Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-386-278/2017

Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00154-2017-3

2017 m. gegužės 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-968-488/2017 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., R. B. – S., antstolei V. Ž. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese.

11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPIK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę ir sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdęs šią sąlygą – aprašęs ir areštavęs bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės V. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0113/16/01643 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-661-956/2015 dėl 23 292,74 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo V. K. naudai. Antstolė 2016-12-07 turto arešto aktu areštuotavo skolininko sutuoktinės R. B. – S. atlyginimą, gaunamą iš UAB „PKC Group Lithuania“. 2016-12-07 patvarkyme Nr. S-6658 nurodyta, jog patikrinus Centrinės hipotekos įstaigos duomenis nustatyta, kad vedybų sutartis tarp sutuoktinių nesudaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė pasiūlė išieškotojui V. K. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b. l. 5-8). A. S. ir R. B. – S. 2016-12-19 sudarė povedybinę sutartį (b. l. 20-22). Minėta sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa ir sutuoktinio pajamos iš darbinės (profesinės) veiklos, draudimo išmokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-02-06 nutartimi konstatavo, jog A. S. sutuoktinės R. B. – S. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos pagal sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skolininko turto dalis nėra nustatoma. Apelianto teigimu, skolininko ir jos sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo interesus, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

13. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

14. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad A. S. ir R. B. – S. 2016-12-19 yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nurodyta, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iš darbinės (profesinės) veiklos, draudimo išmokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos (2.4 g). Vedybų (povedybinė) sutartis 2016-12-20 yra įregistruota Vedybų sutarčių registre. Minėta aplinkybė yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 str. 3 d., CPK 666 str. 1 d.).

15. Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Esant minėtai nuostatai, t.y. A. S. ir R. B. – S. 2016-12-19 sudarius vedybų (povedybinę) sutartį, vykdant išieškojimą iš A. S. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-19 išduotą vykdomąjį dokumentą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į po minėtos sutarties sudarymo jo sutuoktinės gautas ar gausimas pajamas. Kadangi A. S. ir R. B. – S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir po santuokos sudarymo jų įgytas turtas ir gaunamos pajamos tapo bendra jungtine nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nustatyti, jog A. S. priklauso ½ d. jo sutuoktinės R. B. – S. piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo, gautos tikslinės materialinės paramos skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kita) iki jo ir sutuoktinės 2016-12-19 sudarytos vedybinės (povedybinės) sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

16. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tuo atveju kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Dėl paminėto apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti A. S. ir R. B. – S. 2016-12-19 sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį niekine, atmestini.

17. Dėl aukščiau paminėtų motyvų bei įvertinus, jog 2016-12-07 skolininko sutuoktinės darbinėms pajamoms yra taikytas areštas, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

18. Kadangi atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, A. S. patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, nepriteistinos (b. l. 37, CPK 93 str.).

19. Apeliacinės instancijos teisme 2017-05-11 gauti apelianto V. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomos A. S. skolos atsiradimo aplinkybės, teigiama, jog bankrutavusi UAB „Almirasa“ buvo šeimos verslas, sutuoktinė R. B. – S. yra bankrutavusios įmonės kreditorė ir jai buvo žinoma apie sutuoktinio skolą. Be to, nurodoma, kad sutuoktinių vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta po skolos išieškotojui atsiradimo ir turto arešto.

20. Apeliacinis procesas pradedamas dėl teismo procesinio sprendimo, asmeniui padavus apeliacinį (atskirąjį) skundą ir jį teismui priėmus (CPK 315, 334, 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais teisės klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis (atskirasis) skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl šio skundo atsiliepimą. Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato, kad, išsprendus minėto skundo priėmimo klausimą, apeliantas turėtų teisę papildyti ar pakeisti skundo motyvus. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, priimti apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

V. K. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. B. – S. (a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų iki A. S. ir R. B. – S. 2016 m. gruodžio 19 d. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Atsisakyti priimti V. K. 2017 m. gegužės 11 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir juos grąžinti apeliantui.