Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1881-919/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
1-1881-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04577-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
Ž. J.
Nukentėjusysis
S. B., A. S.
Civilinis atsakovas
UAB „Kautra“, „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Diana Višinskienė, Asta Kakoškina, Artūras Andriukaitis, Jovita Vainilavičiūtei-Kulvinskieneic
Baudžiamoji byla Nr. 1-1881-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04577-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.1.3.3.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui.,nukentėjusiajam S. B., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Martinai Blėkaitienei,nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokatei Astai Kakoškinai,

civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovei advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei

civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J. kaltinamas tuo, kad 2017-01-30 apie 06.30 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vairuodamas kelių transporto priemonę - mikroautobusą „Mercedes B. S. Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Gudų g. link Tilto g., ties namu Nr. 7E pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, tamsiuoju paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios N. S., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, nuo kurių N. S. 2017-03-03 Kaišiadorių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-30 važiavo iš garažo į darbą, į Rokus. Iš pačio ryto buvo tamsu, nesitikėjo, kad taip įvyks. Pravažiuoja pro tą perėją tūkstantį kartų. Pastebėjo žmogų jau tik prieš perėją. Pamatė ir buvo neįmanoma sustabdyti. Metėsi į kairę pusę, o su dešine puse kliudė. Išsigando labai, moteriškė gulėjo, bėgo iš burnos kraujas. Jis neturėjo su savimi telefono, praeivių paprašė, kad iškviestų greitąją. Pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl žalos atlyginimo susitarė, nukentėjusieji jam atleido. Prašo, kad byla būtų nutraukta, atiduodant jį pagal laidavimą, mama L. J. gali už jį laiduoti. Su mama bendrauja vos ne kiekvieną dieną, savaitgaliais važiuoja į kaimą padėti jai, santykiai geri.

Laiduotoja prašoma pripažinti L. J. nurodė, kad kaltinamasis Ž. J. yra jos sūnus. Sutinka, kad jos sūnus Ž. J. būtų atiduotas jos laidavimui, nurodė, kad galės kontroliuoti savo sūnų, daryti jam teigiamą įtaką. Su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną, savaitgaliais sūnus parvyksta į kaimą. Sūnus labai išgyvena šį įvykį. Abu su vyru yra pensininkai, gyvena ūkiškai, pragyvena iš pensijos – jos 230 Eur, vyro 200 Eur, papildomai jokių verslų neturi. Ji nėra nei bausta, nei teista.

Kadangi kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra 2017-01-30 eismo įvykyje sužalotos ir kovo 3 d. mirusios N. S. sūnus. Po įvykio mama buvos ištikta komos. Taip sąmonės neatgavusi ir mirė. Kūną kremavo. Dėl mamos žūties patyrė turtinės ir moralinės žalos. Apie patį eismo įvykį nieko papasakoti negali, jo aplinkybių pats nematė. Tik vėliau peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį užfiksavo šalia avarijos vietos esanti kirpykla. Šeimoje buvo trys broliai, vyro mama neturėjo, išsiskyrusi (b. l. 46).

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra eismo įvykyje nukentėjusios N. S. sūnus. 2017-01-30 A. Juozapavičiaus pr. mama nukentėjo eismo įvykio metu. Ji dirbo pašte, rytais išnešiodavo laikraščius. Gydoma Kauno klinikose, būklė sunki, nekalba. Pats eismo įvykio aplinkybių nematė, tačiau turi vaizdo įrašą iš šalia įvykio vietos esančios kirpyklos. Dėl mamos priežiūros patiria turtinės žalos. Prašo pripažinti byloje nukentėjusiuoju (b. l. 32).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių, plano, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, data, vieta – 2017-01-30, apie 06.30 val., Kaune, Juozapavičiaus pr. nuo Gudų g. link Tilto g. (b. l. 8-16).

2017-01-30 06.54 val. kaltinamajam Ž. J. alkotesteriu Nr. ARFM-0364 nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 21).

2017-02-22 nutarimu A. S. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 33), 2017-05-08 nutarimu S. B. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 281/2017(02) nurodyta, kad N. S. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kaukolės, dešinio raktikaulio ir dešinio stipinkaulio lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir antrine kraujosruva kairio smegenų pusrutulio požievyje (b. l. 67-71).

2017-06-23 pareikštas nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 128-131), 2017-09-08 pateiktas patikslintas civilinis ieškinys (2 t., b. l. 61-66).

2017-07-14 nutarimu nukentėjusysis S. B. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 132-133).

2017-07-20 nutarimu civiliniu atsakovu įtraukiamas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 135-136).

2017-07-20 nutarimu civiliniu atsakovu įtraukiamas UAB „Kautra“ (b. l. 138-139).

2017-08-30 pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 14-17), 2017-09-08 pateiktas patikslintas civilinis ieškinys (2 t., b. l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Taigi šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016).

Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurios žuvo žmogus, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. J. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojai jo mamai L. J..Teismo posėdžio metu apklausta L. J. sutiko būti sūnaus Ž. J. laiduotoja, nurodė, kad tikrai galės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, jie gražiai ir dažnai bendrauja, sūnus padeda kaime dirbti ūkio darbus.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti Ž. J. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 58-59), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. neteista ( 2 t., b. l. 155), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 157).

Tiek kaltinamasis Ž. J., tiek L. J. parodė, kad juos sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje L. J., kaip Ž. J. mama, gali daryti teigiamą įtaką savo sūnaus elgesiui. Teismo nuomone L. J. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog Ž. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. J. atsakomybėn su 1000 eurų užstatu ir baudžiamoji byla Ž. J. atžvilgiu nutrauktina. Būtent tokios sumos užstatą L. J. nurodė galinti sumokėti teismo posėdžio metu, taip pat byloje negauta duomenų, apie itin sunkią L. J. turtinę padėtį.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų ieškiniai bei pateiktas 2017-10-18 susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kautra“ (2 t., b. l. 142), kurį šalys prašo prijungti prie baudžiamosios bylos ir jį patvirtinti.

Byloje pateiktas 2017-10-23 susitarimas dėl bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo (2 t., b. l. 140-141), kurį šalys prašo prijungti prie baudžiamosios bylos ir jį patvirtinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėti Ž. J. veiksmai padarė didelę žalą, dėl įvykusio eismo įvykio žuvo žmogus. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos Ž. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido, pretenzijų neturi, pasirašyti susitarimai dėl civilinių ieškinių atlyginimo. Yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka per savo vairavimo praktiką baustas vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi. Be to, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra pirmo būtinumo reikalas, vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ir prokuroras prašė neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas, neskirtinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis 1 CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 37), turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams su 1000 (vieno tūkstančio) Eurų užstatu ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1881-919/2017 nutraukti.

Išaiškinti L. J., kad 1000 (vieno tūkstančio) Eurų užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.95 7300 0100 0222 9831, esančią „Swedbank“, AB, įmonės kodas 302942349. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Patvirtinti šalių 2017-10-18 susitarimą dėl žalos atlyginimo bei 2017-10-23 susitarimą dėl bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis