Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Ingai Šaranovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. (R. B.) ir V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-24 nuosprendžio, kuriuo:

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (vagystės nuo D. L. automobilio), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. (vagystės nuo M. K. automobilio), ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinus R. B. paskirtas bausmes 1/3 dalimi ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinus R. B. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. subendrinus šią bausmę apėmimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-01-29 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, R. B. nustatyta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (vagystės nuo A. K. automobilio), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (vagystės nuo M. K. automobilio), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (vagystės nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (vagystės nuo A. B. automobilio), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinus V. P. paskirtas bausmes 1/3 dalimi, ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintus V. P. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., V. P. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-01-24 d. 17.15 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir A. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

2.5. Be to, V. P., veikdamas kartu su nusikaltimo vykdytoju R. B., 2018-01-24 apie 17.15 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur jis stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas neužkluptų jo R. B. nusikaltimo vietoje, taip padėdamas padaryti nusikaltimą, tuo metu R. B. slaptai pagrobė abiejų pusių šoninių veidrodėlių stiklus nuo A. B. naudojamo automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas A. B. 300 Eur žalą. Tokiais veiksmais jis padarė BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

3. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. B. ir V. P. pareikštus kaltinimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti R. B. ir V. P. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Be to, kaltinamųjų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų D. L., V. L., A. K., M. K., A. B., liudytojų M. S.,V. T., J. Š., S. P., R. L. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietų apžiūros protokolai, kaltinamųjų parodymų patvirtinimo vietoje protokolai, pas kaltinamuosius rastų automobilių detalių (veidrodžių stiklų) pateikimo protokolai, telefoninių pokalbių garso įrašai ir apžiūros protokolai. Skirdamas kaltinamiesiems (šiuo metu nuteistiesiems) bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais BK 54 straipsnyje, nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir darė išvada, kad R. B. ir V. P. už padarytus nusikaltimus skirtinos BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimai, jų trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatyti vidurkiai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų R. B. ir V. P. skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. B. ir V. P. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliantai R. B. ir V. P. nusikalstamų veikų padarymo fakto, nusikalstamų veikos kvalifikacijos ir kaltės klausimo dėl jų nuteismo neginčija, tačiau nesutinka su jiems paskirtos bausmės dydžiu, ją vertina kaip per griežtą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistiesiems R. B. ir V. P. skiriant ir individualizuojant bausmę. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už penkių tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 178 str. 1 d.) ir vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo (BK 178 str. 2 d.) padarymą. Apeliantas V. P. nuteistas už keturių tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 178 str. 1 d.) ir vieno tyčinio apysunkio (BK 178 str. 2 d.) nusikaltimo padarymą. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B. nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) bei tai, kad nusikalstamas veikas, išskyrus vagystę detalių nuo D. L. priklausančio automobilio, padarė bendrininkaudamas su V. P. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė penkis tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), tai, kad visos veikos baigtos, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: jis teisiamas 25 kartą (iš jų 18 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei) (t. 3, b. l. 6–37), daug kartų buvo trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 3, b. l. 38–47), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl gydymo ar konsultavimo nesikreipė (t. 4, b.l. 25). R. B. nedirba (t 3, b. l. 5), legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Aplinkybė, jog R. B. net 18 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog jis pragyvenimui lėšas gaudavo darydamas nusikalstamas veikas. Tokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys liudija, kad R. B. nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d., skiriant sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus, jų trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatyti vidurkiai, su kuo aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės pagrįstai sumažintos vienu trečdaliu. Subendrindamas paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas BK 63 str. 1 d., 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir bendrinant bausmę su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-01-29 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., t. y. apėmimo būdu, apylinkės teismas taikė nuteistajam palankiausius bausmių bendrinimo būdus. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. B. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas trukmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

11. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis kaltę pripažino visiškai, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jau nustatė. Be to, tai sudarė pagrindą bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir bausmes nuteistajam R. B. sumažinti vienu trečdaliu. Šiuo atveju minėta aplinkybė nesudaro pagrindo skirti nuteistajai mažesnę bausmę ir taip švelninti R. B. teisinę padėtį.

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. P. nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) bei tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkaudamas su R. B. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. P. taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. P. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, tai, kad visos veikos baigtos. Taip pat P. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: jis teisiamas 19 kartą (iš jų 15 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei) (t. 3 b. l. 136–155), ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 3, b. l. 156-168), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl gydymo ar konsultavimo nesikreipė (t. 4, b. l. 26), nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Aplinkybė, jog V. P. net 15 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog jis pragyvenimui lėšas gaudavo darydamas nusikalstamas veikas. Tokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys liudija, kad V. P. nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bausmės tikslai už padarytus nusikaltimus bus pasiekti skiriant jam BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus, jų trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatyti vidurkiai, su kuo aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės pagrįstai sumažintos vienu trečdaliu. Subendrindamas paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas BK 63 str. 1 d., 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis apylinkės teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. P. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas trukmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

13. Nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentai, kad nusikaltimai buvo padaryti jam tik atliekant pagalbinį vaidmenį, stebint aplinką, kas sudaro pagrindą jam skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. P. atsižvelgė į tai, kad keturių nusikalstamų veikų atveju, V. P. vaidmuo buvo antraeilis – jis stebėjo aplinką, sudarydamas sąlygas R. B. įvykdyti vagystes, todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir taip švelninti jo teisinę padėtį.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistųjų R. B. ir V. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad šios veikos padarytos esant neišnykusiems teistumams, atskleidžia jų antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jie nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatyti vidurkiai ir kurias laikyti per griežtomis nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant apeliantams paskirtas laisvės atėmimo bausmes vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistiesiems skirtų bausmių rūšių ir jų dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad R. B. ir V. P. mano, kad jiems turėjo būti skirtos švelnesnės, nei skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, neduoda pagrindo švelninti nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių.

15. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas apeliantams tinkamai individualizavo bausmę, bausmių skyrimą ir bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės apeliantams R. B. ir V. P. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantų asmenybes, yra adekvačios (proporcingos) jų padarytoms nusikalstamoms veikoms. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį R. B. ir V. P. apeliacinių skundų motyvais, t. y. švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. B. (R. B.) ir V. P. (V. P.) apeliacinius skundus atmesti.