- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- 1-198-363/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42068-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- Š. V.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Vidmantas Stonkus
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, neįgalus (50 procentų darbingas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Tai yra, kaltinamasis Š. V., 2021 m. gruodžio 3 d. apie 11.04 val., Plungės r., Babrungo k., kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 54,900 km, sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neapdairiai ir sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui S. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais Š. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 158 p. (sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas...) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad važiavo į Plungę su reikalais, važiavo apie 70 km/h greičiu, suko į kairę, neįsivaizduoja, kaip nepamatė tiesiai važiuojančio automobilio, pamatė jį tik paskutiniu momentu, kai trenkėsi į jo automobilio priekį. Pasižiūrėjęs į veidrodėlį pamatė, kad kitas automobilis yra sumaitotas. Nuėjo prie nukentėjusiojo, paklausė, kaip jaučiasi, sakė, kad nieko. Savo telefoną buvo palikęs automobilyje, todėl į bendrąjį pagalbos centrą skambino nukentėjusysis.
Taip nutiko pirmą kartą, ateityje žada vairuoti atsargiau, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
2.2. Nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2021-12-03 apie 11 val., važiavo keliu Mažeikiai - Plungė - Tauragė. Vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Važiavo pagrindiniu keliu ir netoli posūkio į Blendžiavos gatvę, Plungės mieste, iš priešingos krypties, tiesiai prieš jį, išvažiavo mikroautobusas „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nespėjo net sureaguoti, kai įvyko susidūrimas. Mikroautobusas net nebandė jo praleisti ir net nestabdė. Jis matė, kad parvažiuoja mikroautobusas, bet nepagalvojo, kad jo nepraleis ir kad darys posūkį tiesiai prieš jį. Smūgis buvo beveik kaktomuša. Jo automobilyje išsiskleidė abi oro pagalvės. Automobilį prispaudė prie kelio atitvarų. Iš pradžių nieko nepajuto, tik vėliau atslūgus šokui, pradėjo skaudėti visą kūną. Iš kito automobilio išlipo vyriškis, kuris visiškai nieko nekalbėjo. Pats iš karto paskambino 112. Neužilgo atvažiavo policija ir greitoji. Kelio danga buvo pažliugusi, bet ganėtinai gera. Važiavo maždaug 70 km/val. greičiu. Atvažiavusi greitoji, išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Jam išaiškinta, kad dėl eismo įvykio gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimą (b. l. 60-62).
2.3. Iš 2021-12-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta- Plungės r., Babrungo k., kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 54,900 km, šviesoforais nereguliuojamoje sankryžoje. Matosi susidūrę automobilis „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobiliui „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), smarkiai deformuota priekinė dalis, suveikusi vairuotojo saugos pagalvė. Automobiliui „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) deformuotas priekis ir automobilio kairė pusė, suveikusios vairuotojo ir priekinio keleivio saugos pagalvės. Kelio ženklai galiojimo zonoje: nuo Mažeikių link Tauragės kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, nuo Tauragės link Mažeikių kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Blendžiavos g. Plungė, prieš sankryžą kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, Babrungo g. Babrungo k. Plungės, prieš sankryžą kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Kelio danga - asfaltas, padengtas sniegu (b. l. 15-28).
2.4. Po eismo įvykio alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0388 tikrintas vairuotojų blaivumas, S. N., nustatyta 0,00 promilių, Š. V., nustatyta 0,00 promilių (b. l. 33-35).
2.5. Iš specialisto išvados Nr. G 12/2022 (03), matyti, kad S. N., dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, konstatuotas kairio stipinkaulio intrasąnarinis lūžimas ylinės ataugos srityje be dislokacijos, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 52).
2.6. Liudytoja apklausta laiduotoja D. Š. parodė, kad ji nori už sugyventinį laiduoti. Nežino, kaip įvyko įvykis, bet kaltinamasis yra geras, sąžiningas, be žalingų įpročių žmogus, tikisi, kad daugiau taip nenutiks, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Po šio įvykio kaltinamasis jautėsi blogai, labai pergyveno, labai galisi. Jis apie eismo įvykį kalbėjosi, bendrai sprendžia iškilusias problemas, kaltinamasis su ja tariasi ir klauso jos nuomonės. Mano, kad sugebės įtakoti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų.
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis Š. V., 2021 m. gruodžio 3 d. apie 11.04 val., Plungės r., Babrungo k., kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 54,900 km, sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta S. N. sveikata, todėl Š. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
4. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
4.1. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
4.2. Kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus. Yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra jo sugyventinės prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei. D. Š. nurodo, kad daro teigiamą įtaką kaltinamajam, tai yra vertas pasitikėjimo asmuo, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių, BPK 235 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4.3. Žalos nukentėjusiajam kaltinamasis neatlygino, tačiau jo kaip vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU LIETUVA“. Pagal formuojamą teismų praktiką, sistemiškai aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-PVCAPDĮ) normas ir tikslus, galima daryti išvadą, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tik šių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-557/2009).
4.4. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2018-11-01 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Draudimo bendrovė UAB DK „PZU LIETUVA“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ.
4.5. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad šiuo atveju kaltinamasis neturi atlyginti žalos nukentėjusiajam. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į Š. V. tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti, tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.6. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
4.7. Įvertinus kaltinamojo elgesį, kad eismo įvykis sukeltas dėl neatsargumo, praeityje nėra teistas ar baustas administracine tvarka, kas rodo, kad Š. V. padarytas pažeidimas yra vienkartinis, atsitiktinis, taip pat į tai, kad Š. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, yra neįgalus, tik 50 procentų darbingas, darytina išvada, kad uždraudimas naudotis specialia teise jam netaikytinas.
5. Kardomoji priemonė.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kadangi pasiekė kardomųjų priemonių tikslus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
6. Daiktai.
6.1. Automobilis „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
6.2. Baudžiamojoje byloje saugoma kompiuterinė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Proceso išlaidos.
Nukentėjusysis S. N. turėjo 460 eurų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Š. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei.
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Pas atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. saugomą automobilį „Opel Movano“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, jam grąžinti.
Pas V. V. saugomą automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam transporto priemonės savininkui.
Baudžiamojoje byloje saugomą kompiuterinę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. 460 eurų nukentėjusiajam S. N. jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Išaiškinti Š. V., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.