Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-18 · Administracinė byla Nr. eI-403-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
eI-403-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04011-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-403-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-04011-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. S. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 ir panaikinti 2013-09-19 Generalinės prokuratūros sprendimą „Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“ Nr. 17.2-17229, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad prokuratūroje tarnauja nuo 2006-05-10. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 straipsnis numato, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos; priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus; priedo už kvalifikacinį rangą. Pareiginė alga apskaičiuojama pagal atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. Nr. XI-224 redakcija), kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai? kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu mažinami nebuvo. Ir Generalinės prokuratūros, ir kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti Seimo 2009 m. liepos 17 d. įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d., priimto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-361 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, kurių pagrindu nuo 2013-05-01 buvo sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, t. y. neteisėtos, todėl negali būti taikomos nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos. Pareiškėja raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami išmokėti susidariusį pareiginės algos išmokos skirtumą bei pateikti paskaičiavimus: kokio dydžio pareiginės algos dalis buvo neišmokėta. Generalinė prokuratūra informavo, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymų dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikia taip, kaip privalo veikti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 8–10) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus tenkinti skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus. Nurodė, kad prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,3 iki 8,01. Pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2011-12-21 redakciją nuo 2012-05-04 iki 2012-12-31 pareiškėjos pareiginės algos koeficientas nustatytas 9,03. Per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro 5287,97 Lt. Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais įstatymais. Pareiškėjai kreipusis su prašymu išmokėti susidariusį pareiginės algos skirtumą bei pateikti paskaičiavimus, jai 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-17229 buvo atsakyta, kad tuo metu nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo, o atsakovas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 priteisimo ir 2013-09-19 Generalinės prokuratūros sprendimo „Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“ Nr. 17.2-17229 panaikinimo.

Prokuratūros įstatymo 49 straipsnyje (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1785 redakcija) įtvirtinta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) 3 dalyje numatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) priedo už kvalifikacinį rangą.

Remiantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsniu, pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) numato, kad priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5¹ straipsnyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1254 redakcija) nustatyta prokurorų priedų už kvalifikacinį rangą skaičiavimo nuo pareiginės algos tvarka: 1) jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 procentų dydžio; 2) justicijos patarėjui – 15 procentų dydžio; 3) vyresniajam justicijos patarėjui – 20 procentų dydžio; 4) vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 procentų dydžio; 5) valstybiniam justicijos patarėjui – 30 procentų dydžio; 6) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 procentų dydžio.

2008 m. gruodžio 19 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo Nr. XI-85 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai.

2009 m. liepos 17 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-360 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. Pareiginės algos bazinis dydis 2010-2013 m. nekito.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-789 redakcija) apylinkės prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 8,3.

Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-224, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, pirmą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus. Šiuo įstatymu sumažinti tik Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai. Kitų prokuratūros grandžių – apygardų ir apylinkių prokuratūrų – prokurorų pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-361, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, antrą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus. Šiuo įstatymu sumažinti visų prokurorų pareiginės algos koeficientai. Apylinkės prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas iki 8,01.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus nesumažintus, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius, prokurorų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

Seimas 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2012 m. gegužės 1 d.), kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnį, kuriame, pritaikius papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai. Iš minėto įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šis įstatymas priimtas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimus. Šiuo įstatymu apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorams nustatytas 9,03 pareiginės algos koeficientas.

Pareiškėja nuo 2006-05-04 ėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės pareigas (b. l. 14), 2008-06-10 jai suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 15). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-07-20 įsakymu Nr. P-647 pareiškėjos tarnybiniai santykiai pratęsti, pareiškėjai pavesta eiti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas (b. l. 31), 2013-06-17 jai suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 16).

Iki aptartų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų (iki 2009-08-01) apskaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį buvo taikomas pareiginės algos koeficientas 8,3. Dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų faktiškai pareiškėjai kaip Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 buvo taikomas koeficientas 8,01, o nuo 2012-05-04 nustatytas pareiginės algos koeficientas – 9,03 (b. l. 27). Tai matoma ir iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013-10-03 pažymos apie pareiškėjos darbo užmokestį (b. l. 21–22).

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad:

1) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, 2010 m. birželio 30 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, 2010 m. liepos 2 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija,), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio Teismo nutarimą darytina išvada, kad pareiškėjai dėl antikonstituciniu pripažinto teisinio reglamentavimo 2009-08-01 – 2012-05-03 laikotarpiu buvo neproporcingai sumažintas pareiginės algos koeficientas ir dėl to išmokėtas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedą už kvalifikacinį rangą).

Pareiškėja teismo prašo apginti jos pažeistas teises, priteisiant darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientą 8,3. Pagal atsakovo pateiktą pažymą 2013-10-03 Nr. 17.9-2672 (b. l. 5) jis sudaro 5287,97 Lt.

Pasisakant dėl tokio pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybės, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų patirtų praradimų, įstatymų leidėjui neproporcingai sumažinus darbo užmokestį, kompensavimo.

Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime išaiškino, kad, pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime taip pat nurodė, kad pripažinus teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos mažinimo mastas, prieštaravusiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti nurodytų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Iš išdėstytų Konstitucinio Teismo išaiškinimų seka, kad būtent įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti teisingą (kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi) prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo dydžius, terminus, kitus esminius elementus), o pagal Konstituciją patirtų praradimų kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu. Kartu pastebėtina, kad įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti tokį mechanizmą arba jį nustačius neteisingą, asmenys savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir A-669-602/2016 padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pašalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą terminą. LVAT 2016-03-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1821-575/2016 pažymėjo, kad ir 2014-12-22 nutarime Konstitucinis Teismas nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

Teismas pažymi, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriuo, be kita ko, nustatė prokurorų patirtų praradimų dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatų, galiojusių 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d., taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Taigi prokurorų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientą 8,3, nėra – pareiškėjos patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjai manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013-09-19 sprendimą Nr. 17.2-17229. Nustatyta, kad pareiškėja 2013-09-03 kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo. Generalinė prokuratūra, atsakydama į šį prašymą, 2013-09-19 raštu Nr. 17.2-1729 paaiškino teisinį reglamentavimą bei nurodė, kad nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo, negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas išmokėti darbo užmokesčio dalį.

Anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Generalinė prokuratūra skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), atitinka pareiškėjos prašymo turinį. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos G. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras