Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos, paskirtos K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkinamas, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas bei administracinių teisės pažeidimų protokolai yra surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (įsigaliojusioje nuo 2015 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad baudą asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kaip jau minėta, šis įstatymas, išskyrus jo antrą dalį, įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d.

Bauda, kurią vykdymo procese antstolė prašo pakeisti viešaisiais darbais, K. M. paskirta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimu, kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jam išsiųstas. Nutarimas nebuvo skundžiamas, 2010 m. rugsėjo 10 d. perduotas vykdyti antstolei. LITEKO nėra duomenų, kada K. M. įteiktas nutarimas, kaip ir nėra duomenų, ar jis iš viso žinojo apie šio nutarimo priėmimą bei jam paskirtą baudą, nėra jokių duomenų, kad jam būtų siųsti ir antstolės dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Priverstinis baudos išieškojimas iš K. M. buvo pradėtas vykdyti tuo metu, kai ATPK 308 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d.) dar nenumatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. A. M. paskirtos baudos išieškojimas turėjo būti vykdomas taip, kaip tai numatė ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo nuostatos.

Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kuriam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalis nustatė ir nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tokiu atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priverstinis baudos vykdymo terminas yra dveji metai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog po baudos paskyrimo pažeidėjas vengė sumokėti teismo nutarimu jam skirtą baudą. Antstolė išieškojimo negalimumo akte nurodė, jog A. M. niekur nedirba, lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolės pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo nesiremti. Antstolės prašymas pakeisti baudą viešaisiais darbais negali būti tenkinamas, nes ANK 676 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju sutikimas nėra gautas, tad nėra galimybės spręsti dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Taip pat, atsižvelgęs į anksčiau aptartas visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas jau nebegali būti vykdomas, nes suėjo nutarimo vykdymo senatis, todėl 2010 m. birželio 21 d. nutarimo vykdymas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsniu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės teikimo dėl baudos, paskirtos K. M. (K. M.) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimu, pakeitimo viešaisiais darbais.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo K. M. paskirta 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio bauda, vykdymą nutraukti, suėjus vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo šio nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.