadovaudamasis VVTAT 2023 m. sausio mėnesio patikrinimų planu, atliko patikrinimą UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pagal prekių grupę – elektrotechnikos gaminiai. Patikrinimo metu, atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta ir patikrinta 10 elektroninės prekybos vietoje buvusių elektrotechnikos gaminių, t. y. elektroninės prekybos vietoje buvusios elektrotechnikos prekės, kurias buvo siekiama realizuoti. Patikrinus UAB “G” VVTAT patikrinimo metu pateiktus dokumentus bei gaminių nuotraukas, nustatyta, jog gaminiams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 nebuvo pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai (nustatytos formos ir turinio ES atitikties deklaracijos) bei gaminys Nr. 4 nebuvo paženklintas CE ženklu. Nors nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje apelianto atstovas teigė, jog gaminiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 turi jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, be to, gaminys Nr. 4 yra paženklintas, tačiau jokiais objektyviais įrodymais šių teiginių nepagrindė bei nepateikė juos patvirtinančių naujų dokumentų.

7.4. Kartu atsiliepime pažymima, kad Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento ketvirtasis skirsnis numato ir platintojo pareigas tiekiant rinkai elektrotechnikos gaminius. Vadovaujantis šio dokumento 33 punktu, prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, platintojas privalo patikrinti, ar elektrotechnikos gaminys yra pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai, taip pat Lietuvos Respublikos valstybine kalba, kai elektrotechnikos gaminys tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, arba kitos ES valstybės narės, kurios rinkai tiekiamas elektrotechnikos gaminys, nustatyta kalba ar kalbomis parengtos instrukcijos ir saugos informacija, taip pat privalo patikrinti, ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento 15, 16 ir 25 punktuose nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento 4.13 punktu, platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis asmuo, kuris tiekia ES rinkai elektrotechnikos gaminį ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas.

7.5. Nagrinėjamu atveju UAB “G” atitinka platintojo sąvoką, ši Bendrovė yra tiekimo grandinėje veikiantis juridinis asmuo, kuris tiekia ES rinkai elektrotechnikos gaminius ir neatitinka Elektrotechnikos gaminių saugos techniniame reglamente įtvirtintos gamintojo arba importuotojo sąvokos (nėra elektrotechnikos gaminio nei gamintojas, nei importuotojas). Todėl, įvertinus patikrinimo metu nustatytus gaminių Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 neatitikimus (gaminiams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 nepateiktos ES atitikties deklaracijos bei gaminys Nr. 4 nepaženklintas CE ženklu), be kita ko, konstatuota, jog UAB “G”, kuri yra platintoja, neįvykdė Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento 33 punkte nustatytos platintojo pareigos, t. y. prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, platintojas nepatikrino, ar elektrotechnikos gaminys yra pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai, ir taip pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų reikalavimus, kuriuose įtvirtintas draudimas pardavėjui parduoti prekes be jų atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi, taip pat prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to VVTAT, atsižvelgusi į administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei įvertinusi tai, jog J. V., UAB “G” būdamas atsakingas už Mažmeninės prekybos taisyklių laikymąsi, neužtikrino, jog UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) realizuojamiems elektrotechnikos gaminiams būtų pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai (nustatytos formos ir turinio ES atitikties deklaracijos) ir tokiu būdu pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytus reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai nutarimu paskyrė jam įspėjimą.

7.6. Atsiliepime akcentuojama, kad tiekdamas rinkai elektrotechnikos gaminius, platintojas privalo veikti laikydamasis Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento reikalavimų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, verslas yra veikimas savo rizika, o UAB “G” yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamų didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų, neišskiriant jokių išimčių. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad J. V. ir UAB “G” neturėjo galimybių patikrinti įsigytų ir supakuotų elektrotechnikos prietaisų, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja apelianto pozicijai, kad gaminiai turėjo būti tikrinami atliekant patikrinimą vietoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. V. atstovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad J. V. ANK 152 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, nes Bendrovė (UAB “G”) VVTAT patikrinimo metu pateikė CE deklaracijas dėl nutarime ir patikrinimo akte nurodytų prekių, be to, Bendrovė faktiškai neturėjo galimybės patikrinti įsigytų bei supakuotų elektrotechnikos prietaisų.

