- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-831-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01684-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl neteisėtų veiksmų vykdant sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190 - 6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto (toliau – techninis darbo projektas) vadovo funkcijas deleguoti UAB „SRP Projektas“ ir šio techninio darbo projekto vadovu paskirti T. K. neteisėtu ir įpareigoti atsakovę šį sprendimą panaikinti; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie T. K., kaip techninio darbo projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti, kad techninio darbo projekto vadovas yra V. K..
2. Nurodė, kad atsakovė ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, susidedanti iš AB „Kauno tiltai“ ir UAB „TEC Infrastructure“, 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė pirkimo sutartį, kurios pagrindu ūkio subjektų grupė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą bei šio objekto statybos darbus. Vykdydama sutartį ieškovė 2018 m. sausio 2 d. įsakymu techninio projekto vadovu paskyrė V. K., kuris, kaip siūlomas projekto vadovas, buvo numatytas ir ūkio subjektų grupės viešojo pirkimo metu pateiktame pasiūlyme. Vadovaujant V. K., techninis darbo projektas buvo parengtas, 2018 m. gegužės 23 d. gauta teigiama ekspertizės išvada, o 2018 m. birželio 8 d. parengto techninio darbo projekto pagrindu gautas statybą leidžiantis dokumentas. Parengto techninio darbo projekto pagrindu buvo atliekami kelio rekonstrukcijos bei estakados statybos darbai, kurie jau yra baigti. Atliekant kelio rekonstrukcijos projektavimo darbus (atlikus geologinius tyrinėjimus), po rekonstruojamu kelio ruožu buvo nustatyti esantys silpni gruntai, dėl kurių turėjo būti parengtas ir įgyvendintas kelio konstrukcijos stiprinimo sprendinys. Kelio konstrukcijos stiprinimo darbai nepateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties apimtis. Ieškovė, atsižvelgdama į poreikį sustiprinti kelio sankasą, parengė techninio darbo projekto susisiekimo dalies A laidą, kuriai 2018 m. spalio 25 d. buvo gauta teigiama ekspertizės išvada. Atsakovė pagal ieškovės parengtą techninio darbo projekto susisiekimo dalies A laidą paskelbė viešąjį pirkimą kelio sankasos stiprinimo darbams atlikti, kurį laimėjo TS UAB „Tilsta“. Pastaroji, teikdama pasiūlymą, pasinaudojo galimybe teikti alternatyvų pasiūlymą. Atsakovė ir TS UAB „Tilsta“ 2019 m. kovo 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią TS UAB „Tilsta“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbus, kaip subrangovė projektavimo darbams atlikti buvo pasitelkta UAB „SRP Projektas“. UAB „SRP Projektas“ parengė valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų techninį darbo projektą (toliau – žemės sankasos stiprinimo projektas), kuriam 2019 m. gegužės 22 d. buvo gauta teigiama ekspertizės išvada, žemės sankasos stiprinimo darbų techninio darbo projekto vadovu buvo T. K.. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 28 d. sudarė pagrindinę pirkimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti žemės sankasos stiprinimo darbų techninę priežiūrą. Atsakovė 2019 m. spalio 1 d. raštu informavo, kad techninio darbo projekto vadovo funkcijos yra deleguojamos UAB „SRP Projektas“, o techninio darbo projekto vadovu skiriamas T. K.. Šis atsakovės sprendimas neteisėtas, nes projekto vadovo funkcijų atlikimas pateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties apimtis ir ši sutartis nebuvo keičiama, mažinant ieškovės teikiamų paslaugų apimtis. Techninio darbo projekto vadovo funkcijų atlikimas nepateko į 2019 m. kovo 26 d. sutarties apimtis. Atsakovės atliktas projekto vadovo pakeitimas neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkto nuostatų. Atsakovė, keisdama sutarčių su tiekėjais sąlygas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų. Atsakovė, keisdama projekto vadovą, pažeidė ieškovės bei jos skirto projekto vadovo V. K. autorių neturtines teises. Techninis darbo projektas yra parengtas ir šioje projekto įgyvendinimo stadijoje projekto vadovo keitimas yra beprasmis ir nelogiškas. Be to, V. K. būtų tinkamesnė kandidatūra bendro projekto vadovo pareigoms nei T. K..
