Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš įsiteisėjusio Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-548-283/2017 motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyrius, gavęs pareiškėjo L. B. 2017 m. gegužės 3 d. prašymą, 2017 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ (toliau – ir Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimas) ir jo 6 punktu paskyrė pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d. po 333,20 Eur, o nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. – po 331,58 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo“ (toliau – ir Fondo valdybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas) pareiškėjo skundo netenkino. Iš minėto teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su skundu ir teismo priimtame skunde prašė: panaikinti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimą ir bei Fondo valdybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, 2017 m. liepos 21 d. sprendimu paskyrė jam nedarbo išmoką, kurios dydis beveik dvigubai mažesnis negu priklausytų pagal naują šio įstatymo redakciją. Pareiškėjas tvirtino, kad jam nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė 2017 m. liepos 21 d. turėjo būti paskaičiuota pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Iš minėto 2017 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, kad tarp bylos proceso dalyvių ginčas kilo dėl to, kurios redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymą (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos ar nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) turėjo taikyti Fondo valdybos Utenos skyrius, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai dėl pareiškėjui skiriamos nedarbo išmokos, pagrįsti iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo normomis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 3 straipsniui, todėl yra neteisėti iš esmės ir naikinami. Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo 6-ąjį punktą (kadangi Fondo valdybos Utenos skyriaus administracinis sprendimas dėl nedarbo išmoko skyrimo pareiškėjui buvo suformuluotas būtent šiame punkte) ir Fondo valdybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 dalis); Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 dalis). Teismas nurodė, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, panaikinus pareiškėjo skundžiamą sprendimą dėl teisės į nedarbo išmoką, Fondo valdybos Utenos skyrius be atskiro prašymo ar nurodymo turi pareigą nustatyta tvarka įvykdyti jam priskirtą funkciją ir iš naujo išnagrinėti 2017 m. gegužės 3 d. gautą pareiškėjo prašymą ir, remiantis 2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2471 redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, išspręsti klausimą dėl nedarbo išmokos pareiškėjui apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 13 d.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi 2017m. gruodžio 12d. teismo sprendime nustatytais faktais ir aplinkybėmis.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad remiantis 2017 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu, bus priimtas sprendimas skirti nedarbo išmoką, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. liepos 1 d., ir 2018 m. vasario mėnesį bus išmokėta nedarbo išmokos nepriemoka už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.

Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniais ir Nedarbo socialinių draudimo išmokų nuostatais, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.

Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. vasario 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nedarbo išmoka pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančia Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, ir kad 1 780,71 Eur dydžio nedarbo išmokos nepriemoka, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., artimiausiu metu bus pervesta į pareiškėjo banko sąskaitą.

Iš 2018 m. kovo 22 d. pareiškėjo banko sąskaitos išrašo ir 2018 m. kovo 29 d. Sodros (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) informacijos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2018 m. vasario 23 d. į pareiškėjo sąskaitą pervedė 1 780,71 Eur dydžio nedarbo išmoką (banko sąskaitos išraše nurodyta 2018 m. vasario 23 d. data, o Sodros informacijoje – 2018 m. vasario 22 d. data).

Taigi, Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškėjui apskaičiavo ir išmokėjo nedarbo išmokos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus nedarbo išmoką pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. vasario 7 d. skundą (prašymą), 2018 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimą, Fondo valdybos Utenos skyrius 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui nedarbo išmoką pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, nurodė, kad apskaičiuota 1 780,71 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka 2018 m. vasario 22 d. buvo įrašyta į žiniaraštį išmokėjimui ir ši nepriemoka bus išmokėta 2018 m. vasario mėn., nurodė, kad anksčiau priimti sprendimą dėl nedarbo išmokos perskaičiavimo nebuvo galimybės dėl techninių nesklandumų, ir informavo pareiškėją, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nėra numatytas baudų ir delspinigių mokėjimas už pavėluotai pervestas nedarbo išmokas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Fondo valdybos Utenos skyrius pareigos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui delspinigius nuo nedarbo socialinio draudimo išmokos nepriemokos.

