Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei M. B. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2015-05-13 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 26264, kuria atsakovei buvo suteiktas 550 Eur kreditas 12 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų laiku, ieškovas 2015-07-14 atsakovei išsiuntė pretenziją, į kurią atsakovė nereagavo. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovės skola sudaro: 550 Eur skolos, 218,48 Eur palūkanų, 46,59 Eur kompensacinių palūkanų, 20,17 Eur delspinigių.

Atsakovei gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas vartojimo kredito davėjas UAB „Sostinės kreditai“, ir atsakovė, vartojimo kredito gavėja M. B. K., 2015-05-13 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 26264, kuria atsakovei buvo suteiktas 550 Eur kreditas 12 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovė ieškovui nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ji laikoma pažeidusia prievolę šalimi. Teismas neturi duomenų, kad atsakovė būtų padengusi įsiskolinimą, todėl negrąžinta 550 Eur skolos, 218,48 Eur palūkanų priteistina iš atsakovės.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 46,59 Eur kompensacinių palūkanų, 20,17 Eur delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 46,59 Eur kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 20,17 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 87,19 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 87,19 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (87,19 proc.) priteisti procesinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188, 6.886 str. nuostatos. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Esant šioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 30 Eur. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str., 93 str., 96 str., 262 str., 424- 428 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į.k. 302513887, naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 218,48 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 48 ct) palūkanų, 46,59 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 59 ct) kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 815,07 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.