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „SRP projektas“ atlikti ieškovės parengto techninio darbo projekto pakeitimai (projekto susisiekimo dalies detalizacija) reiškia, kad tai yra tas pats projektas, bet ne du skirtingi projektai. 2017 m. gruodžio 13 d. sutartyje numatyta statinio statybos vadovo ir projekto vadovo keitimo tvarka, sutartyje nenumatyta pareiga rangovui paskirti statinio projekto vadovą, šią pareigą numato statybos techninis reglamentas – STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Rangovui nevykdant šio įpareigojimo, tokia pareiga įtvirtinta ir užsakovui – atsakovei. Tokiu būdu atsakovė, paskirdama T. K. statinio projekto vadovu, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė, o tinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą parinkti vieną statinio projekto vadovą tuo atveju, kai projektą rengia skirtingi projektuotojai. Sprendžiant dėl kandidatūros, kuris asmuo gali būti paskirtas statinio projekto vadovu, atsakovė įvertino aplinkybę, kad tarp jos ir ieškovės susiklostė konfliktiniai santykiai, o T. K. buvo paskutinis projektuotojas, atlikęs projekto pakeitimus, taip pat jis sutiko imtis atsakomybės ir tapti statinio projekto vadovu. Situacija, susijusi su abiejų sutarčių projekto vykdymo priežiūros dalimis, nepakito, nes ieškovė ir toliau atlieka projekto vykdymo priežiūrą pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį, išskyrus darbus, susijusius su žemės sankasos sustiprinimu. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad žemės sankasos sustiprinimo darbai jau atlikti, UAB „SRP projektas“ paskirtas asmuo atliko šios darbų dalies projekto vykdymo priežiūrą. Be to, ieškovė neturi subjektinės teisės ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu ginti autorių asmeninių neturtinių teisių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės veiksmų, kuriais techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., teisėtumo. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkte įtvirtinta, kad jei statytojas nesudaro vieningos projektavimo darbų rangos sutarties su vienu projektuotoju visam projektui parengti, o sudaro kelias atskiras sutartis su projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti, statytojas privalo paskirti viso projekto vadovą arba sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta vieninga projektavimo darbų rangos sutartis su vienu projektuotoju visam projektui parengti, tačiau buvo sudaryta projekto dalis dėl kelio rekonstravimo ir estakados įrengimo su ūkio subjektų grupe bei kita projekto dalis dėl sankasos stiprinimo darbų, todėl viso projekto vadovu turėjo būti paskirtas vienas iš projekto dalių projektuotojų. Atsakovė šią teisės aktuose numatytą pareigą įvykdė ir viso projekto vadovu 2019 m. rugsėjo 18 d. paskyrė sankasos stiprinimo projektą parengusio UAB „SPR Projektai“ įgaliotą asmenį T. K.. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ieškovės ir UAB „SPR Projektai“ parengti projektai laikytini ne vieningo projekto dalimis, tačiau atskirais nesusijusiais projektais. Teismas pažymėjo, kad galimybė papildyti techninį darbo projektą papildoma dalimi įtvirtinta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punkte. Pirkimo „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbai“ sąlygų 16 punkte buvo įtvirtinta, kad jei tiekėjas pateiks pasiūlymą su kitokiu žemės sankasos stabilumo užtikrinimo sprendiniu, tiekėjas turės parengti žemės sankasos stiprinimo (žemės sankasos stabilumo užtikrinimo) techninio darbo projekto dalį ir gauti teigiamą ekspertizės aktą (ekspertizės paslaugą organizuos perkančioji organizacija). Tiekėjas žemės sankasos stabilumo užtikrinimo techninio darbo projekto dalies sprendinius turės suderinti su techninio darbo projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbai“ sprendiniais. Taigi, atsakovė žemės sankasos stiprinimo projektą vertino kaip techninio darbo projekto dalį, kurią būtina suderinti su kitomis techninio darbo projekto dalimis. Įvertinęs tai, kad UAB „SPR Projektai“ projektuoti ir atliktini darbai buvo skirti, siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190 – 6,940 km) naujų statybos darbų įvykdymą bei užtikrinti, kad tie patys statiniai (kelio ruožas bei estakada) tinkamai ir saugiai funkcionuotų, teismas sprendė, jog UAB „SPR Projektai“ parengtas projektas laikytinas atsakovės parengto techninio darbo projekto dalimi.
6. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys paskiriant UAB „SPR Projektai“ įgaliotą asmenį viso projekto vadovu atitiko teisės aktų nuostatas, nes pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punktą, diskrecija pasirinkti viso projekto vadovą yra suteikta statytojui (atsakovei), nėra įtvirtinti jokie viso projekto vadovo paskyrimui reikalingi kriterijai, todėl nei vienas iš projekto dalių projektuotojų neturi pirmenybės būti paskirtas viso projekto vadovu. Teismo vertinimu, VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas keisti esmines pirkimo sutarties sąlygas nepažeistas, nes pirkimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovės, nenurodyta, kad viso projekto vadovu turi būti konkretus asmuo ir (ar) jis negali būti keičiamas. Priešingai, minėtos pirkimo sutarties X skyriuje aptartos situacijos ir nurodyta projekto vadovo keitimo rangovo iniciatyva tvarka. Nebuvo pažeistos ir pirkimo sutarties, sudarytos tarp TS UAB „Tilsta“ ir atsakovės, sąlygos, nes ja nebuvo uždrausta rangovui (subrangovui) deleguoti asmenį, kaip viso projekto vadovą.
7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad viso projekto vadovu negalėjo būti paskirtas kitas, ne ieškovės paskirtas vadovas, nes ieškovės paskirtam projekto vadovui parengus projektą atsirado ir su projekto autoryste susijusios autorinės teisės, kurios būtų pažeistos projekto vadovu paskyrus kitą asmenį. Teismas nurodė, kad pirkimo sutarties 71 punktu šalys susitarė, kad rangovo sukurto (parengto) projekto autorinės teisės priklauso atsakovei, kuri galės jas perduoti trečiosioms šalims ir (ar) kitaip naudoti projektą ar jo dalį visais būdais pagal atsakovės poreikį. Tokiu būdu ieškovė sutiko, kad atsakovės paskirto projektuotojo projektas galėtų būti taisomas, tikslinamas kitų asmenų. Be to, ieškovė neįrodė, kad yra tinkamas autorinių teisių subjektas, turintis teisę reikšti pretenzijas dėl su V. K. parengtu projektu susijusių autoriaus teisių (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių 2 straipsnio 5 dalis, 74 straipsnio 5 dalis).
8. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atliktas viso projekto vadovo pakeitimas atitiko teisės aktų ir aptartų pirkimo sutarčių reikalavimus, teismas ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisakė, nes jie neturi įtakos bylos baigčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir paviršutiniškai vertino pirkimo sutarčių turinį ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkto nuostatas, todėl padarė klaidingas išvadas.
9.2. Nebuvo pagrindo STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkto taikymui. Net jei toks pagrindas ir būtų, statytojo diskrecijos teisė pasirinkti skiriamą projekto vadovą nėra absoliuti ir skirdamas vieną projekto vadovą šiuo pagrindu statytojas turėtų atsižvelgti ir į sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė neturėjo teisės techninio darbo projekto vadovo funkcijų deleguoti UAB „SRP Projektas“ ir jos darbuotojui T. K..
9.3. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punktas gali būti taikomas, jei statytojas nesudaro vieningos projektavimo darbų rangos sutarties su vienu projektuotoju visam projektui parengti. Nagrinėjamu atveju atsakovė sudarė vieningą projektavimo (ir rangos) darbų sutartį su vienu subjektu, t. y. sudarė 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį, į kurios apimtis pateko viso techninio darbo projekto parengimas, o ne jo dalis. Todėl 2017 m. gruodžio 13 d. sutartis yra vieninga STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkto prasme.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties pagrindu apeliantė parengė techninį darbo projektą su visomis jo sudėtinėmis dalimis. Techninis darbo projektas buvo ekspertuotas, jo pagrindu gautas statybą leidžiantis dokumentas bei atlikti darbai. Žemės sankasos stiprinimo techninis projektas parengtas vėliau nei techninis darbo projektas. Tuo tarpu sutartis dėl žemės sankasos stiprinimo projekto buvo sudaryta tik 2019 m. kovo 26 d. dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, atsakovei įvykdžius atskirą viešąjį pirkimą dėl į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties apimtis nepatekusių žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimo, t. y. tuo metu, kai techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas, bet ir reikšminga dalimi įgyvendintas.
9.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad žemės sankasos stiprinimo projektas yra sudėtinė techninio darbo projekto dalis ir kad projekto dalies rengėjas galėjo būti vienašališkai paskirtas vadovauti techniniam darbo projektui, nors toks projekto dalies rengėjas techninio darbo projekto rengime net nedalyvavo. Apeliantės parengtas techninis darbo projektas ir UAB „SRP Projektas“ parengtas žemės sankasos stiprinimo projektas laikytini dviem atskirais projektais.