Fondo valdybos Utenos skyrius yra Fondo valdybos įsteigta viešojo administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą (Fondo valdybos Utenos skyriaus nuostatų, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-104, 1 punktas). Pagal šių nuostatų 13.1 papunktį, Fondo valdybos Utenos skyrius priima prašymus valstybinio socialinio draudimo išmokoms ir kitoms išmokoms, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams gauti, ir jas skiria Fondo valdybos informacinės sistemos pagalba. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 papunktį (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 31 d.), nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Fondo valdybos Utenos skyrius. Taigi, byloje kilęs ginčas kilęs iš Fondo valdybos Utenos skyriaus viešojo administravimo srityje atliekamų funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 2 ir 9 punktus, Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria, moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nedarbo socialinis draudimas ir kitos šioje teisės normoje išvardintos socialinio draudimo rūšių rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir asmenų, dėl kurių kaltės neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos, atsakomybę. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis nustato nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygas bei terminus, kada bedarbiams pradedama mokėti nedarbo išmoka: nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (straipsnio 1 dalis); bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (straipsnio 2 dalis); bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota (straipsnio 3 dalis); bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas (straipsnio 4 dalis). Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 ,vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (nauja redakcija priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 531) reglamentuoja nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką (Nuostatų 1 straipsnis). Nuostatų 11 punktas nustato, kad bedarbis, kreipdamasis dėl nedarbo draudimo išmokos, teritorinei darbo biržai turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir nurodyti teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ir šiai išmokai mokėti reikalingus duomenis, taip pat kokiu būdu (telefonu, [...]) pageidauja gauti informaciją apie Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą neskirti nedarbo draudimo išmokos. Nuostatų 12 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimus dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos, o Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse, atsiradimo dienos. Nuostatų 14 punktas nustato, kad nedarbo draudimo išmoka pervedama į bedarbio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Nuostatų 16 punktas nustato, kad bedarbiui ar Lietuvos darbo biržai pateikus arba Fondo valdybos teritoriniam skyriui patikslinus duomenis, turinčius įtakos nedarbo draudimo išmokos mokėjimui, nedarbo draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama Nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka; nedarbo draudimo išmoka taip pat perskaičiuojama, jeigu jos mokėjimo laikotarpiu pasikeičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Nuostatų 17 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius per 10 darbo dienų nuo duomenų, nurodytų Nuostatų 16 punkte, gavimo dienos perskaičiuoja nedarbo draudimo išmoką ir prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis numato terminus, kada tapusiems bedarbiams asmenims pradedama mokėti nedarbo išmoka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 12 punktas nustato terminą, per kurį Fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs reikalingus duomenis (bedarbio prašymą skirti jam nedarbo išmoką ir jai mokėti reikalingus duomenis), arba atsiradus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse nurodytoms aplinkybėms (tai yra atvejai, kai bedarbis buvo atleistas iš tarnybos dėl darbuotojo kaltės; bedarbis atleistas iš tarnybos ir jam buvo priskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija; bedarbis gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos) priima sprendimą dėl nedarbo išmokos skyrimo (neskyrimo), o 17 punktas nustato terminą, per kurį nedarbo išmoka perskaičiuojama tokiu atveju, kai patikslinami duomenys, kurie turi įtakos nedarbo išmokos išmokėjimui, arba kai pasikeičia minimaliosios mėnesinės algos dydis. Nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, nei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nenumato termino, per kiek laiko Fondo valdybos teritorinis skyrius privalo asmeniui perskaičiuoti nedarbo išmoką (jos nepriemoką), priimti sprendimą ir išmokėti šią nedarbo išmoką (jos nepriemoką) tokiu atveju, kai teismo sprendimu buvo panaikintas ankstesnis Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl nedarbo išmokos skyrimo. Nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, nei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai taip pat neįtvirtina Fondo valdybos teritorinio skyriaus prievolės mokėti asmeniui delspinigius už pavėluotai išmokėtą nedarbo išmoką (jos nepriemoką).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nedarbo išmoką, pensiją ir kitas išmokas galima prilyginti išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, o prie skundo pridėtoje lentelėje pareiškėjas prašomus priteisti delspinigius yra suskaičiavęs nuo neišmokėtos nedarbo išmokos dalies po 0,007 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, įsigaliojusiu nuo 2017 m. liepos 1 d., yra patvirtintas delspinigių dydis – 0,07 procento. Kadangi pareiškėjas nedarbo išmoką prilygino darbo santykiams, teismas sprendžia, kad pareiškėjas delspinigius suskaičiavo, vadovaudamasis šiuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Tačiau šis įsakymas yra taikomas tik tais atvejais, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui, esančiam darbo santykiuose su darbdaviu. Nagrinėjamu atveju, Fondo valdybos Utenos skyrius nėra pareiškėjo darbdavys, pareiškėjas su juo neturi nei darbinių, nei tarnybinių santykių. Taigi, Fondo valdybos Utenos skyrius veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir atlieka jam teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl aptartas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas.

Pareiškėjas teigia, kad jam nedarbo išmoka turėjo būti išmokėta per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. ABTĮ 99 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, šios teisės normos numato vykdomojo rašto išdavimą. Nagrinėjamu atveju, teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pats panaikino pareiškėjo skundžiamą sprendimą dėl teisės į nedarbo išmoką. Sprendime teismas neįpareigojo Fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo nedarbo išmoką ir ją išmokėti pareiškėjui. Fondo valdybos Utenos skyriaus pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, perskaičiuoti nedarbo išmoką ir ją išmokėti, kyla iš aukščiau aptartų teisės aktų, reglamentuojančių šio viešojo administravimo subjekto veiklą (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies, kitų normų bei teisės aktų), o taip pat ir iš ABTĮ 94 straipsnio nuostatų. Nėra nustatytas terminas Fondo valdybos Utenos skyriui perskaičiuoti pareiškėjo nedarbo išmoką ir ją išmokėti pareiškėjui.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis įtvirtina teismo teisę netesybas sumažinti, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta) pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

Vadovaujantis šiame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įstatymuose nėra numatytas delspinigių mokėjimas tokiu atveju, kai yra skiriama ar perskaičiuojama nedarbo išmoka. Tarp pareiškėjo ir Fondo valdybos ar jo teritorinio skyriaus nėra sudaryta sutartis, kurioje būtų nustatyta prievolė mokėti delspinigius. Taigi, nėra nei įstatymuose numatyto, nei sutartyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis VSDFV Utenos skyrius turėtų pareigą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui jo skunde nurodytus delspinigius. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių nuo pareiškėjui išmokėtos nedarbo išmokos nepriemokos sumos apskaičiuoti ir pareiškėjui išmokėti delspinigius. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus skundą, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.