Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 7.6.6.; 55.1.3.

2017 m. gruodžio 12 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir L. B.) 2017 m. rugpjūčio 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui padavė skundą ir prašė panaikinti atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ (toliau - ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimas) beiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Fondo valdyba) 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas). Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 14 d. skundo patikslinimu atsisakius 2017 m. rugpjūčio 24 d. paduoto skundo prašomosios dalies 3, 4 ir 5 punktuose suformuluotų reikalavimų, 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi buvo priimti nagrinėti aukščiau nurodyti skundo reikalavimai dėl administracinių sprendimų panaikinimo.

Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovė J. B., remdamasi atsiliepimo argumentais ir motyvais bei pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Naujų papildomų paaiškinimų atsakovo atstovė nepateikė.

Atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Fondo valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovė atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Fondo valdyba padarė išvadą, jog pareiškėjas iš esmės ginčija Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 30 d., taikymą, nustatant teisę į nedarbo išmoką, kadangi mano, kad jo atveju turėjo būti taikoma nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusi šio įstatymo redakcija. Fondo valdyba nurodė, kad asmenų teisė į nedarbo išmoką bei jos dydis, tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., tiek pagal šio įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d., yra nustatoma pagal asmens įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje datą, t. y. bedarbio statuso suteikimo datą. Taigi, bedarbio statuso suteikimo diena yra asmens teisės į nedarbo išmoką nustatymo diena ir pagal šią datą nustatoma, kuri Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija bus taikoma skiriant nedarbo išmokas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos taikomos tik tiems bedarbiams, kurie teisę į nedarbo išmoką įgijo 2017 m. liepos 1 d. ir vėliau, t. y. bedarbio statusas jiems suteiktas 2017 m. liepos 1 d. ir vėliau. Visiems asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas iki 2017 m. birželio 30 d., nedarbo išmoka skiriama ir mokama pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. bedarbio statuso suteikimo dienai. Fondo valdyba atkreipė dėmesį į tai, jog iki 2017 m. liepos 30 d. galiojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatytos tik sąlygos, nuo kada atskiroms bedarbių, kuriems jau nustatyta teisė į nedarbo išmoką, grupėms turi būti skiriama ir mokama nedarbo išmoka. Remiantis šios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, bedarbiui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba kompensaciją šalių susitarimu, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ar kompensacija jam buvo išmokėta. Fondo valdyba pažymėjo, kad analogiška sąlyga nustatyta ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. liepos 1 d. Nurodė, kad, pagal 2017 m. liepos 30 d. galiojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nedarbo socialinio draudimo stažas, pagal kurį nedarbo išmoka buvo mokama atitinkamos trukmės laikotarpį, yra apskaičiuojamas taip pat teisės į nedarbo išmoką nustatymo dienai, o ne nedarbo išmokos mokėjimo dienai. Dėl šios priežasties kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo argumentą, jog į nedarbo socialinio draudimo stažą turėjo būti įskaičiuotas laikotarpis iki 2017 m. liepos 17 d., už kurį pareiškėjas gavo išeitines išmokas. Įvertinusi tai, kad pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2017 m. balandžio 26 d., Fondo valdyba teigė, VSDFV Utenos skyrius 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nedarbo išmoką paskyrė pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d. ir, vadovaudamasis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nedarbo išmoką pagrįstai pradėjo mokėti tik nuo 2017 m. liepos 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis bylos rašytinių įrodymų duomenimis, pareiškėjo skunde ir atsakovų atsiliepimuose pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad L. B. 2017 m. kovo 17 d. buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, išmokant keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. buvo įregistruotas teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Pastarajai aplinkybei patvirtinti teismo posėdyje L. B. pateikė 2017 m. balandžio 26 d. išduotą atmintinę, kuri buvo apžiūrėta ir nustatyta, kad pareiškėjo registracijos teritorinėje darbo biržoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp bylos proceso dalyvių ginčas dėl nurodytų faktinių aplinkybių nėra kilęs.