9.6. Techninio darbo projekto ir žemės sankasos stiprinimo projekto vertinimas neturi teisinės reikšmės. Jei šiuos projektus vertinti kaip atskirus, tai T. K., kaip žemės sankasos projekto vadovo, nėra jokio pagrindo paskirti visiškai kito, anksčiau parengto ir atsakovės patvirtinto, projekto (rekonstravimo ir statybos projekto) vadovu. Jei žemės sankasos stiprinimo projektą vertinti kaip sudėtinę techninio darbo projekto dalį, tai žemės sankasos stiprinimo projekto, kaip projekto dalies, rengimui turėtų vadovauti projekto dalies vadovas (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 21 punktas), o atskiras projekto vadovas projekto dalies rengimui neturėtų būti skiriamas.
9.7. Techninio darbo projekto įgyvendinimo stadijoje yra aktualios tik 2 iš 15 STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė" numatytų projekto vadovo funkcijų, t. y. vadovavimas projekto vykdymo priežiūrai bei paaiškinimų statybos užbaigimo komisijai teikimas. Visos kitos techninio darbo projekto vadovo funkcijos jau yra atliktos ir jas atlikto apeliantės skirtas techninio darbo projekto vadovas V. K.. Todėl atsakovės sprendimas techninio darbo projekto vadovo funkcijas pavesti UAB „SRP Projektas“ ir techninio darbo projekto vadovu paskirti T. K. neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkto nuostatų.
9.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties apimtis neįėjo apeliantės pareiga paskirti techninio darbo projekto vadovą. Nors apeliantės pareiga paskirti projekto vadovą šios sutarties tekste tiesiogiai nenurodyta, tačiau ji kyla iš sutarties esmės. Parengti techninio darbo projektą, nepaskyrus jo vadovo, nebūtų įmanoma dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi, apeliantė privalėjo paskirti techninio darbo projekto vadovą, todėl projekto vadovo paskyrimas buvo apeliantės pareiga ir pateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties apimtis.
9.9. Apelianto pareigos paskirti techninio darbo projekto vadovą pašalinimas iš apeliantės sutartinių įsipareigojimų apimties reiškia ir faktinį sutarties pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, toks pakeitimas turėtų būti atliktas, laikantis VPĮ nustatytos tvarkos, kurios atsakovė nesilaikė, todėl atsakovės atliktas sutarties pakeitimas yra neteisėtas.
9.10. Naujo projekto vadovo paskyrimas techniniame darbo projekte nebuvo būtinas, nes techninio darbo projekto vadovas jau buvo paskirtas 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties pagrindu. Net ir tuo atveju, jei UAB „SRP Projektas“ parengtas, žemės sankasos stiprinimo projektą laikant techninio darbo projekto dalimi, būtinybė keisti techninio darbo projekto vadovą neatsirado. Techninio darbo projekto vadovo pareigas tokiu atveju turi tęsti tas projekto vadovas, kuris buvo paskirtas, t. y. V. K., kuris ir buvo techninio darbo projekto vadovu tuo metu, kai buvo rengiamas žemės sankasos stiprinimo projektas.
9.11. 2019 m. kovo 26 d. sutartis numatė tik projekto dalies parengimą, o projekto dalies rengimui projekto vadovas neskiriamas (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 21 punktas). Tokiu būdu nepagrįstas argumentas, kad į 2019 m. kovo 26 d. sutarties apimtis pateko techninio darbo projekto vadovo paskyrimas.
9.12. Teismas, spręsdamas dėl projekto autoriaus teisių pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi yra perduodamos tik turtinės autorių teisės į parengtą techninį darbo projektą. Neturtinės autorių teisės, įskaitant autoriaus teisę į sukurto kūrinio autorystę ne tik nebuvo perduotos, tačiau tokių teisių perdavimas tretiesiems asmenims nėra galimas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9.13. Apeliantė pagrindė savo materialinį suinteresuotumą projekto vadovo neturtinių teisių apsauga. Po techninio darbo projekto parengimo projekto vadovu nominaliai paskyrus kitą, projekto rengimui nevadovavusį asmenį, tikrojo projekto vadovo autoriaus teisė į sukurto kūrinio autorystę buvo pažeista. Teismas nemotyvavo išvados dėl netinkamo autorinių teisių subjekto bei nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaujantis atmetė apeliantės argumentus dėl materialinio suinteresuotumo egzistavimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir išsamiai motyvuotas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
10.2. Apeliantei parengus techninį darbo projektą ir išleidus šio techninio darbo projekto A laidą, TS UAB „Tilsta“ subrangovas UAB „SRP projektas“ parengė to paties techninio darbo projekto detalizaciją, t. y. naujas projektuotojas pakeitė tą patį projektą. Keisti projektą UAB „SRP Projektas“ galėjo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi atsakovei buvo perleistos projekto autorinės teisės (sutarties 71 punktas). Ši aplinkybė patvirtinama ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte.
