Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-457-667/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-15
Bylos Nr.
1-457-667/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59429-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-457-667/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59429-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei, V. S.,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitintu procesu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. J. 2017-11-14 apie 01.05 val(duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta kraujyje 1,97 promilių etiko alkoholio), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į šalikelę, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

K. R. J. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina blogai, nes žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės neblaivus. Jokių problemų su alkoholio vartojimu neturi, nedažnai vartodavo alkoholį. 2017-11-13 vakare jis mamos automobiliu “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugą padėti tvarkyti motorolerį, betvarkant motorolerį su draugu išgėrė 4 skardines alaus ir nusprendė apie pirmą valandą nakties važiuoti su draugu pas jį namo, draugas pasiėmė nugertą degtinės butelį „Amber“, nes galvojo jį pabaigti gerti pas kaltinamąjį namuose. R. J. važiuodamas nesuvaldė posūkyje mašinos ir nuslydo į šalikelę. Išsikvietė techninę pagalbą, bet dar neatvažiavus pagalbai atvyko policija. Pareigūnai nustatė 1,98 promilės girtumo laipsnį, jis prisipažino, kad vairavo išgėręs. Jo tėvai išsiskyrę, tėvas gyvena Vokietijoje, jiems su 18 metų sese jis nepadeda. Automobilis “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mamos, ji juo važiuoja į darbą, reikalui esant jis su mama dalijosi mašina. 2017-11-13 jis mašiną paėmė tą dieną be mamos leidimo. Būtų šeimai geriau, jei konfiskuotų automobilio vertę pinigais, negu automobilį, nes ji neturėtų kuo vykti į darbą. Jis retai išgeria, po įvykio daugiau nevartojo alkoholio, žada ateityje nebevartoti net alaus. Jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna 300 eurų atlyginimą. Sesuo nedirba. Prašo, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už jį laiduotų mama V. J., ji jam daro didelę įtaką, jis daugiau nebenusikals (b.l. 105-106).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra R. J. motina, jie gyvena trise šeimoje, ji ir du vaikai. Visi turi vieną bendrą automobilį "O. V.", valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji vairuoja kartu su sūnum Ryčiu pasikeisdami. 2017-11-13 apie 18.00 val. jos sūnus su automobiliu kažkur išvažiavo. Kitą dieną, kai ji kėlėsi į darbą, apie 4.00 val. pamatė, kad iš sūnaus striukės kišenės kyšo kažkoks baltas popieriaus lapas, ji lapą paėmė ir pažiūrėjo, pamatė, kad šaukimas į policiją. Sūnus tuo metu miegojo. Išėjus į kiemą, jų automobilio nebebuvo. Buvo labai stipriai susijaudinusi, todėl, kaip grįžo iš darbo, iškart klausė pas savo sūnų, kur yra automobilis. Sūnus paaiškino, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir jis buvo išgėręs alaus, o automobilį ištempė į automobilių saugojimo aikštelę. Automobiliu naudojasi abu, todėl jis nebuvo paimtas savavališkai, todėl jokių pretenzijų savo sūnui neturi. Toks sūnaus poelgis jai yra labai netikėtas, kad sūnus vartotų alkoholį taip pat yra netikėta. Jai nesuprantamas toks jo netinkamas poelgis. Ji automobilį įsigijo maždaug prieš pusę metų iš pažįstamo asmens M. K., su kuriuo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau VĮ Regitra automobilis teisiškai dar neperrašytas jos vardu. Automobilį įsigijo už 1500 Eur. (b.l. 26-27) Teisme apklausta V. J. prašė atleisti sūnų pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis daugiau nebenusikals, jie kartu gyvena, ji jam turi didelę įtaką, ji sutinka būti jo laiduotoja, esant reikalui prašo skirti kuo mažesnį užstatą, nedaugiau 300 Eur, nes didesnį neturėtų galimybės sumokėti, nes dukra yra moksleivė, ji išsituokusi, viena išlaiko šeimą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes neturėtų su kuo vykti į darbą, sutinka, kad būtų konfiskuota automobilio vertė pinigais. (b.l. 106)

- liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirbant patruliu radijo šaukiniu "1710", kartu su vyr. patruliu G. K. ir būrio vadu K. L., apie 00:45 val. važiuojant pagal užduotį patikrinti asmens, kuriam yra skirta kardomoji priemonė, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje nuo kelio į pievą yra nuvažiavęs automobilis "O. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus prie automobilio ir priėjus, vairuotojas R. J., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Automobilio vairuotojas dėl girtumo daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Paklausus, ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis paaiškino, kad vartojo prieš pusvalandį, automobilyje, keleivio pusės priekinių durų kišenėje matėsi atidarytas ir dalinai nugertas degtinės butelis su etikete „Amber“. 01 val. 05 min. vairuotojui buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 0590487“. Jam buvo nustatytas 1.98 promilių girtumas. Keleivio vietoje priekyje sėdėjęs A. D., gim. (duomenys neskelbtini) patvirtino, su R. J. vartojo alkoholinius gėrimus ir nutarė važiuoti namo. A. D. patvirtino, kad automobilį vairavo jo draugas R. J. Važiuojant namo nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. A. D. išlipo iš automobilio, pakėlė dešinės pusės priekinį ratą su keltuvu, o jo draugas R. J. tuo metu bandė išvažiuoti. Patikrinus automobilį, jo daiktadėžėje buvo rastas automobilio registracijos liudijimas ir vairuotojo pažymėjimas, kuris išduotas R. J. gim. (duomenys neskelbtini). R. J. buvo sulaikytas ir nuvežtas į LSMUL KK paimti kraujo mėginį. Atlikus reikiamus tyrimus, pristatytas į Kauno AVPK NVRS (b.l. 22).

- Kauno AVPK įvykio apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-11-14 apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini). buvo rastas į šalikelę nuvažiavęs automobilis “O. V.” valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., jam nustatyta 1,98 promilių alkoholio (b.l. 4-11);

- savanorišku daiktų pateikimo protokolu, 2017-11-14 transporto priemonės pridavimo- priėmimo aktu bei aprašu nustatyta, kad automobilis “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugojimui į UAB „Šančių autoservisas. (b.l. 14-18);

- transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2017-05-20 sutartimi, iš kurios matyti, kad automobilį “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. pardavė jo pirkėjai V. J. (b.l. 30);

- tyrėjos M. P. nutarimu gražinti automobilį “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo savininkei V. J., kuri raštiškai įsipareigojo jį saugoti, kol baigsis procesas (b.l. 31-32, 34);

- UAB „Empreks“ pažyma, kad 2000-2002 m. automobilio “O. V.” Caravan DTI vidutinė rinkos vertė yra 1270 Eur (1049 Eur + 221 Eur PVM);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada, kurioje konstatuota, jog R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 84).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. J. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad R. J. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo R. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas kaltinamojo motinos V. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą su užstatu arba be jo. V. J. teisme nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama, jie kartu gyvena, nuolat bendrauja, gerai sutaria, sūnus visada su ja susitaria gyvenimiškais klausimais, o priimdamas sprendimus įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus; jis dėl padaryto nusikalstamo gailisi, suprato savo kaltę prieš artimuosius, ji laiduoja už jį, kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų; mano, esanti verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra sąžininga, gali sūnui daryti teigiamą įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

K. R. J. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 58-59), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, chrakterizuojamas darbovietės teigiamai (t.1., b.l. 98), vairavo šeimos automobilį, apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl priklausomybės ir psichiatrinių ligų nesigydė (b. l. 80, 81), yra dirbantis (b. l. 74), nevedęs.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. J. kaltinamojo motina (b.l. 99) yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 103), administracine tvarka nebausta (b. l. 102), dirba (duomenys neskelbtini), ji darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 101), su kaltinamuoju gyvena kartu, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, prašyme dėl laidavimo savo sūnų apibūdina teigiamai, nurodo galinti daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui R. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams V. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas su 300 Eur užstatu.

Iš bankinio pavedimo išrašo matyti, kad laiduotoja V. J. 2018-01-11 sumokėjo į Kauno apylinkės teismo debetinę sąskaitą 300 Eur užstatą (b.l. 109).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad R. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 1,97 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, turintis vidurinį išsilavinimą, yra dirbantis.

Į. R. J. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad minimalios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas dviejų metų laikotarpiui, nes nusikalto tik neseniai įgijęs vairuotojo pažymėjimą, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. J. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad jis vairavo ne savo transporto priemonę, bet jo motinai priklausantį automobilį „“O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo įsigijusi iš M. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, bet neužregistravusi savo vardu. Nukentėjusiojo motina V. J. nurodė, kad automobilis yra šeimos turtas, jis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, ji neturi lėšų kito automobilio įsigijimui, sutinka kad iš sūnaus, kuris yra dirbantis ir gauna pajamas, būtų konfiskuota jos automobilio “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pinigais.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento -vairuotojo pažymėjimo Nr. 01100219, išduoto jam 2017-09-20, paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant į VĮ „Regitra“. Nr. 01100219 paėmimas (b.l. 51-52, 56-57, 85).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą, jį perduodant motinos V. J. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviems) metams su 300 Eur užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. J. ir jo laiduotojai V. J. išaiškinti: kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos; kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti R. J baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti iš R. J. 1270 Eurų

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, jo vairuotojo pažymėjimą Nr. 01100219 perduodant į VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus leisti V. J. pilnai disponuoti jai perduotu saugoti automobiliu “O. V.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius