Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Stamona“ ieškinį atsakovui V. M. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktame dublike (b. l. 34-36) ieškovė UAB „Stamona“ palaikė ieškinį ir papildomai nurodė, kad geranoriškai mokėjo atsakovui žalos atlyginimą po nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet jis susižalojo ranką. Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d.). Joks asmuo negali nepagristai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 str. 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas nepaisydamas darbų saugos taisyklių reikalavimų, plytelės kraštą bandė laužti pasidėjęs ant oželio krašto replėmis, tuo grubiai pažeidęs darbų saugos reikalavimus, susižalojo kairės rankos riešą, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, nustatė žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 369,70 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2012-09-07 iki 2013-12-31 bei toliau. 2013-04-02 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad per laikotarpį nuo 2009-09-06 iki 2012-09-06 ieškovė permokėjo atsakovui 3993,73 Lt, t. y. sumokėjo daugiau, nei priklausė mokėti pagal įstatymą, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį ir dėl to taikytiną kompensacijos mažinimo koeficientą. Anot atsakovo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje tik konstatavo permoką, tačiau neįpareigojo permokas grąžinti įmonei. Ieškovės nuomonė, šis atsakovo argumentas yra niekinis, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas to negalėjo padaryti, nes toje byloje UAB „Stamona" nepateikė priešieškinių reikalavimų dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Pažymėtina, kad iš viso per laikotarpį nuo 1998-01-27 iki 2012-09-06 ieškovė sumokėjo atsakovui 81719 Lt žalos atlyginimo, o jeigu skaičiuoti išmokas po 369,70 Lt nuo 1998 m., tai faktinė permoka sudaro net 14253,50 Lt. Šioje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovo permokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2009-09-06 iki 2012-09-06 grąžinimo, nes ieškovė sąžiningai klydo dėl išmokų dydžio ir iki atsakovo kreipimosi į teismą bendrovė nebuvo gavusi atsakovo prašymo mokėti jam žalos atlyginimo. 1997-07-18 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe dar nebuvo pagrindu ieškovei mokėti žalos atlyginimo atsakovui, nes atsakovas nepateikė nustatytos formos prašymo dėl žalos mokėjimo, o įmonėje nebuvo įsakymo mokėti žalos atlyginimą. Įstatymas griežtai reguliuoja pareiškimo dėl žalos mokėjimo pateikimo tvarką. 1997-07-01 ŽANADSPLLĮ 21 straipsnyje nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą ar organizaciją su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta nukentėjusiajam. Nelaimingo atsitikimo aktas nebuvo pagrindu mokėti atsakovui vieno arba kito dydžio žalos atlyginimą. Visos šios nelaimingo atsitikimo darbe ir įmokų mokėjimo V. M. aplinkybės jau nustatytos pirmosios instancijos teismo ir aukštesnių institucijų teismais ir šioje dalyje visi sprendimai jau įsigaliojo.

