Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Kelmės skyriaus, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo S. Ž. atstovė paaiškino, kad pagal Lietuvos CK nuostatas nesant nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančių dokumentų reikalinga įrodyti pastato teisėto ir kitus reikalavimus atitinkančio valdymo virš 10 metų faktą. Pareiškime nurodomą pastatą pastatė tuometinis Kelmės paukštininkystės tarybinis ūkis, kuris buvo reorganizuotas į ŽŪB „Skiauterė“. 1996-09-27 pajininkai priėmė sprendimą bendrovę likviduoti, o 1997-07-01 susirinkimo nutarimu Nr. 4 pastatas buvo perduotas 10 pajininkų nuosavybėn. Vėliau jie visi savo teises į pastatą perleido V. V., kuri naudojosi pastatu kaip savininkė. Jai 2008-06-12 mirus visą jos turtą paveldėjo sūnus A. Ž., kuris pastatą išnuomojo R. L. ir šis pastatu naudojasi iki šiol. A. Ž. notariškai patvirtinta 2015-04-09 dovanojimo sutartimi paveldėjimo teises perleido savo sūnui pareiškėjui S. Ž., todėl pareiškimas suformuluotas į valdytojų sąrašą S. Ž. neįtraukiant. Iki šiol jokie asmenys pretenzijų į šį pastatą S. Ž. nėra pareiškę. Pastatas yra atskiras, su kitais nesujungtas, aplink jį esantys analogiški pastatai priklauso kitiems savininkams, su kuriais ginčo taip pat nėra. Nesant nuosavybės teisių įgijimą patvirtinančių dokumentų VĮ Registrų centras atsisako pareiškėjui šias teises įregistruoti, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą Lietuvos CPK 532 str. tvarka 2018 m. lapkričio 23 d. paskelbus specialiame interneto tinklapyje iki teismo posėdžio dienos pastato valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijami, tačiau pagal 2018-11-22 nutartį byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ( Lietuvos CPK 533 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjo S. Ž. atstovės paaiškinimu, liudytojo R. L. parodymais, bylos medžiaga - nustatyta, kad numanomai ( nes patvirtinantys dokumentai nepateikti, kas vertinama neturint esminės įtakos sprendimo byloje priėmimui ) Kelmės paukštininkystės tarybinio ūkio 1969 metais pastatytą ( kadastrinių matavimų bylos duomenys ) pastatą - paukštidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kaip savininkė valdė TŪ teisių perėmėja - 1992 m. birželio 09 d. įkurta ŽŪB „Skiauterė“ ( jos istorinė pažyma – bylos Nr. 2-417-322/2013 15 l. ). 1996-09-27 visuotinis pajininkų susirinkimas nutarė bendrovę likviduoti, o 1997-07-07 susirinkimo nutarimu Nr. 4 turtas buvo padalintas pajininkams pagal pardavimo-priėmimo aktus ir sąrašą ( tos pačios istorinės pažymos duomenys ir sąrašas – bylos Nr. 417 14 l. ). 1997-07-01 priskyrimo aktu paukštidė Nr. 8 ( t. y. pareiškime nurodomas pastatas ) buvo perduota 10 pajininkų grupei. Visi šie pajininkai Kelmės apylinkių seniūno 1999-05-17 ( ? ) patvirtintu dokumentu atsisakė savo pajų į pastatą ( taip tekste ) V. V. naudai. V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( bylos Nr. 2-890-496/2011 5 l. ). 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu minėtoje byloje nustatyta, kad jai mirus palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti mirusiosios turtą, priėmė A. Ž. ( nurodomos bylos 45-46 l. ). Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame A. Ž. 2011-09-26 pareiškime buvo nurodyta, jog mirusiajai priklausė pajai, pagal kuriuos ji buvo įgijusi paukštidę Nr. 8 ( 3 l. ), t. y. faktinis pastato priklausymas V. V. paviešintas dar 2011 metais. Notariškai patvirtinta 2015-04-09 sutartimi A. Ž. visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po V. V. mirties, dovanojo pareiškėjui S. Ž..