10. ANK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo 30 iki 60 Eur ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 120 Eur.

11. Minėta, kad J. V. VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis neužtikrino, jog UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) realizuojamiems elektrotechnikos gaminiams būtų pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai (nustatytos formos ir turinio ES atitikties deklaracijos) ir taip pažeidė Mažmeninių prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų reikalavimus.

12. Pagal Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 punktą, pardavėjui draudžiama parduoti prekes be jų atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi, o pagal šių taisyklių 8.4 punktą, draudžiama parduoti prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Byloje esančiame VVTAT 2023 m. kovo 16 d. patikrinimo akte Nr. 1K-104 nurodyta, jog įvertinus ekonominės veiklos vykdytojo elektroniniu paštu pateiktus duomenis, nustatyta, kad visiems gaminiams buvo pateiktos naudojimo instrukcijos valstybine kalba; gaminys Nr. 4 (plaukų tiesintuvas-šepetys Sutra) – nepaženklintas CE ženklu; gaminiams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 (plaukų džiovintuvui Osom3509A, plaukų tiesintuvui Osom801, plaukų kantavimo mašinėlei Osom CHC338, plaukų tiesintuvui-šepečiui Sutra, plaukų džiovintuvui Sutra3500Blow, plaukų džiovintuvui su infraraudonųjų spindulių technologija Sutra) nepateiktos nustatytos formos ES atitikties deklaracijos. Gaminiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 neatitinka Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 4-314, 33 ir 47 punktų reikalavimų, taip pažeisti ir Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 bei 8.4 punktų reikalavimai (1 t., b. l. 9–12, 50–53).