2014-09-19 teismui pateiktame triplike (b. l. 43-45) atsakovas V. M. papildomai nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad sąžiningai klydo faktiškai nuo 1998-01-27, tačiau penkiolikos metų laikotarpis, kai kiekvieną mėnesį buvo mokama paties darbdavio nustatyta netekto darbingumo kompensacija periodinėmis išmokomis, negali būti laikoma klaida iš esmės. Ieškovė ginčija 3993,73 Lt sumos, kuri buvo išmokėta kaip žalos atlyginimas sužalojus sveikatą darbe, pagrįstumą. Atsižvelgiant į apskaičiuotas ir išmokėtas sumas, mokėjimo paskirties nurodymą UAB „Stamona“ vidiniuose dokumentuose, mokėjimo reguliarumą, matyti, kad ieškovė šias išmokas atsakovui mokėjo kaip periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl 1997-07-18 nelaimingo atsitikimo darbe. Tai rodo, kad ieškovė turėjo pakankamai duomenų tam, kad priimtų sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo. Įvertinant šį faktą, konstatuotina, jog teisinis pagrindas atsirasti prievolei buvo, todėl CK 6.237 str. 1 d. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Kaip nurodo pati ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-24 civilinės bylos Nr. 3K-3-466/2007 nutartyje išaiškino, kad atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, pagal CPK 178 str. turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu. Įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės yra laikomos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais ir dar kartą neįrodinėjamos, todėl laikytina, jog teismui nustačius, kad UAB "Stamona" buvo priėmusi sprendimą mokėti žalos atlyginimą ir jį eilę metų mokėjo, laikytina, jog toks faktas buvo, vadinasi, buvo ir teisinis pagrindas kompensacijai mokėti. Pagal bendrąją taisyklę nukentėjusiojo teisė į periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiranda nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos arba nuo darbingumo netekimo nustatymo dienos, tačiau ne nuo nukentėjusiojo kreipimosi į darbdavį ar nuo darbdavio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo dienos. Jei darbdavys kompensaciją faktiškai pradeda mokėti nesant atskiro nukentėjusiojo kreipimosi, tai reiškia, kad darbdaviui pakako duomenų sprendimui dėl kompensacijos mokėjimo priimti, ir kad toks sprendimas yra priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1997-07-18 darbo metu, darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsakovas susižalojo kairės rankos riešą. Buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, dėl patirto sužalojimo 1998-01-27 atsakovui Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė trečią invalidumo grupę, netektą darbingumą įvertino 60 procentų. 2005-05-05 Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė atsakovui trečiąją invalidumo grupę ir 40 procentų profesinio darbingumo netekimą neterminuotai. Nuo netekto darbingumo nustatymo dienos ieškovė atsakovui geranoriškai mokėjo kas mėnesį žalos atlyginimą po 616 Lt, nors atsakovas ir nepateikė prašymo mokėti jam žalos atlyginimą už suluošinimą darbe. Ieškovė nuo 1998 m. iki 2012-09-01 mokėjo atsakovui netekto darbingumo atlyginimą kas mėnesį, skaičiuojant pagal ŽANADSPLLĮ nustatytą tvarką ir nurodytą formulę. Vėliau įmonės pagrindinė veikla buvo sustabdyta, mokėjimai atsakovui sutriko, todėl teismas priteisė V. M. iš UAB „Stamona“ žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 369,70 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-07 iki 2013-12-31 bei toliau kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apskaičiuotomis ŽANADSPLLĮ nustatyta tvarka, mažinant apskaičiuotas išmokas 40 procentų ir indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2014-04-02 Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014 padidino pirmosios instancijos teismo priteisto periodinėmis išmokomis mokamą žalos atlyginimą nuo 246,47 Lt iki 369,70 Lt, V. M. per antstolių kontorą UAB „Stamona“ sumokėjo 341,37 Lt skirtumą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodė, kad susidarė UAB „Stamona“ žalos atlyginimo permoka V. M. už laikotarpį nuo 2009-09-06 iki 2012-09-06, t. y., kad UAB „Stamona“ turėjo išmokėti V. M. 11416,27 Lt, o sumokėjus 15410 Lt, permokėjo 3993,73 Lt, todėl ieškovė nurodė, kad turi teisę reikalauti grąžinti jai permokėtas lėšas, o asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 str. 1 d.). Nurodė, kad 1997-07-18 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe dar nebuvo pagrindu ieškovei mokėti žalos atlyginimo atsakovui, nes atsakovas nepateikė nustatytos formos prašymo dėl žalos mokėjimo, o įmonėje nebuvo įsakymo mokėti žalos atlyginimą.

