Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas),

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi priimtas pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintas skundas atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2020 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 2D-4892 ir 2020 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 2D-5813 (16.35E) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3011-624/2021 nutarta pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą tenkinti; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. teismo nutartimi nutarta Nacionalinę žemės tarnybą laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje.

Pareiškėjai patikslintame skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. prašymu dėl nekilnojamojo turto registravimo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VTPSI), kuri 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (9.12)-2D-7919 pateikė informaciją. 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjai pateikė prašymą VTPSI dėl deklaracijos patvirtinimo. 2020 m. kovo 13 d. gavo VTPSI Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymą Nr. 2D-3481 (16.35). 2020 m. kovo 23 d. parašė skundą VTPSI. 2020 m. gegužės 12 d. iš VTPSI gavo raštą Nr. 2D-5813(16.35E). Teigia, kad šiuo raštu atsakovo reikalavimas pateikti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimą kanalizuoti melioracijos griovį ties sklypo riba remiantis Statybos techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas, STR) 1.07.01:2017 50 punkto reikalavimu teisės aktais nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai nurodo, kad STR 1.07.01:2017 galioja tik nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., o melioracijos griovio kanalizavimo metu 1999 – 2000 metais galiojo STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999. Nurodo, kad melioracijos griovio ties sklypo riba kanalizavimo 1999 – 2000 metais Nacionalinė žemės tarnyba dar neegzistavo, nes ji įsteigta tik 2001 m. liepos 1 d. Nuo 2001 m. liepos 1 d., panaikinus Apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių Žemėtvarkos skyrių ir kitas Apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. Teigia, kad griovio kanalizavimas ties sklypo riba 1999 m. rugpjūčio 16 d. buvo suderintas su Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriumi. Todėl pareiškėjai daro išvadą, kad griovio kanalizavimas buvo suderintas su valstybinės žemės valdytoju - Telšių apskrities viršininku. Nurodo, kad Įstatyme pabrėžta, jog valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama vietos savivaldos institucijoms. Sodininkų bendrija yra Mažeikių rajono savivaldybės jurisdikcijoje. Griovio kanalizavimas ties sklypo riba buvo 1999 m. liepos 16 d. suderintas su Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba. Teigia, kad sklypo planas 1999 m. liepos 16 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra ir su Telšių apskrities viršininko administracija. Kadangi kanalizuota griovio dalis ties sklypo riba yra įrengta valstybės pareigūnų nurodymu bei pareiškėjų lėšomis ir darbu, yra pareiškėjams priklausantis įrenginys valstybinėje žemėje, todėl mano, kad turi teisę pasinaudoti 1994 m. balandžio 26 d Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 dabar galiojančios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu: „jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“ išsiperkant 142 kv. m valstybinės žemės sklypo plotą.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl to, kad nagrinėjant prašymus dėl deklaracijos patvirtinimo buvo nurodyta, kad nepateiktas vienas iš privalomų dokumentų - valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimas. Skunde teigiama, kad melioracijos griovio kanalizavimo metu 1999-2000 m. galiojo statybos techniniai reglamentai STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999, o Nacionalinė žemės tarnyba melioracijos griovio kanalizavimo metu 1999-2000 m. dar neegzistavo. Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. Pareiškėjai teigia, kad valstybinės žemės griovio kanalizavimas ties sklypo riba buvo suderintas su valstybinės žemės valdytojais, kadangi 1999-07-16 LR Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba ir 1999-08-16 LR Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius patvirtindami, kad sklypo planas suderintas sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, teritorija būtų A. ir S. Č. kanalizuotas. Inspekcijos 2020-04-17 spendime Nr. 2D-4892 nurodyta, kad nagrinėjant Pareiškėjų skundą dėl 2020-03-13 d. rašto Nr. 2D-3481 (16.35) buvo nustatyta, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėja B. R. (toliau – pareigūnė), vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 95 punktu 2020-03-05 prašymą, registruotą Inspekcijoje 2020-03-05 Nr. PSU-195 (toliau – Prašymas1), atmetė, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (Reglamento STR 1.05.01:2017 93.2.2. p.) ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimas (Reglamento STR 1.05.01:2017 50 p.). Inspekcijos Departamento pareigūnė vadovaudamasi Reglamento STR 1.05.01:2017 95 punktu, priėmė 2020-05-12 sprendimą Nr. 2D-5813 nenagrinėti ir pakartotinio A. P. 2020-05-05 prašymo, registruoto Inspekcijoje 2020-05-05 Nr. PSU-247 (toliau – Prašymas2), nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimas (Reglamento STR 1.05.01:2017 50 p.) dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje. Inspekcija nesutinka su Pareiškėjų argumentais, kad reikalavimas prie prašymo patvirtinti deklaraciją pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimą yra nepagrįstas. Vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 94.1.1 papunkčiu, užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas patikrina ar statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme ir Reglamento 4 priede nustatytas išimtis – tokiu atveju patikrinama, ar gauti Reglamento 50 punkte nurodyti sutikimai (susitarimai). Nustatęs, kad Reglamento STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimai nėra įvykdyti, Inspekcijos pareigūnas statytoją informuoja, kad prašymas patvirtinti deklaraciją nepriimamas ir per 3 darbo dienas kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas statytojui. Jei prašymas patvirtinti deklaraciją buvo pateiktas nuotoliniu būdu, IS „Infostatyba“ prašymas pažymimas kaip atmestas. Abiem atvejais nurodoma prašymo patvirtinti deklaraciją nepriėmimo priežastis ir tai, kad šis prašymas toliau nebus nagrinėjamas (Reglamento 1.05.01:2017 95 punktas). Reglamento 1.05.01:2017 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Atsižvelgiant į Pareiškėjų skunde nurodytus motyvus svarbu įvertinti teisinį reglamentavimą, kuris galiojo ir buvo privalomas Pareiškėjų minimo 1999-08-27 statybos leidimo Nr. 139 išdavimo, vykdytos statybos laikotarpiu bei palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, aptariant statytojo teises bei privalomus reikalavimus, kai statytojas statybą vykdo valstybinėje žemėje. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pažymėtina, kad Statybos leidimo išdavimo metu - 1999-08-27 ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statybos pradžios – pabaigos metai nurodyti 2000) galiojusio Statybos įstatymo (nuo 1997-06-26 iki 2000-09-18) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-3 punktuose buvo nurodyta, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Reglamento STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Statybos leidimo išdavimo metu - 1999-08-27 ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais galiojo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997-06-28 iki 2002-07-01) A priedo (privalomo) Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąraše nurodyti statiniai (darbai), kuriuos galima statyti (atlikti) be leidimo ir projekto (išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes ir statinius jų teritorijose bei apsaugos zonose), pagal 4.11. p. tilteliai ir pralaidos, kurių anga šviesoje neviršija 2 metrų. Aktualu pažymėti, kad privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), statytojui būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Vadovaujantis, šiuo metu galiojančiu statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, (toliau – Reglamentas STR 1.01.03:2017) 5.2.3 ir 10 punktais, vandens pralaida laikytina inžineriniu statiniu ir pagal paskirtį priskiriama prie hidrotechnikos statinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 numatyta, kad neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Atsižvelgiant į Reglamente STR 1.01.03:2017 nurodytus požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijoms, nustatyta, kad pareiškėjos A. P. Prašyme1 ir Prašyme2 nurodyta vandens pralaida neatitinka Reglamento STR 1.01.03:2017 nurodytų ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių techninių parametrų, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, ji laikytina neypatinguoju statiniu. Reglamento STR 1.05.01:2017 11 priedo 1 p. nustatyta, kad neypatingųjų inžinerinių statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Reglamento STR 1.05.01:2017 93.1-93.19 papunkčiuose (bendruoju atveju) nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją ir vienas iš šių dokumentų, kuri privalėjo pateikti pareiškėja A. P., tai rašytinis valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Reglamento STR 1.05.01:2017 50 p.). Inspekcija pagal Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis, o taip pat prie Pareiškėjos A. P. Prašymo1 pridėtų dokumentų nustatė, kad statinys - pralaida įrengta už sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, valstybiniame nesuformuotame žemės sklype. Taip pat pridėtas priedas 2018-07-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 35ŽN-119-(14.35.78), kuriame užfiksuotas savavališkas žemės užėmimas arba naudojimas, nurodant, kad Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamas plotas ir ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais nustatytam ir sklypo savininkė šiaurinėje dalyje, už privatizuotų ribų yra užvertusi griovį ir valstybinę žemę naudoja savo reikmėms.