Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R. ir V. K. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1995-05-03 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. K. pardavė V. R. butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ši sutartis patvirtinta notaro. Kiti rašytiniai įrodymai įrodo, kad V. R. naudojosi minėtu butu, mokėjo mokesčius. Iš pateikto UAB „Jogimeda“ išrašo matyti, kad V. R., tuo metu kada turėjo būti įregistruota pirkimo – pardavimo sutartis turėjo sveikatos problemų, dėl kurių, manytina neturėjo galimybės įregistruoti minėtą sutartį per įstatymų numatytą terminą.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistra­vi­mo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, sutartis patvirtinta notaro. V. R. už įgytą turtą yra sumokėjęs visą kainą, turtas jam buvo perduotas, jis jį faktiškai ir nepertraukiamai valdo kaip savo nuo 1995 metų, turtu rūpinasi, moka mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad sutartis per nustatytą terminą įregistruota nebuvo, nes tuo metu V. R. sunkiai sirgo. Pažymėtina, kad per visą laikotarpį nuo 1995 metų niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto nekilnojamojo turto, o suinteresuotas asmuo V. K. sutinka su pareiškimu. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų nuomonę, darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių V. R. praleido terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog V. R. sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas jo įgijėjas.

Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui, kaip V. R. įpėdiniui, atnaujintinas terminas 1995-05-03 notaro patvirtintai nekilnojamojo turto sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kurios pagrindu V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nusipirko butą/patalpą – butą bendrabutyje, su bendro naudojimo patalpomis (1,25 kv. m. ), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185, 578 straipsniai).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 4,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija 2015-01-01).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2005 m. gegužės 25 d., įpėdiniui, įstatymų nustatytą terminą 1995 m. gegužės 3 d. sudarytai sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko butą/patalpą – butą bendrabutyje, su bendro naudojimo patalpomis (1,25 kv. m. ), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti.

Nustatyti, kad pareiškėjas D. R. teisinę registraciją privalo atlikti per tris (3) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,32 Eur (keturis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.