14. Minėto Reglamento 33 punkte nustatyta, kad prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, platintojas privalo patikrinti, ar elektrotechnikos gaminys yra pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai, taip pat Lietuvos Respublikos valstybine kalba, kai elektrotechnikos gaminys tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, arba kitos ES valstybės narės, kurios rinkai tiekiamas elektrotechnikos gaminys, nustatyta kalba ar kalbomis parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai šio Reglamento 15, 16 ir 25 punktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamento 47 punktą, jeigu elektrotechnikos gaminiui taikomi keli ES teisės aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama bendra ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi visi susiję ES teisės aktai ir jų paskelbimo nuorodos. Pagal Reglamento 4.13 punktą platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis asmuo, kuris tiekia ES rinkai elektrotechnikos gaminį ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas (Reglamente įtvirtinta, kad gamintojas – tai asmuo, kuris pagamina elektrotechnikos gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti elektrotechnikos gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą (4.8 punktas), o importuotojas – tai ES įsisteigęs arba nuolat gyvenantis asmuo, kuris Europos Sąjungos rinkai pateikia elektrotechnikos gaminį iš trečiosios šalies (4.10 punktas)). Kadangi UAB “G”nėra nei prekių gamintojas, nei importuotojas, ši Bendrovė vykdo prekybą ir tiekia rinkai elektrotechnikos gaminius, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog UAB “G” pagal Reglamento nuostatas yra platintojas. Taigi, nors pagal Reglamento nuostatas gaminio gamintojas ir gaminio importuotojas turi pareigas užtikrinti, kad įrenginiai būtų pagaminti bei paženklinti taip, jog atitiktų ES nuostatų reikalavimus (Reglamento 9–11, 22–23 punktai), tačiau šis Reglamentas numato atitinkamas pareigas ir platintojui, t. y. Reglamento 32 punkte įtvirtinta, kad tiekdamas rinkai elektrotechnikos gaminius, platintojas veikia laikydamasis Reglamento reikalavimų.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, 2023 m. gruodžio 21 d. vykusiame teismo posėdyje UAB “G” vadovas J. V. neneigė, jog iš 10 patikrintų prekių 6 prekės neturėjo ES atitikties deklaracijos, tačiau tvirtino, kad už tai yra atsakingi gamintojas ir importuotojas, o ne platintojas. J. V. teigimu, tai, ar prekės, importuotos iš trečiųjų šalių, yra pagamintos pagal ES standartus ir tinkamai paženklintos, privalo įvertinti muitinė, todėl Bendrovė, pasitikėdama muitine, šias prekes išleidžia į prekybą. Be to, jei prekė importuota, nėra galimybės ją pradaryti ir vizualiai patikrinti, todėl pasikliaujama tiekėjais (1 t., b. l. 76–80). Minėtus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius akivaizdžiai paneigia pirmiau minėtos Reglamento nuostatos, kurių 33 punkte imperatyviai nurodyta, kad prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, platintojas privalo patikrinti, ar elektrotechnikos gaminys yra pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai, taip pat Lietuvos Respublikos valstybine kalba, kai elektrotechnikos gaminys tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, arba kitos ES valstybės narės, kurios rinkai tiekiamas elektrotechnikos gaminys, nustatyta kalba ar kalbomis parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai šio Reglamento 15, 16 ir 25 punktuose nustatytus reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Bendrovė 2023 m. sausio mėnesį VVTAT patikrinimo metu pateikė CE deklaracijas dėl nutarime ir patikrinimo akte nurodytų prekių, tačiau šį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip minėta, VVTAT 2023 m. kovo 16 d. patikrinimo akte Nr. 1K-104 nurodyta, jog visiems gaminiams buvo pateiktos tik naudojimo instrukcijos valstybine kalba, ir šią aplinkybę neginčijamai patvirtina bylos duomenys (1 t., b. l. 83–86, 93; 3 t., b. l. 42–45, 49–54, 60–61, 65–67, 69, 80, 84–85), tačiau byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nustatytas faktines aplinkybes, kad gaminys Nr. 4 nepaženklintas CE ženklu ir gaminiams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 nepateiktos nustatytos formos ES atitikties deklaracijos.

16. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė faktiškai pardavė prekes, kurios neatitinka Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytų reikalavimų, be to, formalus gaminių nuotraukų ar sertifikatų patikrinimas negali padėti nustatyti fakto, kad gaminys tinkamai nebuvo paženklintas – tai gali būti padaryta tik visapusiškai fiziškai apžiūrėjus gaminius ir / ar jų pakuotes, kuriuos ketinama parduoti. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB “G” vadovas J. V. nubaustas pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį ne už prekių, neatitinkančių Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytų reikalavimų pardavimą, o už tai, kad jis, būdamas atsakingas už Mažmeninės prekybos taisyklių laikymąsi, neužtikrino, jog UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) realizuojamiems elektrotechnikos gaminiams būtų pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai. Kaip teisingai nurodyta J. V. atstovo apeliaciniame skunde, atliekant patikrinimą UAB “G”, buvo įvertinti tik VVTAT pateikti dokumentai: gaminio ženklinimo nuotraukos ant gaminio (gaminio lentelė) ir pakuotės, naudojimo instrukcijos valstybine ir originalo (jei yra) kalba, ES atitikties deklaracijų kopijos (1 t., b. l. 50–53), tačiau elektrotechnikos gaminiai fiziškai apžiūrėti nebuvo. Šiuo aspektu pažymima, kad jokie teisės aktai neįpareigoja ekonominės veiklos vykdytojo planinį patikrinimą atlikti fiziškai apžiūrint gaminius. VVTAT direktorės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai akcentuota, kad pagal Reglamento dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties 11 straipsnio 3 dalį, rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje, tinkamu mastu tikrina gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, pirmenybę teikdamos savo ištekliams ir veiksmams, kuriais užtikrinama veiksminga rinkos priežiūra, ir atsižvelgdamos į 13 straipsnyje nurodytą nacionalinę rinkos priežiūros strategiją. Tai taip pat patvirtina, jog gaminių (prekių) tikrinimas jas fiziškai apžiūrint nėra privalomas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-875/2019, taip pat nenurodyta, kad, taikant atsakomybę už Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų pažeidimus, turi būti atliekami faktiniai tiriamų pažeidimų / prekių patikrinimai. Minėtoje apygardos teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad komercijos vadybininkas, pirkdamas prekes iš kitų pardavėjų, jas turėjo patikrinti, t. y. turėjo patikrinti, ar jos atitinka prekėms keliamus kokybės, taip pat ir prekių ženklinimo reikalavimus. Taigi, šiuo atveju VVTAT neprivalėjo prašyti Bendrovės, kad pastaroji realiai pateiktų bent vieną prekę tam, jog būtų patikrinta, ar ši prekė pažymėta tinkamai ir turi visus reikalingus dokumentus.

