Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 24SD21475, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S102001, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui K. G. išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl šio sprendimo panaikinimo. Šiuo pagrindu, Regionų administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla Nr. I2-9866-641/2024, kurioje ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S10200 teisėtumas ir pagrįstumas.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 31 d. gavo pareiškėjo skundą „Dėl užsieniečio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), pažeistų teisių ir tarnybinių nusižengimų“. Pareiškėjas reikalavo priimti atitinkamą administracinį sprendimą dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S102001 panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 16 straipsnio reglamentavimą. Be to, pareiškėjas prašė pradėti tyrimą dėl tarnybinių nusižengimų, galimai padarytų priimant minėtą sprendimą, ir pateikti jo advokatui rašytinį patvirtinimą apie skundo gavimą bei registraciją Migracijos departamente nustatyta tvarka.

Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 24SD21475, kuriame nurodė, jog teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos informuoti užsienietį apie vykdomą administracinę procedūrą ar prašyti užsieniečio pateikti atitinkamus paaiškinimus ir papildomą informaciją, todėl Migracijos departamento darbuotojai, priimdami 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S102001, tarnybinio nusižengimo neatliko. Taip pat informavo, kad nebuvo nustatytas joks teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S102001.

Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai taikomi ir VAĮ reikalavimai. Vertinant pareiškėjo argumentų pagrįstumą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog atsakovė turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, kad atsakovė privalo laikytis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, tarp jų ir įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti grindžiama teisiniais pagrindais, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, visada turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 8 punkte numatytas objektyvumo principas reikalauja, kad sprendimai ir kiti veiksmai būtų nešališki ir objektyvūs.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose numatyta, kad administraciniuose sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai bei sprendimo motyvai. Šios VAĮ nuostatos pabrėžia, kad individualūs administraciniai aktai turi būti paremti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, o bet kokios poveikio priemonės turi būti pagrįstos aiškiais motyvais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 10 straipsnį, yra nurodęs, kad administraciniame akte turi būti nurodyti esminiai faktai, argumentai ir įrodymai, taip pat teisinis pagrindas, kuriuo remiasi sprendimą priimanti institucija. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad suinteresuoti asmenys galėtų suprasti sprendimo pagrindą ir priežastis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo faktinis pagrindas ir individualūs argumentai turi būti žinomi ne tik administracinį sprendimą priimančiai institucijai, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu tas sprendimas priimtas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad jame būtų aiškiai suprantama visuomeninių santykių esmė, įvardyti dalyvaujantys subjektai, ir pateikta teisinė šių santykių kvalifikacija. Nesilaikant šių reikalavimų arba jų laikantis tik iš dalies, dažniausiai kyla pagrįstos abejonės dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, o teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A756-2036/2008). Šie reikalavimai susiję su teisėtumo principu, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai nepažeistų teisės aktų, o jų sprendimai būtų pagrįsti ir atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2024 m. liepos 30 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2024 m. rugsėjo 2 d. jam buvo pateiktas skundžiamas atsakymas. Šiame atsakyme pareiškėjui buvo nurodytos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja ilgalaikio gyventojo leidimo panaikinimą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) ir jį įgyvendinantį aprašą. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas gali būti panaikintas, jei užsienietis nepertraukiamai gyvena už Europos Sąjungos ribų ilgiau nei nustatytą laikotarpį. Taip pat buvo paaiškinta, kad aprašas numato leidimo panaikinimo procedūras, kurios turi būti įgyvendintos per 14 kalendorinių dienų nuo pagrindo paaiškėjimo dienos, jei tam yra pakankamai duomenų. Migracijos departamentas akcentavo, kad teisės aktai nenustato pareigos informuoti užsienietį apie administracinės procedūros vykdymą ar prašyti iš jo papildomos informacijos. Atsakyme buvo nurodyta, jog sprendžiant 2024 m. balandžio 17 d. priimto sprendimo teisėtumą, tarnybinio nusižengimo nenustatyta, o apskųsto sprendimo vykdymas šiuo metu yra sustabdytas, todėl leidimas nuolat gyventi išlieka galiojantis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) ar trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad jie yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjas teigia, jog Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymu buvo pažeistos VAĮ 10, 12, 18 ir 22 straipsnių nuostatos, tačiau šie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis ar įrodymais. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei savo kompetencija, skundžiamu raštu išsamiai atsakė į visus pareiškėjo 2024 m. liepos 30 d. skundo klausimus ir reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakymas, nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ pažeidimus. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs VAĮ straipsniuose nustatyti principai ar normos buvo pažeistos, taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakymas buvo neišsamus, neaiškus ar neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymas yra aiškus, pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsakyme yra pateikta išsami informacija apie ilgalaikio gyventojo leidimo panaikinimo procedūrą, teisės aktų nuostatas bei Migracijos departamento sprendimų pagrindus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad skundžiamas atsakymas buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, pareiškėjo argumentai, jog atsakovas privalėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl atsakingų darbuotojų veiksmų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato pareigos visais atvejais, gavus skundą, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, nenustatė pagrindo pradėti tokį tyrimą, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą. Teismas pažymi, kad nagrinėjant ginčus dėl administracinių atsakymų turinio, vertinama, ar institucijos atsakymas buvo aiškus, pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamento atsakymas neatitiko šių reikalavimų.

Teismas, įvertinęs skundžiamą atsakovo 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymą Nr. 24SD21475, nustatė, kad pareiškėjo teisė į prašymo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, kadangi jam buvo pateiktas motyvuotas ir išsamus atsakymas. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, kurie galimai buvo padaryti priimant Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S102001, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas minėto sprendimo teisėtumo klausimas. Pažymėtina, jog procedūriniai trūkumai, jei tokie egzistuoja, gali būti nagrinėjami ir vertinami administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024, kurioje ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S102001 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymo teisėtumo, todėl argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais, priimant ankstesnį sprendimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisiškai reikšmingi. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamų procedūrinių pažeidimų neturi įtakos šioje byloje priimamiems sprendimams ir yra atmestini kaip nesusiję su bylos esme.

Teismo vertinimu, skundžiamo 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymo turinys, taip pat jame nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai leidžia daryti išvadą, jog šis administracinis aktas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsakymą sudaro aiškiai pateikti faktai, susiję su nagrinėjamu leidimo gyventi panaikinimo procesu ir teisės aktų, reglamentuojančių šią procedūrą, taikymu, taip pat motyvai, kurie pagrindžia atsakovo sprendimą. Be to, atsakymas atitinka atsakovo kompetenciją, apibrėžtą teisės aktuose, kurie reglamentuoja jo veiklą. Atsakovas, veikdamas pagal nustatytas taisykles, informavo pareiškėją apie nagrinėjamo klausimo esmę ir šioje situacijoje taikytinus teisės aktus, kas rodo, kad administracinis aktas buvo parengtas laikantis visų reikiamų procedūrų ir reikalavimų.

Dėl šių priežasčių teismas nenustatė jokių teisinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėtų lemti ginčijamo atsakymo neteisėtumą. Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamas atsakymas yra neteisėtas ir turėtų būti naikinamas dėl to, kad neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Remdamasi visomis nagrinėjimo metu surinktomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.