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad nebuvo suderinimo pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Sklypo plane esantys spaudai yra viena iš sąlygų, bet sutikimo nėra. Spaudų datos yra ankstesnės, nei buvo išduotas leidimas, pareiškėja turėjo įvykdyti specialias procedūras.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodoma, kad 2020-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje (toliau – Mažeikių skyrius) buvo gautas pareiškėjos A. P. prašymas išduoti sutikimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, vykdant teisėtus valstybės pareigūnų nurodymus ir valstybės institucijų suderinimus dėl griovio ties (duomenys neskelbtini), A. P. žemės sklypo teritorija, kanalizavimo. Į šį prašymą buvo atsakyta 2020-11-26 Mažeikių skyriaus raštu Nr. 35SD-3827-(14.35.104.) „Dėl prašymo išduoti sutikimą kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje“, kuriame pareiškėjai motyvuotai buvo paaiškinta, jog „Nacionalinė žemės tarnyba jokiais teisės aktais ar sprendimais nėra įpareigota išduoti sutikimą/susitarimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinė žemėje jau minėtai statybai pasibaigus“. Nesutikdami su tokia Mažeikių skyriaus pozicija, pareiškėjai 2020-12-17 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą, kuriame iš esmės reiškė tokius pačius reikalavimus, kurie yra keliami ir kitoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00361-2021-1). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 1SS-62-(9.5.) „Dėl gauto Jūsų skundo“ atsakant į pareiškėjų skundą buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Taip pat šiame atsakyme pareiškėjams labai išsamiai ir argumentuotai buvo nurodyti bei paaiškinti teisės aktai ir tvarka, reglamentuojantys hidrotechninių statinių statybą valstybinėje žemėje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra nurodytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad galėtų būti įgyvendinta statytojo teisė: žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir vadovaujantis Reglamento 50 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Pažymi, kad sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką reglamentuoja Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, buvimo vietą, t. y. Sutikimai yra išduodami tik ketinamiems statyti statiniams, o ne esamiems įteisinti. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, Sutikimas suteikia teisę tiesti šias susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti: susisiekimo komunikacijas, kurios pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), nėra priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijoms, ir joms funkcionuoti būtinus statinius; susisiekimo komunikacijas, nurodytas STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 1.1 ir 1.2 papunkčiuose, ir joms funkcionuoti būtinus statinius; komunalinius inžinerinius tinklus, kurie pagal STR „Statinių klasifikavimas“ nėra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijoms, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; komunalinius inžinerinius tinklus, nurodytus STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.1–2.5 papunkčiuose, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; vietinius inžinerinius tinklus, reikalingus konkrečiam statiniui aptarnauti, kurie pagal STR „Statinių klasifikavimas“ nėra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijoms, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; vietinius inžinerinius tinklus, reikalingus konkrečiam statiniui aptarnauti, nurodytus STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.1–2.5 papunkčiuose arba nepriskirtus statiniams, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius. Vadovaujantis STR „Statinių klasifikavimas“ IV skyriumi, Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 5.2. skirsniu inžineriniai statiniai skirstomi į: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; hidrotechnikos statinius; kitus inžinerinius statinius. Pažymi, jog Reglamento 6 skirsnyje nurodoma, kad Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Kanalizuotas griovys laikytinas hidrotechniniu statiniu, o Nacionalinė žemės tarnyba neišduoda nei sutikimų hidrotechninių statinių (kanalizuotų griovių) statybai valstybinėje žemėje, nei sutikimų esamų hidrotechninių statinių (kanalizuotų griovių) statybai įteisinti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas papildomai nurodė, kad statinys yra pastatytas be pagrindo. Buvo pateikti pareiškėjos prašymai ir nebuvo atsakyta, per ankstesnį reglamentavimą, institucijos atsakymo nepateikimas turėjo būti laikomas neigiamu atsakymu. Plane esantys parašai yra dėl sutikimo gyvenamojo namo statybos įteisinimui. Taip pat dėl Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 516, kuriuo siūloma Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv.m žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kitai paskirčiai, paaiškino, kad pasiūlymas nebuvo privalomojo pobūdžio.

Pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 2D-4892 bei Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 2D-5813(16.35E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto įregistravimo. Prašyme nurodė, kad 1998 m. liepos mėnesį, derinant su valstybinėmis institucijomis gyvenamojo namo statybos projektą, ant sklypo plano Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A. D. padarė įrašą „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo riba“, nes gyvenamasis namas buvo statomas ant buvusio sodo namelio pamatų arti griovio briaunos. Vykdydami A. D. nurodymą, pareiškėjai griovį kanalizavo gelžbetoniniais 1000 cm diametro vamzdžiais savo lėšomis ir darbu. Kanalizuota (įrengta vandens pralaida) griovio dalis ties sklypo riba yra Č. nuosavybei priklausantis inžinerinis įrenginys valstybinėje žemėje. Pareiškėjai prašė inspekcijos nurodyti, kokie reikalingi dokumentai, kad galėtų savo lėšomis ir darbu inžinerinį įrenginį (vandens pralaidą) įregistruoti nekilnojamojo turto registre (b. l. 32).

2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (9-12)-2D-7919 Inspekcija pareiškėjus informavo, kad norint atlikti vandens pralaidos statybos užbaigimo procedūras, reikalinga surašyti deklaraciją ir pateikti Inspekcijai ją tvirtinti. Papildomai nurodė, kad užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas patikrina, ar statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme ir STR 1.05.01:2017 4 priede nustatytas išimtis – tokiu atveju patikrinama, ar gauti STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodyti sutikimai (susitarimai) (b. l. 33-34).

2020 m. kovo 3 d. pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą (b. l. 35-38).

2020 m. kovo 13 d. Inspekcija raštu Nr. 2D-3481(16.35) pareiškėjai pranešė, kad patikrinus prie prašymo pridėtus dokumentus nustatyta, jog pateikti ne visi privalomi dokumentai. Remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.2.2 punkto nuostatomis, nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui. Taip pat rašte nurodyta, kad pralaida įrengta už sklypo ribų, pagal pridėtą žemės sklypo planą valstybinėje žemėje. Vadovaujantis Reglamento 50 punktu, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimą. Kadangi pateikti ne visi privalomi dokumentai, remiantis Reglamento 95 punktu, pareiškėjos prašymas dėl Deklaracijos patvirtinimo atmetamas ir toliau nebus nagrinėjamas (b. l. 39). Nesutikdami su raštu, 2020 m. kovo 23 d. skundu pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2D-3481(16.35) apskundė Inspekcijos viršininkui (b. l. 40-41).

Atsakydama į pareiškėjų 2020 m. kovo 23 d. skundą, Inspekcija 2020 m. balandžio 17 d. priėmė skundžiamą spendimą Nr. 2D-4892, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 2D-3481 (16.35) buvo nustatyta, jog Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėja B. R., vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 95 punktu 2020 m. kovo 5 d. prašymą, registruotą Inspekcijoje 2020 m. kovo 5 d. atmetė, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (STR 1.05.01:2017 93.2.2. punktas), ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimas (STR 1.05.01:2017 50 punktas).

Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento patarėja B. R., vadovaudamasi Reglamento STR 1.05.01:2017 95 punktu, priėmė 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2D-5813(16.35E) nenagrinėti ir pakartotinio pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. prašymo, registruoto Inspekcijoje 2020 m. gegužės 5 d. Nr. PSU-247 nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimas (STR 1.05.01:2017 50 p.) dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje.

Pareiškėjos A. P. teigimu, valstybinės žemės griovio kanalizavimas ties sklypo riba buvo suderintas su valstybinės žemės valdytojais, kadangi 1999 m. liepos 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba ir 1999 m. rugpjūčio 16 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindami, kad sklypo planas suderintas, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys, esantis ties sklypo Nr. 76 teritorija būtų kanalizuotas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. A-3011-624/2021 nurodoma, kad „kaip pagrįstai nurodo pareiškėjai, STR 1.05.1:2017 50 punkto nuostata, įtvirtinta skirsnyje, reglamentuojančiame kitas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatas, taikytina santykiams, atsiradusiems nuo 2017 m. sausio 1 d., kada įsigaliojo STR 1.05.1:2017 patvirtinęs įsakymas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 3 p.). Pagal 1999–2000 metais galiojusių statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, A priedų nuostatas, pagalbinio statinio – pralaidos, kurios anga šviesoje neviršija 2 metrų – statybai leidimai nebuvo reikalingi, tačiau statytojui buvo būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype. Pagal 1999–2000 metais galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinę žemę, kurios valdymo teisė nesuteikta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, apskrities viršininkas apskrities teritorijoje, be kita ko: suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos institucijoms (3 p.); vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (7 p.); atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo (10 p.). Pareiškėjai tiek administracinių procedūrų, kuriuose buvo priimti byloje ginčijami sprendimai, tiek teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, teigė, kad 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindamas sklypo plano, kurį 1999 m. rugpjūčio 16 d. su pastaba „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“ suderino Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini)., Mažeikiai būtų kanalizuotas, t. y., kad statinys buvo statomas su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Teismas šiuo aspektu – kodėl 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriaus veiksmai tvirtinant sklypo planą, o taip pat – Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus veiksmai tęsiant leidimą vykdyti statybos darbus (su pastaba „Griovys ties sklypo riba kanalizuojamas betoniniais 1000 cm Ø vamzdžiais“), kuriuos patvirtina įrašai ant šio plano, nepatvirtina valstybinės žemės patikėtinio sutikimo vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje – nepasisakė.“

Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) A priedo (privalomo) Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąraše nurodyti statiniai (darbai), kuriuos galima statyti (atlikti) be leidimo ir projekto (išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes ir statinius jų teritorijose bei apsaugos zonose), pagal 4.11. p. tilteliai ir pralaidos, kurių anga šviesoje neviršija 2 metrų. Taip pat pažymėtina, kad privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), statytojui būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje.

2018 m. liepos 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 35ŽN-119-(14.35.78) užfiksuota faktinė situacija, kad faktiškai naudojamas plotas ir ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais nustatytam ir sklypo savininkė šiaurinėje dalyje, už privatizuotų ribų yra užvertusi griovį ir valstybinę žemę naudoja savo reikmėms. Taip pat nustatytas pažeidimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje (savavališkas žemės užėmimas arba naudojimas) (b. l. 48-50).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų siekiamas įregistruoti ginčo objektas yra pastatytas ne jiems nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, siekiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinius, kaip vienas iš statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, turėjo būti pateiktas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo patikėtinio sutikimas dėl tokių statinių statybos.

Teismo posėdyje atsakovo Inspekcijos atstovė papildomai nurodė, kad nebuvo suderinimo pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą; sklypo plane esantys spaudai yra viena iš sąlygų, bet sutikimo nėra, spaudų datos yra ankstesnės, nei buvo išduotas leidimas, pareiškėja turėjo įvykdyti specialias procedūras. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad statinys yra pastatytas be pagrindo; plane esantys parašai yra dėl sutikimo gyvenamojo namo statybos įteisinimui. Taip pat dėl Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 516, kuriuo siūloma Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv.m žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kitai paskirčiai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad pasiūlymas nebuvo privalomojo pobūdžio.

Sutiktina su atsakovo Inspekcijos atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad sklypo planas M1:250 yra skirtas gyvenamojo namo statybos darbų vykdymui. Sklypo plane M:250 įformintas valinis sprendimas (nurodymas) atlikti tam tikrus darbus (kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija) negali būti laikomas sutikimu atlikti darbus nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Sklypo plane M1:250 esančiomis žymomis institucijų atstovai priėmė sprendimus tik gyvenamojo namo statybos aspektu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros viršininko kompetencijos ribos šiuo atveju sietinos su teise pateikti papildomas pastabas, tokias kaip nuoroda kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija, tačiau šios institucijos nurodyta pastaba pagal tuo metu galiojusio aktualaus reglamentavimo (STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316) nuostatas negalėjo būti laikoma sklypo patikėtinio sutikimu dėl statinio (pralaidos, įrengtos už sklypo (duomenys neskelbtini) statybos, t. y. dokumentu, patvirtinusiu, kad statinys statomas teisėtai naudojamame žemės sklype.

Teisėjų kolegija konstatuoja, Inspekcija 2020 m gegužės 12 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. prašymą ir 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos 2020 m. kovo 23 d. skundą, kadangi pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys (pralaida įrengta už (duomenys neskelbtini) įrengta teisėtai valstybiniame nesuformuotame žemės sklype. Nustatyta, kad Inspekcija atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti, ir, remdamasi teisės aktais, priėmė motyvuotus sprendimus. Remiantis išdėstytu, pareiškėjų patikslintas skundas dėl atsakovo Inspekcijos sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Be to, pareiškėjai patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo svarstyti jų prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo ir patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą. Šis pareiškėjų reikalavimas laikytinas išvestiniu patikslinto skundo reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti atsakovo Inspekcijos sprendimus. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas ir pareiškėjų išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.