17. Apibendrinant tai, kas aptarta, daroma išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. V., neužtikrindamas, jog UAB “G” internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) realizuojamiems elektrotechnikos gaminiams (plaukų džiovintuvui Osom3509A, plaukų tiesintuvui Osom801, plaukų kantavimo mašinėlei CHC338, plaukų tiesintuvui-šepečiui Sutra, plaukų džiovintuvui Sutra3500Blow, plaukų džiovintuvui su infraraudonųjų spindulių technologija Sutra) būtų pateikti šių gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai (nustatytos formos ir turinio ES atitikties deklaracijos), pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 bei 8.4 punktus, todėl šis pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir apeliacinio skundo argumentas, kad nei VVTAT nutarime, nei skundžiamoje teismo nutartyje nenurodytos aplinkybės apie prekių nepaženklinimą, nes administracinei atsakomybei pagal ANK 152 straipsnio 1 dalį kilti pakanka ir vieno Mažmeninės prekybos taisyklių punkto pažeidimo, o šiuo atveju J. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog būtų pateikti gaminių atitiktį patvirtinantys dokumentai, t. y. patikrinimo metu buvo nustatyti gaminių Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 neatitikimai – nepateiktos ES atitikties deklaracijos, o gaminys Nr. 4 nepaženklintas CE ženklu.

18. Tai, kad tikrintos prekės buvo importuotos į Europos Sąjungos teritoriją ir byloje nėra duomenų apie galimus vartotojų teisių pažeidimus, J. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nepaneigia. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, jog nei ANK 152 straipsnio 1 dalyje, nei Mažmeninės prekybos taisyklėse nenurodyta, jog siekiant nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 ir 8.4 punktų reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ir faktinį prekių pardavimą ar gauti dėl to vartotojų nusiskundimų. Kaip jau minėta, pagal Reglamento 33 punkto nuostatas, prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, nepaisant to, kad šis gaminys importuotas į Europos Sąjungą, jo atitikimą Reglamente keliamiems reikalavimams privalo patikrinti būtent platintojas, o ne kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, muitinė. Atkreipiamas dėmesys, kad su tuo iš esmės sutinka ir pats apeliantas, kaip priežastis, dėl kurių J. V. ir Bendrovė nepatikrino įsigytų elektrotechnikos prietaisų, nurodydamas tai, jog tikrinant prietaisus būtų pažeista jų pakuotė ir dėl to sumažėtų prekių vertė, be to, dalis prekių įsigyjama ir pateikiama pirkėjams jų Bendrovei faktiškai negavus (drop shipping būdu).

19. Kaip jau minėta, Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo 30 iki 60 Eur ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 120 Eur. VVTAT 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu J. V. už administracinio nusižengimo padarymą paskirta švelniausia ANK 152 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas, todėl daryti išvadą, kad ši nuobauda per griežta, nėra pagrindo. Be to, J. V. paskirtos nuobaudos apeliantas neginčija.

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi, asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-495/22). Kadangi šioje byloje J. V. administracinio nusižengimo teisena nenutraukiama, pastarojo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė J. V. ir UAB “G”, netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.