Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. (A. B.) pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą L. T.:

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2012). Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog A. B. viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo, kilus konfliktui su taksi vairuotoju L. T. dėl suteiktos pervežimo paslaugos kainos, sudavė smūgius nukentėjusiajam L. T.. Pažymėtina, kad muštynes matė pašaliniai asmenys, to neneigė ir pats kaltinamasis, todėl toks A. B. elgesys laikytinas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, t.y. A. B. sukėlė pasekmes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Darytina išvada, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrikdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutrikdytai visuomenės tvarkai atkurti buvo kviečiami policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius L. T., suvokė, kad elgiasi priešingai visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms viešoje vietoje, ir to norėjo, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atitinkantys BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl atsiskaitymo už taksi paslaugas. Dėl suduotų kaltinamojo smūgių L. T. patyrė sužalojimus, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, nenori konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai asmuo veikia netiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nors kaltinamasis A. B. ir nesiekė nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo tyčiniu veiksmu – smūgiais nukentėjusiajam į galvos sritį – leido tokiems padariniams atsirasti, veikė numatydamas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas ir leisdamas jiems atsirasti. Teismo nuomone, L. T. padaryto kūno sužalojimo pobūdis, sunkumo laipsnis – padarytas sunkus sužalojimas, padaryto sužalojimo lokalizacija – galva, vienareikšmiai suponuoja, kad kaltinamasis A. B., suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbų žmogui organą galvą, ne tik turėjo suprasti, bet neabejotinai ir suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Taigi A. B. veikė netiesiogine tyčia. Ši kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam L. T..

A. B. nusikalstamos veikos padariniai nagrinėjamu atveju yra ne tik L. T. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajam A. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neigė buvęs neblaivus įvykio metu, parodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo paveiktas emocijų, nesutikdamas su nukentėjusiojo nurodyta taksi paslaugos kaina. Kaltinamasis paaiškino, kad yra ūmaus būdo, anksčiau dažnai provokuodavo muštynes. Pažymėtina, kad jokia kita bylos medžiaga, apart nukentėjusiojo parodymų, nepatvirtina kaltinamojo girtumo fakto. A. B. girtumo laipsnis nebuvo tikrinamas ir alkotesterio pagalba. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2015-11-23, apie 21.40 val., pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą L. T. būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš jam pareikšto kaltinimo šalintina.

Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi, savo iniciatyva atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dalį. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. ankščiau baustas už administracinės teisės pažeidimus, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas darbe kaip kruopštus, sąžiningas darbuotojas ( t.1, b.l.134). Jis yra vedęs, išlaiko nepilnametį vaiką. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių, kritiškai vertina savo elgesį. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, dalį jam padarytos neturtinės žalos atlygino, pripažįsta Sodros ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius, žada juos atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijose numatyta arešto bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. B. paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo A. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas kaltinamajam A. B. atidėtinas, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p.,6p., numatytus įpareigojimus ir draudimus.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1259,44 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo L. T. gydymo išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (1 t., b.l. 35-37). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 268,94 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo L. T. laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos pašalpą ir mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (2 t., b.l. 97-99). Išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Nukentėjusysis L. T. ikiteisminio tyrimo pareiškė 30000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 27-28). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusysis L. T. civilinį ieškinį sumažino, prašė priteisti iš kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, parodė, kad kaltinamasis jam, atlygino 1000 Eur, liko neatlyginta 9000 Eur. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti jis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis buvo gydomas ligoninėje nuo 2015-11-23 iki 2015-01-08. Pasibaigus stacionariam gydymui, buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui. Atlikus teismo medicininę ekspertizę jam nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Teigia praradęs dalį darbingumo, dėl pablogėjusio regėjimo negali naktimis dirbti taksi vairuotoju, kamuoja stiprūs galvos skausmai, nemiga. Turi reguliariai lankytis pas neurochirurgą, jam reikalingas tolimesnis gydymas, neseniai buvo operuota nosis. Be to, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo L. T. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam L. T. nustatyti sužalojimai galvos srityje: muštinė nosies žaizda, nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, masyvios kraujosruvos akiduobių minkštuosiuose audiniuose. Apklausiamas teisme nukentėjusysis L. T. teigė, kad dėl patirtų sužalojimų iš dalies neteko darbingumo, dėl suprastėjusio regėjimo negali dirbti naktimis, ateityje teks operuoti akį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika sunkiai sutrikdžius sveikatą, dažniausiai priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 8688 Eur iki 17377 Eur (30 000 Lt iki 60 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-459/2011, 2K-479/2011; 2A-7-3/2011, 2K-227/2011). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jam buvo atlikta nosies operacija, ateityje bus reikalinga ir akies operacija, po patirtų sužalojimų yra išlikę liekamieji reiškiniai : galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, nemiga, galvos skausmai, dėl ko šiuo metu yra dalinai darbingas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė. Iš byloje esančios VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ gydymo stacionare istorijos Nr. A-1976702 matyti, kad L. T. stacionariai gydėsi nuo 2015-11-23 iki 2015-12-08 (1 t., b.l. 86), nuo 2015-12-08 tęsė reabilitacinį gydymą sveikatos centre „Energetikas“ (1 t., b.l. 87). Nors nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti tik jam padarytą neturtinę žalą, neabejotinai dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis taip patyrė ir turtinę žalą – nukentėjusysis pirko medikamentus, vyko į gydymo įstaigas ir pan. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, nurodė, kad turi paskolą. Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos pasekmes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, medicininiais duomenimis, specialisto išvadomis apie padaryto sužalojimo sunkumą, jo pobūdį, vertindamas šių sužalojimo pasekmes, nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusiajam L. T. padarytą neturtinę žalą įvertina 9000 Eur. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur neturtinės žalos (2 t., b.l. 114), iš kaltinamojo A. B. priteistinas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas L. T.. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Kita nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kadangi kaltinamasis yra darbingas, jis, teismo nuomone, turi visas galimybes ateityje dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą.

2016-03-31 prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. pinigines lėšas bankų sąskaitose: AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti 30000 Eur piniginėmis lėšomis ( t.1, b.l. 182-185). Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. pinigines lėšas bankų sąskaitose pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, nukreipiant šiuos pinigus L. T. ieškinio atlyginimui.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-05-27 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 202,65 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. B.. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-23 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-533-4374 nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. T. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė A. M.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Esant tokioms aplinkybėms, teismas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. T. pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau priteistiną išlaidų sumą mažina. Pažymėtina, kad nagrinėtina baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, A. B. savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į priteistinus nukentėjusiojo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius, ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B. tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteistina 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 6p., subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1259,44 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo A. B. 1259,44 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 268,94 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo A. B. 268,94 Eur Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Nukentėjusiojo L. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. B. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą L. T.. Kitą L. T. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. B. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose: AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, ir nukreipti šiuos pinigus nukentėjusiojo L. T. civilinio ieškinio atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. B. 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant A. B. nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitoje dalyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą atmesti.

Elektroninę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.