Pagal bendrąją taisyklę nukentėjusiojo teisė į periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiranda nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos (remiantis ŽANADSPLLĮ 22 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.) arba nuo darbingumo netekimo nustatymo dienos (remiantis ŽANADSPLLĮ 22 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2005 m. liepos 1 d.), tačiau ne nuo nukentėjusiojo kreipimosi į darbdavį ar nuo darbdavio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo dienos. ŽANADSPLLĮ 21 straipsnyje nenustatyta kokia nors konkreti pareiškimo dėl žalos atlyginimo forma, o tik nustatyta pareiga pateikti turimus dokumentus, būtinus sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti ir mokėtinos kompensacijos dydžiui apskaičiuoti. Taigi, pagal ŽANADSPLLĮ 21 straipsnį nukentėjusio kreipimasis su pareiškimu yra numatytas tam, kad darbdavys galėtų priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo ir apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį. Jei darbdavys kompensaciją faktiškai pradeda mokėti nesant atskiro nukentėjusiojo kreipimosi, tai reiškia, kad darbdaviui pakako duomenų sprendimui dėl kompensacijos mokėjimo priimti, ir kad toks sprendimas yra priimtas. Dėl to atsakovui neatsiranda poreikio papildomai kreiptis į darbdavį dėl kompensacijos mokėjimo ar atlikti kokius nors papildomus veiksmus tam, kad jo teisė būtų įgyvendinta (2014-04-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovui išmokas mokėjo kaip periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl 1997 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe. Tai rodo, kad ieškovė turėjo pakankamai duomenų tam, kad priimtų sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, jos dydžio nustatymo, jį priėmė bei įgyvendino. Tokiais veiksmais ieškovė sukūrė atsakovui teisėtą lūkestį, kad sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo yra priimtas ir kad jo teisė į žalos atlyginimą bus įgyvendinama.

Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovas reikalaujamą priteisti 3993,73 Lt sumą įgijo be teisinio pagrindo. Darbdavio kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Ją turi paneigti darbdavys. CK 6.248 str. 3 d. nustato, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismui nekyla abejonių, kad tarp darbo organizavimo ir nelaimingo atsitikimo darbe bei darbuotojo V. M. sveikatos sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad sveikatos sužalojimą atsakovas patyrė darbe, vykdydamas darbo funkcijas (DK 246 str. 6, 5 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad teisinis pagrindas mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsakovui buvo, tai patvirtina 1997 m. liepos 18 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe. Ieškovė turėjo pakankamai duomenų tam, kad priimtų sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, jos dydžio nustatymo, jį priėmė bei įgyvendino. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio nustatymo. CK 6.237 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad negali būti išreikalaujama darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Kaip matyti iš teisės normos turinio, reglamentuojamu atveju turtas grąžinamas tik esant kelioms sąlygoms: 1) turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo; 2) turtą įgijęs asmuo jo negalėjo ir neturėjo gauti; 3) turtas buvo įgytas dėl jį įgijusio asmens kaltės. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų reikalavimas dėl turto grąžinimo CK 6.237 str. 1 d. pagrindu negali būti tenkinamas.

Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių konkrečių atsakovo nesąžiningų veiksmų, kurių pagrindu jam buvo išmokėta minėta ieškovės nurodyta suma, taip pat nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Faktiškai tokių aplinkybių nėra ir nagrinėjamu atveju negali būti, ieškovės ieškinyje minimuose procesiniuose sprendimuose nėra konstatuotų jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų. Byloje nagrinėjamu atveju nėra ir aukščiau paminėtos CK 6.237 str. 1 d. reikalaujamos sąlygos, kad turtą įgijęs asmuo jo negalėjo ir neturėjo gauti, nes atsakovui netekto darbingumo kompensacija turėjo būti mokama. Taip pat nėra atsakovo kaltės tame, kad ieškovė geranoriškai mokėjo atsakovui netekto darbingumo atlyginimą kas mėnesį, skaičiuojant pagal ŽANADSPLLĮ nustatytą tvarką ir nurodytą formulę. Juo labiau, kad tai darė tokį ilgą laiką nuo 1998 m. iki 2012 m.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas reikalaujamą priteisti 3993,73 Lt sumą įgijo be teisinio pagrindo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui mokėtas netekto darbingumo atlyginimas būtų buvęs išmokėtas dėl atsakovo kokių tai nesąžiningų veiksmų ar sąskaitybos klaidų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos 300 Lt išlaidos už teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stamona“ (į. k. 149652831) 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) (86,88 EUR) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės UAB „Stamona“ (į. k. 149652831) 10 Lt (dešimt litų 00 ct) (4,20 EUR) pašto išlaidų valstybei.

Dėl sprendimo per 30 d. gali būti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.