Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Agnei Kubiliūtei, gynėjui advokatui R. A., nukentėjusiajam A. B., kaltinamojo įstatyminiam atstovui M. Ž., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Monikai Monikai Gražulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-10-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (du epizodai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2) 2014-07-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 22 str.1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėnesių laisvės apribojimo, ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2013-10-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, ar pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, kur 2015-01-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, 2015-03-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 34 parų areštu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. M. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent: 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą įsibrovė į A. B. ūkinį pastatą, garažą ir namą iš kurių slapta pagrobė A. B. 1448,10 € (5000 Lt) vertės obliavimo stakles su 3 kw varikliu, 579, 24 € (2000 Lt) vertės elektrinį grūdų malūną, 5.79 € (20 Lt) vertės dalgį, 14,48 € (50 Lt) vertės svilinimo lempą, 28,95 € (100 Lt ) vertės dešimt plaktukų, 13,03 € (45 Lt) vertės tris kirvius, 8,69 € (30 Lt) vertės tris pjūklus, 17.38 € (60 Lt) vertės šešias reples, 144,81 € (500 Lt) vertės dešimt kilimų ir 260,66 € (900 Lt) vertės akordeoną, tuo įsibrovęs į patalpą slapta pagrobė svetimo turto už 2521,13 eurų.

Tokia G. M. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

G. M. kaltė įrodinėtina visišku jo prisipažinimu, nukentėjusio ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis G. M. kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad pagrobė akordeoną, svilinimo lempą, du paveikslus ir rankinį pjūklą ir kitus daiktus, kuriuos susidėjo į atsineštą maišą. Vagystę padarė 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, dienos neprisimena, apie 16.00 val. Jis nuėjo į A. B. negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes norėjo ką nors pagrobti. Pirma išėmęs lango stiklą įsibrovė į garažą, kuriame stovėjo savadarbis traktorius, iš kur pagrobė akordeoną, kiaulių svilinimo lempą, tris paveikslus ir rankinį pjūklą, įvairius įrankius. Po kiek laiko sužinojęs, kad pagrobtų daiktų ieško policijos pareigūnai pagrobtus daiktus grąžino, t.y. atgal padėjo nukentėjusiojo garaže ( b.l. 74-75, 78).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 ar 5 d. nuvykęs į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado atrakintą ūkinio pastato spyną ir pasigedo 5000 Lt vertės obliavimo staklių, 2000 Lt vertės malūno. Iš garažo buvo pagrobta 50 Lt vertės kiaulių svilinimo lempa, 100 Lt vertės 10 vnt. plaktukų, 30 Lt vertės tris pjūklai, 20 Lt vertės dalgis, 45 Lt vertės trys kirviai, 60 Lt vertės šešios replės ir 500 Lt vertės dešimt kilimų ir 15000 Lt vertės akordeonas. Vėliau parodė, kad jis akordeoną yra pirkęs turguje už 900 litų, tačiau spėja, kad šis gali kainuoti 15000 litų. Paveikslai yra beverčiai. Kaltinamajam dovanoja, ieškinio nereiškia ( b.l. 4, 15-16, 17).

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje surinkta medžiaga: Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti sodyba ( b.l. 5-13). Nutarimu ir kratos protokolu yra nustatyta, kad 2015-03-02 pas A. K. buvo atlikta krata, tačiau pagrobtų daiktų nerasta ( b.l. 29, 30-31). Specialisto išvada Nr. 104MS-99/2015 nustatyta, kad G. M. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ( b.l. 35).

Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas laiko, kad yra pakankamai ir kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių nukentėjusio ir liudininkų parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis G. M. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas, įsibraunant į patalpą, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad minėtas turtas jam nepriklauso, paėmė svetimą, nukentėjusiam priklausantį turtą. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai disponavo, turėjo su savimi, bei grąžino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas trečią kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį apysunkį (LR BK 178 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose, už kurias atliko arešto bausmę ir galimai pasitaisė.

Kadangi nepilnametis G. M. nusikalto ne pirmą kartą, padarė tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, nuo nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų ar baustas administracine tvarka, jau buvo atlikęs arešto bausmę, kas turėjo įtakos jo elgesiui, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikaltimų. Kaltinamasis dar nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę, ar areštą. Kaltinamąjį dar galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteiks teisiamajam didesnę galimybę neatitolti nuo šeimos ir visuomenės, tęsti mokslus, atlyginti padarytą žalą. Todėl teismas laiko, kad atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtina laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant LR BK 92 str. tvarka, tačiau taikant įpareigojimus ir apribojimus.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl Teismas, skirdamas būtent tokią bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nesubrendusią kaltinamojo nepilnamečio asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje paliktina nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina ir vykdytina paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones įpareigojimus LR BK 87 str. tvarka : per visą bausmės atidėjimo laiką 10 (dešimt) mėnesių tęsti mokslus, o juos baigus pradėti dirbi ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom ir be šių priemonių vykdymo kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – periodinę registracija policijos įstaigoje palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.