Liudytojas R. L. parodė, kad tame pačiame pastatų komplekse turi įgijęs nuosavybėn 4 pastatus. Paukštidė Nr. 8 priklausė V. V., kuri viena ja naudojosi. Jai mirus A. Ž. jam leido pastatu naudotis, todėl jis nuo 2008 metų iki šiol pastate vykdo veiklą ( laiko pašarus, kt. ). A. Ž. teises į pastatą dovanojus S. Ž., visus klausimus sprendžia su S.. Norėtų pastatą nupirkti, kad galėtų jame sumontuoti brangią įrangą, bet tam reikalingi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pastatui A. Ž. vardu yra 2002-02-25 sudarytas 2001-11-28 elektros energijos tiekimo sutarties ( 34-35 l. ) pakeitimas ( 33 l. ), už elektros energiją iki šiol atsiskaitoma tinkamai ( 32 l. ).

Jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito pereina keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitinka Lietuvos CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu ( Lietuvos CK 4.71 str. 2 d. ). Aptarti įrodymai patvirtina, kad daikto faktinis valdymas prasidėjo 1969 m. ir keičiantis valdytojams tęsiasi iki šiol. Teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad privatizavimo laikotarpiu kolūkiams ir tarybiniams ūkiams priklausantys nekilnojamieji daiktai neretai buvo privatizuojami ( o vėliau perduodami pajininkams ir t. t. ) pažeidžiant tuometinę įstatymų nustatytą tvarką ( t. y. neįregistravus pačių daiktų, ne notariškai patvirtintais ar jiems prilygintais sandoriais ir t. t. ), ką patvirtina bylos Nr. 2-417-3225/2013 duomenys ir daugybė kitų teisme išnagrinėtų bylų.

Pastatas nuo jo pastatymo 1969 metais įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas, todėl visi jo perleidimo sandoriai ( iš tarybinio ūkio bendrovei, po to pajininkams, po to V. V., A. Ž. ir pareiškėjui ) nebuvo ir negalėjo būti sudaryti, dėl ko nuosavybės teisės į pastatą negali būti įregistruotos administracine tvarka ( VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018-05-31 sprendimas Nr. ŠS-508 ).

NŽT atstovės atsiliepime nurodyta, kad pastatas yra laisvame valstybinės žemės sklype. Suinteresuotų asmenų atstovai ir kiti asmenys pastato valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčija. Duomenų apie tai, kad pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei arba būtų registruotas kito asmens vardu, nėra ( Lietuvos CK 4.69 str. 3 d. ). Atskirai dėl VĮ Turto banko atstovės atsiliepimo argumento ( jog į bylą turėtų būti įtraukta rajono savivaldybės administracija ) teismas konstatuoja esant pakankamai įrodymų, jog pastatą valdė ŽŪ bendrovė, vėliau – pajininkų grupė, o po to fiziniai asmenys; savivaldybė su jo valdymu niekaip nesusijusi ir ją laikyti suinteresuotu asmeniu nėra pagrindo. Jokių kitų aplinkybių pareiškimui atmesti nenustatyta, todėl pareiškimas faktiškai tenkintinas, tik patikslinant kad laikotarpiu nuo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) iki paveldėjimo teisių dovanojimo 2015-04-09 sutartimi pastatą valdė A. Ž., ką patvirtina rašytiniai įrodymai ( paveldėjimo bylos duomenys, elektros tiekimo sutarties sudarymas, kt. ) ir liudytojas R. L. ( Lietuvos CPK 533 str. 2 d., CK 4.68 - 4.71 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad 1969 metais pastatytą paukštidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. gegužės mėnesio valdytą ŽŪB „Skiauterė“, jos 1997 m. liepos 01 d. perduotą dešimties pajininkų grupei, jų 1999 m. gegužės 17 d. parduotą V. V., jai (duomenys neskelbtini) mirus paveldėtą A. Ž. ir jo 2015 m. balandžio 09 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanotą iki šiol atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdydamas pareiškėjas S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ši pastatą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Kelmės rūmus.