Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista 45 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš M. D. priteisiant 131,94 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

M. D. nuteista už tai, kad ji 2017 m. sausio 17 d., apie 18.52 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės, slapta pagrobė nedidelės – 131,94 Eur vertės, svetimą turtą, tai yra: du butelius 1 litro talpos viskio „J. D.“, kurio 1 vnt. vertė 26,98 Eur, tai yra viso už 53,96 Eur, ir du butelius 0,7 litro talpos konjako „Martell VSOP“, kurio 1 vnt. vertė 38,99 Eur, tai yra viso už 77,98 Eur.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad M. D. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta visiškai. Apeliaciniame skunde nuteistoji M. D. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas jai skyrė per griežtą bausmę, kadangi jos mama serga, yra tik ką grįžusi iš ligoninės po ūmaus infarkto, nėra kam jos prižiūrėti. Taip pat šiuo metu (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydomas skundo autorės sugyventinis, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi jam lūžęs stuburas, pažeisti nervai ir jis nevaikšto.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.Nuteistosios M. D. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistoji iš esmės prašo tik paskirti jai švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą M. D. nuteista galutine – 30 parų arešto bausme.BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – baudžiamasis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (noro pasipelnyti); į nusikalstamos veikos stadiją – baudžiamasis nusižengimas baigtas; į kaltinamosios asmenybę – M. D. teista 18 kartų, visais atvejais už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, jos atžvilgiu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo nagrinėtos bylos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kituose teismuose, ji ne kartą teista ir užsienyje. Teismas taip pat įvertino tai, jog ji bausta 89 kartus administracine tvarka, nėra duomenų, kad sumokėjusi jai paskirtas baudas, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistoma stipriais socialiniais ryšiais, neaugina savo nepilnamečio vaiko, fiziškai yra sveika. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies – arešto, parinkimu, atsižvelgianti į nuteistosios asmenybę ir išvardintas aplinkybes. Taip pat vertintina ir tai, kad M. D. anksčiau teista ir už analogiškų nusikalstamų veikų – nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, padarymą, jai taikytos švelnesnės nei areštas bausmės, tačiau ji vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. D. yra linkusi nesilaikyti įstatymų, ji nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jos gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei areštas rūšies bausmių – baudos ar laisvės apribojimo – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas, skirdamas M. D. bausmę, pagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi ji nuolat daro nusikalstamas veikas, analogiškas inkriminuotai nagrinėjamoje byloje, išvadų nedaro, todėl jos gailėjimasis nepripažintinas nuoširdžiu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teisingai M. D. paskyrė maksimalią arešto bausmę, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad M. D. prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą, tuo pagrindu jos atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jai skirtą 45 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 30 parų arešto bausmę. Nors M. D. skunde nurodo, kad šiuo metu jos artimieji turi sveikatos problemų, jiems reikalinga pastovi priežiūra, tačiau apeliantė, teikdama apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių paminėtas aplinkybes. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistosios teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. D. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jai paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.