10.3. UAB „SRP Projektas“ atlikti apeliantės parengto techninio darbo projekto pakeitimai reiškia, kad tai yra tas pats projektas, bet ne du skirtingi projektai. Tokiu būdu susiklostė STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkte numatyta situacija.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovei nesuteikta teisė vienašališkai keisti ūkio subjektų grupės paskirto statinio projekto vadovo bei kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi tokią teisę turi tik vykdytojas (apeliantė). Minėtos sutarties X skyriuje aptariama subrangovų sutarčiai vykdyti pasitelkimo ar keisti jos vykdymo metu tvarka, taip pat ir statinio statybos vadovo ir projekto vadovo keitimo tvarka. Sutartyje numatyta specialistų keitimo tvarka savaime nereiškia, kad pareiga paskirti projekto vadovą priskiriama išimtinai rangovo kompetencijai. Priešingai, 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties tekste nėra įtvirtinta pareiga rangovui paskirti statinio projekto vadovą. Šią pareigą numato statybos techninis reglamentas, o rangovui nevykdant šio teisės aktuose įtvirtinto įpareigojimo, tokia pareiga įtvirtinta ir statytojui (užsakovui), šiuo atveju – atsakovei. Todėl, atsakovė, paskirdama T. K. statinio projekto vadovu, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė bei tinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą parinkti vieną statinio projekto vadovą tuo atveju, kai projektą rengia skirtingi projektuotojai.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad V. K. kandidatūra projekto vadovu yra tinkamesnė. Susiklosčius situacijai, nurodytai STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 punkte, teisės aktuose nėra apibrėžtų kriterijų, kuriais remdamasis statytojas (užsakovas) galėtų nuspręsti, kurio iš projektuotojų kandidatūra yra tinkamesnė. Todėl nesant aiškaus teisinio reguliavimo, pasirinkdamas vieną ar kitą asmenį skirti projekto vadovu, atsakovė negali pažeisti jokių teisės aktų. Atsakovė įvertino tai, kad tarp jos ir apeliantės susiklostė konfliktiniai santykiai, o T. K. buvo paskutinis projektuotojas, atlikęs projekto pakeitimus, taip pat jis geranoriškai sutiko imtis atsakomybės ir tapti projekto vadovu.
10.6. Pakeitus techninio darbo projekto vadovą VPĮ normos nebuvo pažeistos. 2017 m. gruodžio 13 d. sutartyje neįtvirtinta apeliantės pareiga paskirti projekto vadovą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi, vadovaujantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, apeliantė pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas privalėjo paskirti projekto vadovą. Todėl sutarties pakeitimas nebuvo atliktas VPĮ 89 straipsnio prasme.
10.7. Atsakovė 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties pagrindu teisėtai disponuoja ir naudojasi projekto autorinėmis teisėmis. Atsakovė, perėmusi projekto autorines teises, turėjo teisę projektą modifikuoti ar pritaikyti (įskaitant teisę šiuos veiksmus pavesti atlikti tretiesiems asmenims), todėl projekto ar jo dalies modifikavimu negalėjo būti pažeistos apeliantės teisės.
