Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) ir laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. birželio 7 d. atsakovė V. K. ir pirminis kreditorius UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9876310001 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria pirminis kreditorius suteikė atsakovei 289,62 Eur kreditą 12 mėnesių terminui. 2017 m. liepos 4 d. atsakovė pateikė paraišką papildomai kredito sumai, kurią pirminis kreditorius tenkino. Iš viso pirminis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur kredito sumą. Atsakovė pirminiam kreditoriui turėjo grąžinti 434,43 Eur paskolos sumą ir sumokėti 440,48 Eur palūkanas (kredito kainą) iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi pirminis kreditorius UAB „4finance“ perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į skolininkę V. K.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė apmokėjo susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9876310001 yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 434,43 Eur negrąžintas kreditas ir 110,88 Eur sutartinių palūkanų (kredito kainos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 434,35 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už 463 dienas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 78,82 procentų. Ieškovė nurodo, kad šios palūkanos atlieka naudojimosi pinigais funkciją, todėl, priešingai nei kompensacinių palūkanų atveju, skaičiuojant šias palūkanas, nėra taikomi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti apribojimai. Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką (...). Ši nuostata reiškia, kad pradelstų mokėjimų atveju yra skaičiuojamos kompensacinės palūkanos. Teismas konstatuoja, kad kredito ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas suėjus kredito terminui, kurios savo esme yra sutartinės netesybos, todėl skaičiuojant tokių palūkanų dydį turi būti laikomasi vartojimo kredito įstatymo reikalavimų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės kompensacinės palūkanas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 39,10 Eur palūkanų (434,43 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 procentų x 180 dienų). Likusioje dalyje prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 584,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė pareiškė ieškinį 979,66 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 584,41 Eur, t. y., 59,65 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 13,12 Eur (22 Eur x 59,65 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k.302528679, iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 110,88 Eur kredito kainos, 39,10 Eur kompensacinių palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 584,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.