- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-820-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03118-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- S. K., Č. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams S. K. ir Č. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 11 301 Lt skolos, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2013 m. spalio 29 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą ir nutarė taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 11 411 Lt sumos, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti. Antstolė vykdydama teismo nutartį, aprašė atsakovo S. K. turtą – 0,5462 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir areštavo šio sklypo ½ dalį.
Atsakovai pateikė teismui prašymą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino, 2013 m. spalio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį papildydamas taip: leisti atsakovui S. K. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre keturis žemės sklypus, suformuotus padalijus jam nuosavybės teise priklausantį 0,5462 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), paliekant galioti areštą visiems keturiems naujai įregistruotiems sklypams ir leisti S. K. areštuotuose žemės sklypuose suprojektuoti, įrengti bei įregistruoti visus reikalingus inžinierinius tinklus (inžinierines komunikacijas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog areštuotos ½ sklypo dalies vertė sudaro 25 250 Lt ir kad dar 2013 m. balandžio 4 d. buvo parengtas S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalinimo projektas. Teismas sprendė, jog ankstesne teismo nutartimi pritaikytas žemės sklypo areštas neproporcingai apsunkina atsakovo teisę naudotis savo nuosavybe bei pagerinti turto vertę. Nurodė, jog žemės sklypo padalinimas jo vertės nesumažina, o pagrindinės tikslinės žemės ūkio naudojimo paskirties pakeitimas į gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei inžinierinių tinklų ir komunikacijų įrengimas tik padidins turto vertę. Dėl šių priežasčių ieškovo interesai nebus pažeisti, o proceso šalių interesų pusiausvyra bus išlaikyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pritaikytas areštas apsunkina atsakovų teisę naudotis savo nuosavybe. Nurodo, jog objektyvi žemės sklypo vertė nėra žinoma, kadangi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta sklypo vertė nustatyta 2012 m. vasario mėnesį, masinio vertinimo metu. Tuo tarpu teismo vertinimas, jog padalinus sklypą jo vertė padidės, nėra paremtas jokiais įrodymais. Nurodo, jog patikslinus ieškinį, reikalavimo suma išaugo ir, net vadovaujantis išraše nurodyta sklypo verte, jos sunkiai pakanka šiuo metu egzistuojančių reikalavimų patenkinimui. Teigia, jog teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis jau išsprendė tokį patį atsakovų reikalavimą ir ja atsakovų prašymas buvo atmestas, todėl teismas turėjo nevertinti pakartotinio prašymo. Nurodo, jog teismas, nevertindamas ieškovo atsiliepime į pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktų argumentų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog žemės sklypo padalijimo procesas jau buvo pradėtas iki ieškovui kreipiantis į teismą, todėl ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkino atsakovų teises. Atsiliepime teigiama, jog šiuo metu žemės atidalijimo bei paskirties keitimo procedūros jau yra atliktos, todėl skundžiamos nutarties panaikinimas neproporcingai apsunkintų atsakovų padėtį. Nurodo, jog su atsiliepimu pateikiami VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog padalintų ir pakeistos paskirties sklypų vertė padidėjo daugiau kaip 10 kartų ir gerokai viršija ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo interesai nėra ginami. Pažymi, jog inžinerinių tinklų įrengimas dar labiau padidintų sklypų vertę. Nurodo, jog ieškovas praleido terminą atskirajam skundui pateikti ir neprašė jo atnaujinti, todėl šis skundas apskritai negalėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų prašymu buvo pakeistos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant areštuotą žemės sklypą padalinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre 4 atskirus žemės sklypus, paliekant areštą galioti visiems keturiems naujai įregistruotiems sklypams bei leisti S. K. areštuotuose žemės sklypuose suprojektuoti, įrengti bei įregistruoti visus reikalingus inžinierinius tinklus (inžinierines komunikacijas).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tuo pat metu ir nesukeltų nuostolių šaliai, kurios atžvilgiu ji taikoma, arba jie būtų minimalūs. Tam, kad kiek įmanoma labiau būtų apsaugoti abiejų proceso šalių interesai, be kita ko egzistuoja ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas. Jis atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Šiuo atveju, atsakovai pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise bei prašė teismo pakeisti taikomą laikinąją apsaugos priemonę, leidžiant areštuotame žemės sklype atlikti tam tikrus pakeitimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypo padalinimo projektas buvo pradėtas dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą, o šiuo metu padalinimas yra užbaigtas, padalintų žemės sklypų pagrindinė paskirtis pakeista. Kaip matyti iš atsakovų pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų, atliktas padalinimas ir paskirties pakeitimas sklypų vertę ženkliai padidino, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog padalintų sklypų vertė sumažės. Vertinant inžinerinių tinklų aptariamuose sklypuose įrengimą, nekyla kokių abejonių, jog tinkamai atliekami, šie pakeitimai tik dar labiau padidins sklypų vertę, tuo tarpu ieškovui, ginant savo interesus ir pastebėjus, jog vykdomi pakeitimai gali pabloginti esamą padėti, nėra uždrausta kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi bei dispozityvumo principai, kurie skatina šalis būti aktyviomis (CPK 12, 13 straipsniai).
Pažymėtina, jog, siekdami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su prašymu atsakovai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą ir aptariamo sklypo vertę grindė čia nurodyta jo vidutine rinkos verte. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovai, tai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, ir byloje nesant individualiai atlikto sklypo vertės vertinimo, laikytina pagrįsta. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su pateikta verte, pats turėjo surinkti ir teismui pateikti įrodymus apie realiai egzistuojančią kitokią žemės sklypo vertę (CPK 12 straipsnis).
Kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto argumentas, jog teismas neturėjo teisės pakartotinai nagrinėti atsakovų prašymo, nes sprendimą dėl jo atmetimo jau buvo priėmęs 2014 m. liepos 31 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovų pateiktas prašymas negali būti laikomas tapačiu prieš jį buvusiam prašymui, kadangi jame atsakovai siekė, padalinus sklypus, areštą palikti tiek vieno iš jų atžvilgiu. Tuo tarpu šiuo prašymu atsakovai prašė palikti areštą visiems keturiems sklypams, sudarysiantiems pradinį areštuotą sklypą, kas lygiaverčiai užtikrina ieškovo interesus.
Pažymėtina, jog apelianto argumentas, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino jo pateikto atsiliepimo į atsakovų prašymą, yra nepagrįstas. Apelianto pateikiamas įrodymas apie atsiliepimo išsiuntimą teismui – AB Lietuvos paštas kvito kopija, negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog teismas ieškovo atsiliepimą gavo, o iš pateikto kvito negalima daryti ir jokių pagrįstų išvadų, kad siunčiamame voke buvo būtent ieškovo atsiliepimas. Kadangi teismų informacinėje sistemoje nėra jokių duomenų apie atsiliepimo gavimą, o pateikti įrodymai neleidžia susidaryti priešingos nuomonės, toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Apelianto J. P. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.