- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-439-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03116-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- I. Č.
- Kategorijos
- 93.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4190-845/2011 pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Č. 1 100 Lt skolos. Nurodė, kad 2000 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. Č.. Kadangi sūnus sunkiai sirgo ir gavo mažas pajamas, mokesčiai už UAB „Naujininkų ūkis“ butui suteiktas paslaugas nebuvo mokami. 2004 m. birželio 25 d. buvo surašytas turto arešto aktas. Ieškovas 2004 m. birželio 29 d. sumokėjo antstoliui 1 100 Lt skolą. Tuo metu ieškovas bute negyveno, todėl neturėjo pareigos mokėti už butui teikiamus komunalinius patarnavimus, tačiau, norėdamas padėti sūnui, skolą sumokėjo. 2005 m. gruodžio 19 d. sūnus V. Č. mirė, po jo mirties bute liko gyventi jo žmona I. Č. su nepilnamečiu vaiku A. Č..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo J. Č. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio pareiškimu prašo priteisti iš atsakovės skolą, kuri buvo priteista Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimu iš paties ieškovo, kaip iš skolininko. Teismo sprendimo ieškovas neskundė, sprendimas 2002-12-18 įsiteisėjo ir 2003-04-15 išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas (civilinė byla Nr. 2-3974-06/02). Byloje esantis 2004-06-29 antstolio kvitas patvirtina, jog ieškovas įvykdė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimą. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimas, kurio pagrindu buvo priteista skola iš ieškovo už komunalinius mokesčius, yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Tuo tarpu iš civilinės bylos Nr. 2-3974-06/02 medžiagos matyti, jog atsakovė nebuvo nei bylos šalis, nei dalyvaujantis byloje asmuo. Tokiu būdu darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės 1100 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo antstoliui, vykdydamas 2002-12-03 teismo sprendimą. Svarbu tai, kad ieškovas nurodyto teismo sprendimo neginčijo, jį 2004-06-29 įvykdė, tokiu būdu pripažindamas savo asmeninę prievolę UAB „Naujininkų ūkis“. Juolab, kad ieškovas tik 2005-11-21 deklaravo gyvenamąją vietą kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi teigti, jog jis 2002-12-03 teismo sprendimo priėmimo dieną negyveno bute (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįgijo teisės iš kitų asmenų regreso tvarka reikalauti jo sumokėtą skolą išieškotojui UAB „Naujininkų ūkis“ priteisti iš trečiųjų asmenų. Pagal CK 6.111 str., regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Byloje nustatyta, jog šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, kurios pagrindu ieškovas būtų įgijęs reikalavimo teisę į atsakovę dėl 1100 Lt skolos išieškojimo, be to, teismas nenustatė ir reikalavimo perėjimo regreso tvarka pagal įstatymus pagrindų (CK 6.114 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nenustatė reikšmingų faktinių ginčo aplinkybių ir tinkamai nekvalifikavo ginčo santykių, o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. V. Č. su sutuoktine I. Č., gyvendami dovanotame bute, už komunalines paslaugas buvo skolingi 1 100 Lt. Šį reikalavimą pagal antstolio patvarkymą įvykdė apeliantas, sumokėdamas skolą už sutuoktinius, kurie tuo metu neturėjo lėšų skolai susimokėti. Teismas turėjo identifikuoti ginčo santykį tarp kreditoriaus ir skolininkų. Nors tuo metu bute buvo registruoti 8 asmenys, už butą ir komunalinių paslaugų sumokėjimą turėjo atsakyti buto savininkas, tačiau apmokėti skolą galėjo ir kitas asmuo, kuris regreso tvarka gali pareikalauti grąžinti sumokėtą sumą iš skolininkų, t. y. sutuoktinių, kurie faktiškai gyveno bute ir turėjo prievolę mokėti už butą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3974-06/02 išduotame vykdomajame rašte skolininku klaidingai nurodytas J. Č. vietoje V. Č.. Teismas neturėjo remtis padarytomis klaidomis kitoje byloje ir aiškinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė gerai žinojo apie pareigą mokėti už butą ir komunalines paslaugas ir vykdyti jas, tuomet neįvykdžiusi pareigos, turėjo geranoriškai grąžinti apeliantui už sutuoktinių sumokėtą bendrą skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo J. Č. apeliacinį skundą atsakovė I. Č. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą įsiskolinimas buvo išieškotas būtent iš ieškovo. Ieškovas šio teismo sprendimo neginčijo, t. y. pripažino 1 100 Lt skolą kaip savo asmeninę skolą UAB „Naujininkų ūkis“. Ieškovas, kaip V. Č. kreditorius, pažeisdamas CK 5.63 straipsnį, per tris mėnesius nepareiškė atsakovei ir jos sūnui kaip įpėdiniams savo kreditorinių reikalavimų bei nepareiškė per šį laikotarpį ieškinio teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimu priteisė iš apelianto J. Č. UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 572,17 Lt skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi apeliantas šio teismo sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo ir jo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 572,17 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, vykdomajame rašte skolininku nurodytas tinkamas asmuo. Vykdydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą, apeliantas sumokėjo 1 100 Lt.
Savo reikalavimą priteisti iš atsakovės apelianto sumokėtus 1 100 Lt, apeliantas grindžia tuo, kad ne jis, bet V. Č. ir atsakovė turėjo prievolę mokėti komunalinius mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau taip teigdamas apeliantas iš tikrųjų ginčija Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ginčo skola buvo priteista iš apelianto kaip iš skolininko, o tai vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, yra imperatyviai draudžiama.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.