Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-09-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-16499-454/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
2YT-16499-454/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11872-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
Ž. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-16499-454/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11872-2016-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.5.1.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundžia antstolės Audronės Adomaitienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 30 d. skundu prašo nutraukti išieškojimą šioje vykdomojoje byloje bei naujus patvarkymus vykdomojoje byloje atsiųsti į Vilniaus pataisos namų įstaigą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda (bauda) nebuvo išieškota per dvejus metus, todėl baudos išieškojimas turėtų būti nutrauktas pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taip pat pažymėjo, kad pataisos namuose jam nebuvo suteikta galimybė įgyti pajamų, todėl jis nevengė mokėti baudą ir senaties terminas nesustojo. Pareiškėjas faktiškai nežinojo apie jo atžvilgiu atliekamus administracinės nuobaudos vykdymo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jo manymu, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senačiai (v. b. l. 26-29). Antstolė 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 4-5).

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Teismas pažymi, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. (1 d.) Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu 300,00 Lt dydžio bauda paskirta 2009 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-350-43/2009, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).

Iki minėtų įstatymo pakeitimų ATPK nenumatė baudos išieškojimo senaties termino, ir dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai jis, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą bei pateikimą 2009 m. kovo 12 d. antstolei vykdyti patvirtina, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento padavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo (v. b. l. 1), antstolė teisėtai jį priėmė vykdyti, kaip vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 6 punktas)

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2009 m. kovo 12 d. priėmė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas (v. b. l. 3). 2009 m. kovo 13 d. ji išsiuntė paštu patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas nurodytu nutarime nurodytu skolininkui adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4). Antstolė patikrino Gyventojų registrą 2009 m. balandžio 16 d. ir jo išraše nurodyta, kad skolininkas savo gyvenamosios vietos nedeklaravo. Kadangi skolininkas skolos gera valia nesumokėjo, dokumentų, kurie įrodytų skolos apmokėjimą nepateikė, jokių kitokių prašymų antstolei taip pat nepareiškė, todėl buvo tęsiamos priverstinio vykdymo procedūros minėtoje vykdomojoje byloje (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Antstolė 2009 m. gegužės 13 d. patvarkymais areštavo skolininko lėšas, esančias bankuose „Swedbank“, AB, AB SEB bankas (300,00 Lt baudai sumokėti ir 493,00 Lt vykdymo išlaidų kiekviename banke), 2009 m. gegužės 13 d. turto arešto aktu apribojo skolininko disponavimo teisę jam priklausančia transporto priemone „MITSUBISHI GALANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8-11) (turto areštas įregistruotas 2009 m. gegužės 14 d. (v. b. l. 14)). Turto arešto aktas vėlgi buvo išsiųstas skolininkui 2009 m. gegužės 13 d. paštu adresu (duomenys neskelbtini), neturint duomenų apie kitą skolininko deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą. Antstolė šiuo adresu išsiuntė ir šaukimą skolininkui atvykti į antstolės kontorą (v. b. l. 15). 2011 m. vasario 1 d. ji patikrino Gyventojų registrą, tačiau jo išraše taip pat buvo pažymėta, kad skolininkas gyvenamosios vietos nedeklaravo (v. b. l. 16). 2012 m. spalio 1 d. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre užklausta duomenų nuo 2012 m. spalio 1 d., tačiau informacijos apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas nebuvo (v. b. l. 17). 2013 m. kovo 15 d. akte nurodoma, kad antstolės padėjėjas Vytautas Jakštys nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu nieko nerasta, paliktas šaukimas už durų (v. b. l. 18). 2014 m. liepos 11 d., 2015 m. gegužės 13 d. antstolė patikrino Gyventojų registrą, jame nurodyta, kad skolininkas 2013 m. liepos 12 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. sav. (v. b. l. 20, 21). 2014 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolė areštavo skolininko lėšas banke AB DnB bankas 845,00 Lt sumai (v. b. l. 19), šį patvarkymą ji paštu išsiuntė skolininkui jau minėtu jai vieninteliu žinomu skolininko adresu. 2015 m. gegužės 13 d. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre užklausta duomenų nuo 2015 m. sausio 1 d., nurodyta, kad skolininkas dirbo UAB „Amatai“ nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (v. b. l. 17). Taip pat antstolė 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. lapkričio 28 d. pateikė užklausimus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, ir tik 2015 m. lapkričio 28 d. užklausos metu paaiškėjo, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Antstolė 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus pataisos namas ir skolininkui išsiuntė 2015 m. lapkričio 28 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Vadovaujantis aukščiau aptartais vykdomosios bylos dokumentais, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) periodiškai buvo teikiamos užklausos tikrinant skolininko turtinę padėtį, teikti patvarkymai bankams, taip pat tikrinti duomenys apie skolininko įsidarbinimą bei teiktos užklausos į kitus viešuosius registrus (Gyventojų registrą, Kelių transporto priemonių registrą, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat ir nuosekliai atliekami aktyvūs vykdymo veiksmai vykdomajame dokumente numatytai baudai kuo greičiau ir realiai išieškoti. Nenustatyta dvejų metų laikotarpio, kai išieškojimą vykdanti antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos išieškojimo. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. CPK 604 straipsnis (2002 m. vasario 28 d. redakcija Nr. IX-743) nustatė, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį, o CPK 604 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. IX-1480) numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Kaip minėta, antstolė dokumentus skolininkui siuntė vieninteliu jai žinomu nutarimo įžanginėje dalyje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, kitas jo gyvenamosios vietos adresas jai nebuvo žinomas, nebuvo pagrindo ir raginimo įvykdyti sprendimą skelbti specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis), antstolė reguliariai teikė užklausas į registrus siekdama sužinoti skolininko gyvenamosios vietos pasikeitimus, antstolio padėjėjas lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), o, gavusi duomenų, jog skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolė patvarkymą skolininkui išsiuntė Vilniaus pataisos namų adresu. Pastebėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininko gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta ir 2009 m. balandžio 15 d., 2011 m. sausio 3 d., 2011 m. sausio 25 d., 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiuose, 2009 m. vasario 27 d. – 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimuose, todėl antstolė turėjo pagrindą dokumentus siųsti šiuo adresu.

Atsižvelgiant į nurodytus vykdomosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas nė karto nėra kreipęsis į antstolę dėl skolos sumokėjimo, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų sumokėta skolininko gera valia. Skolininkas neabejotinai privalėjo žinoti, kad jam nuo 2009 m. sausio 13 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos nuolat nedirbant negalimas baudos išieškojimas. Svarbu akcentuoti, jog skolininkui nuosavybės teise priklausė minėta transporto priemonė (v. b. l. 7, 10), kurią realizavęs jis galėjo sumokėti teismo paskirtą baudą, tačiau to nepadarė tokiu būdu vengdamas mokėti baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas baudos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad, nagrinėjamu atveju, būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo tuo pagrindu, kad praleistas vykdymo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos ir neišieškotinos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 510 str. - 513 str., 290 str. – 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo Ž. Š. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas