- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- 2YT-30863-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24160-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų. Skundžiamas antstolio 2014 m. lapkričio 11 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/00355. Skolininkas prašo antstolio panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems ir grąžinti lėšas, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos.
Antstolis D. B. 2016-07-04 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0035/05/00355 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-12-09 Nr. A-1-2854-170 dėl 28,97 Eur išieškojimo iš skolininko A. G. Valstybės naudai. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas buvo priimtas vadovaujantis CPK 688 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedu. Pažymi, jog skolininko artimųjų į jo sąskaitą, administruojamą Alytaus pataisos namų, pervestos sumos, yra laikomos skolininkui priklausančios pajamos gautos iš kitų asmenų (LR CPK 688 str. 1 d). Prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolis jokių procesinių normų nepažeidė, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Nustatyta, kad antstolio D. B. kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas, išduotas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-12-09 Nr. A-1-2854-170 dėl 28,97 Eur išieškojimo iš skolininko A. G. Valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/05/00355).
Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolis 2014-11-11 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Vykdomosios bylos Nr. 0035/06/00355, b.l. 33). Minėtu patvarkymu antstolis vadovaudamasis CPK 688 str. areštavo 363,80 Lt sumą, esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje A. G. ir Alytaus pataisos namus įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, iš kokio fizinio asmens turto (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas A. G. jokių darbinių pajamų ar kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl antstolis, įvertinęs situaciją, išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taip laikydamasis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės tvarkos (CPK 664 str. 2 d.).
Pareiškėjas skunde teigia, kad tokie antstolio veiksmai suvaržo jo teisės, o būtent- jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių prekių.
Pažymėtina ir tai, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems įstatymas garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Kaip minėta, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai – piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje areštas - atitinka CPK 664 straipsnio reikalavimus. Kadangi nustatyta, kad jokių kitų pajamų ar turto, iš kurių pirmąja eile galėjo būti vykdomas išieškojimas, skolininkas neturėjo, duomenų, kad sąskaitoje yra laikomos lėšos, iš kurių pagal CPK 739 straipsnio nuostatas išieškojimas negalimas, nepateikta (CPK 178 str.), todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo veiksmus, pritaikytas piniginių lėšų areštas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.