Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-09-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-4860-374/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
2YT-4860-374/2016
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04116-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. 2YT-4860-374/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04116-2016-6
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 21 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2011-12-22, jo palikimą priėmė sūnus V. V., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja (b.l. 42-46).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjo V. V. tėvas A. V. mirė 2011-12-22 (b.l. 3-4). Pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė 1986-04-07 (b.l. 5). Po tėvo mirties liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., sodo žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini). (b.l. 7, 10-12). Palikimo priėmimo byla notarų biure neužvesta iki šiol (b.l. 13). Pareiškėjas nurodo, kad daugiau palikėjas vaikų neturėjo. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties likusį turtą jis prižiūrėjo ir valdė kaip savo: mokėjo mokesčius, pjovė žolę, augino daržoves, naudojasi kai kuriais daiktais: televizoriumi, šaldytuvu, skalbimo mašina, siuvimo mašina, baldais, indais ir kt.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjo A. V. palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi sodo žemės sklypu, kai kuriais namų apyvokos daiktais (b.l. 8, 14-30). Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po mirties likusiame bute buvo gyvenama, naudojamasi teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjo teigimu, butas ir žemės sklypas prižiūrimas, tvarkomas kaip pareiškėjo turtas.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai (b.l. 2-3), mirties liudijimas (b.l. 4), notaro pažyma (b.l. 13), pažyma apie nekilnojamąjį turtą (b.l. 7, 9-12), mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l. 14-30). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo A. V. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 87, 270, 293-295, 444 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2011-12-22, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus V. V., a/k (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė