Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Astai Baristienei ir Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advoaktui Eligijui Karbauskui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.), savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (b.l.44).

Byloje esantys įrodymai patvirtina tas aplinkybes, jog 2004 m. vasario 11 d. ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (b.l.8). 2008 m. birželio 10 d. ieškovei ir atsakovui gimė dukra – K. (b.l. 9). 2009 m. liepos 11 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus R(R) (b.l. 10). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo bendrą solidarią prievolę trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17,48,49, 50).

Dėl ieškovės reikalavimo nutraukti su atsakovu S. Š. santuoką dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasisu kitu sutuoktiniu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kad 2010 m. liepos 28 d. ir 2010 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, naudojant smurtą (b.l. 25, 47, 48). 2010 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė policijos pareigūnams pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2010 m. liepos 27 d. atsakovas jos atžvilgiu naudojo smurtą (b.l. 26, 27). 2010 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo prašė įspėti atsakovą dėl netinkamo elgasio ne tik su ieškove, bet ir su vaikais (b.l.68, 69).

Tesimas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, negali sutikti su ieškovės ieškinyje nurodyta prezumpcija, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, grindžiančių žiaurų atsakovo elgesį. Be to, neįtikėtina, kad ieškovė būtų teikusi teismui prašymą skirti terminą susitaikyti su žiauriai besielgenčiu atsakovu (b.l.93).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Teismo nuomone, byloje pakankamai įrodymų, grindžiančių aplinkybes, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas: atsakovas netinkamai elgiasi ne tik ieškovės, bet ir vaikų atžvilgiu, neleido ieškovei gyventi ieškovei ir atsakovui priklausančiame bute, atsakovas nebebuvo lojalus ieškovei, nebegerbė jos, be to, nebeteikė vaikų išlaikymą.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, todėl manytina, kad atsakovas su ieškovės argumentais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Tenkinant ieškovės prašymą, teismas skyrė terminą sutuoktiniams susitaikyti (b.l. 93, 94, 105, 160). Tačiau sutuoktinai nesusitaikė, todėl nėra pagrindo antrą kartą skirti terminą susitaikyti.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteistinas iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, teismas analizuoja tiek ieškovės tiek atsakovo veiksmus.

Iš byloje pateiktų įrodymų galima teigti, kad dar 2009 m. ieškovė ir atsakovas gyveno darnų gyvenimą, nes 2009 m. rugsėjo mėnesį ieškovė ir atsakovas bendrai sprendė prievolės įvykdymo klausimus (b.l. 52, 53). Manytina, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pablogėjo tik 2010 m., nes tais metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Manytina, kad iškėlus bylą teisme, ieškovės ir atsakovo santykiai vėl pagerėjo, nes ieškovė savo iniciatyva pateikė teismui prašymą skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, yra neadekvatus atsakovo padarytiems veiksmams, todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, priteisia ieškovei iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straisnis, 3.70 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad proprcingumas tai yra pusiausvyros paieška, proporcingumo aspektas yra protingumas.

Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų K. Š. ir R. Š. gyvenamąją vietą su ieškove

Byloje nesant ginčo dėl šio ieškovės reikalavimo bei remiantis savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 161), tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų K. Š. ir R. Š. gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą po 600,00 Lt kiekvienam vaikui perdiodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikus. Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, vaikų specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.

Atsakovas dirba, jam mokamas apie 500,00 Lt dydžio darbo užmokestis. Ieškovei mokamos išmokos (b.l. 21, 22,23).

Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt.

Nepaisant to, kad atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovės ieškinį, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, neatvyko į teismo posėdį paneigti ieškovės teiginių, tačiau atsižvelgiant į atsakovo darbo užmokesčio dydį bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžinigumo principais, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.195, 3.200 straipsniai).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo bendrą ieškovės ir atsakovo prievolę trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui nesutikus, kad ieškovės ir atsakovo bendra (solidari) prievolė būtų transformuota į asmeninę ieškovės prievolę, šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3.110, 3.126 straipsniai).

Bendra pareiškėjų prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka bendra (solidari) ieškovės ir atsakovo prievole (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo bendros prievolės suma yra 67020,95 Lt (b.l. 17).

Dėl ieškovės reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA, (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Ieškovė ieškinyje prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad šio buto vidutinė rinkos vertė yra 68800,00 Lt (b.l.18), o keleivinio automobilio RENAULT LAGUNA, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 5351,00 Lt (b.l.19). Konstatuotina, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 74151,00 Lt. Pažtmėtina, kad šio turto verčių atsakovas neginčijo, kitokių įrodymų dėl turto vertės nepateikė. Kaip minėta anksčiau, ieškovės ir atsakovo bendros prievolės suma yra 67020,95 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 dalyje paskyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Vadinasi, ieškovės ir atsakovo dalintino turto suma yra 7130,05 Lt (74151,00 Lt-67020,95 Lt).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija ir nustatytos taisyklės, kad nukrypti nuo šio principo galima tik įstatyme numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai dalijant santuokinį turtą galima paskirti nelygias dalis sutuoktiniams. Reikšmingos šios įstatymo nustatytos aplinkybės: nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinių sveikatos būklė ir turtinė padėtis bei kitos svarbios aplinkybės, kurias nustato teismas konkrečiu atveju.

Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad: 1) vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; 2) ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos; 3) atsakovas netinkamai elgėsi ne tik ieškovės, bet ir vaikų atžvilgiu; 4) atsakovas nepateikė priešataravimo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, o keleivinis automobilis RENAULT LAGUNA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe; 4) butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra nedalus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reikalaujančiu sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, teismas sprendžia: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) , pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; 2) keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 3) nenukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir 7130,05 Lt dalintino turto sumą padalinti lygiomis dalimis, t.y. po 3565,02 Lt ieškovei ir atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 116, 3,117, 3.118, .119, 3.127 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas dalintino turto sumą padalijo lygiomis dalimis, t.y. po 3565,02 Lt ieškovei ir atsakovui, laikytina, kad prievolė vienas kito atžvilgiu pasibaigė priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Naikintina laikinoji apsaugos priemonė taikyta 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1737-125/2010, priteisti iš atsakovo S. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir R. Š. 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, kol bus priimtas teismo sprendimas, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad 2010 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.

Iš ieškovės valstybei (už reikalavimus priteisti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir padalinti santuokoje įgytą turtą) pritesitina 401,67 Lt žyminio mokesčio, kuris ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinas 678,15 Lt žyminis mokestis valstybei (už reikalavimą nutraukti santuoką, priteisti nepilnamčių vaikų išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą) ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 150, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies;

nutraukti santuoką, įregistruotą 2004 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. (S. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. Š. kaltės;

priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo S. Š. 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

nustatyti nepilnamečių vaikų K. Š. ir R. Š. gyvenamąją vietą su ieškove R. Š..

priteisti iš atsakovo S. Š. nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir R. Š. periodinėmis išmokomis, mokant po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės;

paskirti ieškovę R. Š. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų K. Š. ir R. Š. pinigines lėšas iki jų pilnametystės;

po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei R. Š. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ;

po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teisę į keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini);

bendrą pareiškėjų prievolę grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti bendra (solidaria) ieškovės R. Š. ir atsakovo S. Š. prievole;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini) ;

panaikinti laikinąją apsaugos priemonę taikytą 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1737-125/2010, priteisti iš atsakovo S. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir R. Š. 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, kol bus priimtas teismo sprendimas.

priteisti iš ieškovės valstybei 401,67 Lt žyminį mokestį;

priteisti iš atsakovo valstybei 678,15 Lt žyminį mokestį.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.