10.8. Apeliantė neturi subjektinės teisės ginti projekto autoriaus neturtinių teisių, nes neturtinių teisių subjektu laikytinas projektą sukūręs fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė. Apeliantė nepagrindė, kokiu būdu pagal sutarties sąlygas leistinas projekto modifikavimas galėjo pažeisti autorinių asmeninių neturtinių teisių subjekto teises. Tai, kad teismas pritarė atsakovės argumentavimui, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo netinkamo motyvavimo ar motyvų nebuvimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir ūkio subjektų grupė, susidedanti iš apeliantės ir AB „Kauno tiltai“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė pirkimo sutartį, kurios pagrindu ūkio subjektų grupė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą bei objekto statybos darbus. Apeliantė generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu techninio projekto vadovu paskyrė V. K. (el. bylos 1 t., b. l. 29), kuriam vadovaujant parengtas techninis darbo projektas, kurio pagrindu buvo atliekami kelio rekonstrukcijos bei estakados statybos darbai. Atsiradus poreikiui, 2019 m. kovo 26 d. tarp atsakovės ir TS UAB „Tilsta“ sudaryta viešojo pirkimo sutartis žemės sankasos stiprinimo darbams atlikti, o kaip subrangovė projektavimo darbams atlikti pasitelkta UAB „SRP Projektas“. UAB „SRP Projektas“ parengė žemės sankasos stiprinimo projektą, kurio vadovu buvo paskirtas T. K.. Apeliantė ir atsakovė 2019 m. kovo 28 d. sudarė pagrindinę pirkimo sutartį, kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo atlikti žemės sankasos stiprinimo darbų techninę priežiūrą. Atsakovė 2019 m. spalio 1 d. raštu informavo, kad techninio darbo projekto vadovo funkcijos yra deleguojamos UAB „SRP Projektas“, o techninio darbo projekto vadovu skiriamas T. K. (el. bylos 1 t., b. l. 170-171). Apeliantė, vertindama, kad šis atsakovės sprendimas yra neteisėtas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę pašalinti informaciją apie T. K., kaip techninio darbo projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei joje nurodyti, kad techninio darbo projekto vadovas yra V. K.. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apeliantės reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo techninio darbo projekto vadovo funkcijos deleguotos UAB „SRP Projektas“ ir techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., teisėtumo. Apeliantės teigimu, techninio darbo projekto vadovas turi būti V. K.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atliktas viso techninio darbo projekto vadovo pakeitimas, t. y. vietoj apeliantės techninio projekto vadovo V. K. paskiriant UAB „SPR Projektai“ įgaliotą asmenį T. K., atitiko teisės aktų nuostatas. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino nepagrįstais apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad viso projekto vadovu turėjo būti paskirtas V. K., kuriam parengus techninį darbo projektą atsirado ir su projekto autoryste susijusios autorinės teisės, kurios būtų pažeistos projekto vadovu paskyrus kitą asmenį.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės reiškiamus reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, taip pat skundžiamame sprendime nurodytus argumentus bei jų pagrindu padarytas išvadas dėl 2019 m. spalio 1 d. atsakovės sprendimo teisėtumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų – V. K., UAB „SRP Projektas“ ir T. K., teisių ir pareigų modifikavimo, t. y. pakeistos ir panaikintos jų materialiosios teisės ar pareigos. Vien apeliantės reiškiami ieškinio reikalavimai suponuoja išvadą, kad sprendžiamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su V. K., UAB „SRP Projektas“ ir T. K. teisių ir pareigų modifikavimu – apeliantė kvestionuoja ir prašo pripažinti neteisėtu atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo techninio darbo projekto vadovo funkcijos deleguotos UAB „SPR Projektas“ ir techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., taip pat prašo pašalinti informaciją apie T. K., kaip techninio darbo projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei joje nurodyti, kad techninio darbo projekto vadovas yra V. K. (nutarties 1 punktas). Taigi, apeliantės reiškiami materialiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su techninio darbo projekto vadovu, tačiau nei V. K., nei UAB „SPR Projektas“, nei T. K. nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, sprendė ne tik dėl apeliantės teisių ir pareigų, bet ir dėl techninio projekto vadovo teisių ir pareigų apimties.
17. Apeliantė, kvestionuodama atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, taip pat nurodo, kad juo buvo pažeistos ir V. K. kaip techninio projekto autoriaus neturtines teises – teisės į sukurto kūrinio autorystę. Juo labiau kad ginčas kilo ir dėl techninio darbo projekto vadovo tinkamesnės kandidatūros, t. y. ar techninio darbo projekto vadovu tinkamesnis yra apeliantės generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu techninio darbo projekto vadovu paskirtas V. K., ar atsakovės ginčijamu sprendimu paskirtas T. K..
18. Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvaujant skirtingu laikotarpiu techninio darbo projekto vadovais paskirtiems pirmiau minėtiems asmenims, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad, kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos išnagrinėti iš esmės.
19. Panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą paskirtų techninio darbo projekto vadovų V. K., UAB „SRP Projektas“ ir T. K., todėl šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
21. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantei už apeliacinį skundą grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Tokiu būdu apeliantei grąžintina 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. bylos 2 t. b. l. 51).
22. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TEC Infrastructure“ 2020 m. kovo 7 d. SEB mokėjimo nurodymu Nr. 34179959 sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.