VSDFV Utenos skyrius, gavęs L. B. 2017 m. gegužės 3 d. prašymą, 2017 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ ir jo 6 punktu paskyrė pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d. po 333,20 Eur, o nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. - po 331,58 Eur.

L. B., nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo“ pareiškėjo skundo netenkino.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus sprendimo skirti asmeniui, turinčiam bedarbio statusą, nedarbo draudimo išmoką pagrįstumo ir teisėtumo.

Nedarbo draudimo išmokų teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai. Seimas 2016 m. birželio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2471 (toliau - ir Pakeitimo įstatymas), kurio 1 straipsnyje išdėstė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Atsakovai nurodė, kad asmenų teisė į nedarbo išmoką bei jos dydis tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., tiek pagal šio įstatymo redakciją, įsigaliojusią 2017 m. liepos 1 d., yra nustatomi pagal asmens įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje datą, t. y. bedarbio statuso suteikimo datą. Atsakovų teigimu, bedarbio statuso suteikimo diena yra asmens teisės į nedarbo išmoką nustatymo diena ir pagal šią datą nustatoma, kuri Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija taikoma skiriant nedarbo išmokas. Dėl šios priežasties, priimant 2017 m. liepos 21 d. sprendimą,buvo taikomas iki 2017 m. birželio 30 d. galiojęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pareiškėjas teigė, kad bedarbio statuso suteikimas nėra vienintelė ir pagrindinė sąlyga nedarbo draudimo išmokai skirti, kadangi ši išmoka apskaičiuojama bei skiriama sprendimu, kuris priimamas per 10 dienų nuo Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatytų aplinkybių atsiradimo. Pareiškėjo atveju tokios aplinkybės atsirado 2017 m. liepos 18 d., todėl priimant 2017 m. liepos 21 d. sprendimą, turėjo būti taikomas nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl to, kad VSDFV Utenos skyrius, priimdamas 2017 m. liepos 21 d. sprendimą, taikė netinkamą teisės aktą, jis gavo beveik dvigubai mažesnę nedarbo draudimo išmoką.

Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių yra kilęs ginčas, kurios redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymą turėjo taikyti VSDFV Utenos skyrius, priimdamas sprendimą skirti L. B. nedarbo draudimo išmoką.

Pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (2009 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-306 ir 2014 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. XII-1230 redakcija), teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš įstatymo nurodytų sąlygų, tarp jų – ir tai, kad iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi turėti ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius (1 punktas); įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju (3 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų. Tos pačios redakcijos 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (1 dalis); bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos) ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta (3 dalis, 2009 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-306 redakcija).

Nuo 2017 m. liepos 1d. galiojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų, tarp jų - iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-417 redakcija). To paties įstatymo 6 straipsnis numato, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (1 dalis); bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota (3 dalis).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, iš esmės analogiškai reguliavusį ir reguliuojantį teisės į nedarbo draudimo išmoką atsiradimo bei šios išmokos skyrimo teisinius santykius, daroma išvada, kad aukščiau nurodytosteisės normų nuostatos nepagrindžia VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos teiginių, jog tai, kurios redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymas taikytinas L. B. atžvilgiu, nulemia bedarbio statuso suteikimo diena, tuo pačiu esanti ir asmens teisės į nedarbo išmoką nustatymo diena.

Minėta, kad nagrinėjant administracinę bylą, nustatyta, kad pareiškėjas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį buvo atleistas 2017 m. kovo 17 d.; kaip ieškantis darbo asmuo teritorinėje darbo biržoje registruotas 2017 m. balandžio 26 d.; pareiškėjas prašymą skirti jam nedarbo draudimo išmoką pateikė 2017 m. gegužės 3 d., o VSDFV Utenos skyrius sprendimą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką priėmė 2017 m. liepos 21 d.

Įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-141 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 29 d.) nustatė, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 531 redakcija) 12 punkte numatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimus dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos, o Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse, atsiradimo dienos.

Taigi, atleidžiant L. B. iš darbo, registruojant jį teritorinėje darbo biržoje ir suteikiant jam bedarbio statusą, pareiškėjui kreipiantis dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir VSDFV Utenos skyriui priimant sprendimą skirti šią išmoką, galiojo skirtingų redakcijų Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl nedarbo išmokos skyrimo turėjo teisę priimti ir jį priėmėtik praėjus tam tikram laiko tarpui nuo momento, kada pareiškėjas buvo įregistruotas darbo biržoje ir įgijo bedarbio statusą, suteikiantį jam teisę gauti nedarbo draudimo išmoką. Išanalizavus iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reguliuojančias nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimą, šią išmoką sudarančių pastovios ir kintamos dalių nustatymą, daroma išvada, kad skirtingu laiku laikau galiojusios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcijos skirtingai reglamentuoja nedarbo draudimo išmokos dydžio nustatymą. Tai reiškia, kad nuo to, kurios redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymas taikomas, priklauso pareiškėjui skiriamos nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka, nulemianti šios išmokos dydį.

Išanalizavus Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamąjį raštą, registracijos Nr. 15-6253(2), daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą naujos redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, siekė keleto socialiai reikšmingų tikslų, tarp jų -ir išplėsti teises į nedarbo socialinio draudimo išmoką; šios išmokos laikotarpio nebesieti su nedarbo socialinio draudimo stažu; nedarbo socialinio draudimo išmokos pastoviąją dalį susieti su minimaliąja mėnesine alga, o kintamąją dalį apskaičiuoti tokia tvarka, kuri skatintų ieškotis naujo darbo (4 punktas). Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į įtvirtinamo keičiamo teisinio reguliavimo tikslus, Pakeitimo įstatyme reglamentavo ir naujos redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo taikymą. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad naujos redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai skiriamoms nedarbo draudimo išmokoms, o 4 straipsnyje nustatė, kad tuo atveju, jeigu nedarbo draudimo išmoka paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ši išmoka toliau mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.

Teismas sprendžia, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojančio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymas yra susietas ne su registracijos teritorinėje darbo biržoje registravimosi ir bedarbio statuso įgijimo momentu, o su nedarbo draudimo išmokų skyrimo, t. y. nustatyta tvarka priimamo sprendimo priėmimo, momentu.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai dėl L. B. skiriamos nedarbo draudimo išmokos, pagrįsti iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymonormomis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Pakeitimo įstatymo 3 straipsniui, todėl yra neteisėti iš esmės ir naikinami. Atsižvelgus į tai, kad VSDFV Utenos skyriaus administracinis sprendimas dėl nedarbo išmoko skyrimo L. B. suformuluotas 2017 m. liepos 21 d. sprendimo 6-ajame punkte, naikinama tik nurodyta skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus sprendimo dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį, reglamentuojantį teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 dalis); Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, panaikinus pareiškėjo skundžiamą sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką, VSDFV Utenos skyrius be atskiro prašymo ar nurodymo turi pareigą nustatyta tvarka įvykdyti jam priskirtą funkciją ir iš naujo išnagrinėti 2017 m. gegužės 3 d. gautą L. B. prašymą ir, remiantis 2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2471 redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymu,išspręsti klausimą dėl nedarbo draudimo išmokos pareiškėjui apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo.

L. B. prašė priteisti turėtas 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d. E. G. išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija EG Nr. 001.

L. B. teismo posėdyje pripažino, kad skundui parengti jis sutarties su advokatu ar jo padėjėju nebuvo sudaręs. Atsižvelgus į nurodytus aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo turėtų išlaidų nėra pagrindo priskirti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalie 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų kategorijai. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84 ir 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ 6 -ąjįpunktąbeiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.