Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, pakartotinai, kai jam buvo paskirta ad­mi­nistracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliš­kumo, bendrovei turint mokestinę nepriemoką, atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų teikėjais, mokėjo darbo užmokestį, t. y. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Tokiais savo veiksmais L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrini­mas, kuris baigtas 2018 m. spalio 16 d., surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30) FR1042-4484, kuri bendrovei įteikta 2018 m. spalio 21 d. per Mokesčių inspekcijos elektroninį por­talą „Mano VMI“. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad per 2017 m. rug­sėjo 1 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį bendrovėje gauta 375 085,42 Eur pardavimo pajamų ir patirta 167 173,21 Eur pardavimo išlaidų. Dalį pardavimo pajamų (73 865,55 Eur) pirkėjai pervedė į bendrovės banko sąskaitas, likusią dalį pajamų (301 219,87 Eur) atskaitingas asmuo direktorius L. V. iš paslaugų teikimo vietų surinkdavo grynaisiais pinigais ir naudojo prekių ir pas­laugų, susijusių su bendrovės veikla, pirkimui (167 173,21 Eur), darbo užmokesčio mokėjimui. Per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė išmokėjo 38 711,56 Eur darbo užmokesčio. 2018 m. lapkričio 13 d. bendrovė turėjo 30 946,67 Eur dydžio mokestinę neprie­moką. Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Bendrovės vadovas L. V., teikdamas pirmenybę atsiskaitymui su prekių–paslaugų teikėjais ir darbuotojais, savo neteisėtais veiksmais pažeidė VMI prie FM interesus (b. l. 2–5).

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra L. V. (b. l. 7–12).

Iš išrašų iš integruotos kliento informacijos apie (duomenys neskelbtini) balansą bei turimas mokestines prievoles matyti bendrovės turimų mokestinių prievolių kitimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.: mokestinė nepriemoka 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo 16 581,49 Eur, 2017 m. spalio 17 d. – 13 762,49 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. – 15 373,05 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. – 18 326,75 Eur, 2018 m. sausio 21 d. – 20 080,58 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 22 298,71 Eur, 2018 m. kovo 19 d. – 23 133,55 Eur, 2018 m. balandžio 15 d. – 25 928,77 Eur, 2018 m. gegužės 21 d. – 28 246,97 Eur, 2018 m. birželio 1 d. – 30 630,19 Eur, 2018 m. liepos 27 d. – 34 708,49 Eur, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 30 946,67 Eur, 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 34 175,97 Eur (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25).

2018 m. spalio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad tikrinta pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymas per laikotarpį nuo 2017 m. rug­sėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 34 614,66 Eur: 3 672,24 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 168,65 Eur šio mokesčio delspinigiai (susidarymo lai­kotarpis nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.); 26 728,91 Eur pridėtinės vertės mo­kestis ir 1 117,86 Eur šio mokesčio delspinigiai (susidarymo laiko­tarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d.); 1 423,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 53,12 Eur šio mokes­čio delspinigiai (susidarymo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. birželio 16 d.); 154,00 Eur žemės mokestis ir 9,00 Eur šio mokesčio delspinigiai (susi­darymo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 16 d.); 688,00 Eur aplinkos teršimo mokestis ir 34,86 Eur šio mokesčio delspinigiai (susidarymo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 16 d.); 292,00 Eur pelno mo­kestis ir 21,02 Eur šio mo­kesčio delspinigiai (susidarymo laikotarpis nuo 2018 m. birželio 16 d.); 252,00 Eur pelno mokesčio avansas (susidarymo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. birželio 16 d.). Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI prie FM vykdomas iš bendrovės sąskaitų ir turto. Nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. VMI prie FM priimta 30 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mo­kesčio mokėtojo sąskaitų ir vienas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimas iš banko sąskaitų ir turto mažai rezultatyvus, išieškomos nedidelės sumos. Per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. mokestinė nepriemoka augo. Bendrovės sąskaitų Lumi­nor Bank, AB, AB „Citadele“ banke, UAB Medicinos banke likutis 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo 0,20 Eur; pajamos per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 73 865,55 Eur, išlaidos – 73 847,84 Eur (sumokėta VMI prie FM – 14 374,18 Eur, SODRAI – 22 663,21 Eur, grąžinta paskola UAB Medicinos bankui – 28 884,19 Eur, pavedimų išlaidos – 534,61 Eur, išlaidos antstoliui – 7 391,65 Eur); likutis 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo 17,92 Eur. Vadovaujantis bendro­vės pateiktais 2017 m. rugsėjo 1 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio pirkimų ir pardavimų doku­mentų registrais, per šį laikotarpį bendrovėje gauta 375 085,42 Eur pardavimo pajamų ir patirta 167 173,21 Eur pardavimo išlaidų. Dalį pardavimo pajamų (73 865,55 Eur) pirkėjai pervedė į bend­rovės banko sąskaitas, likusią dalį pajamų (301 219,87 Eur) atskaitingas asmuo direktorius L. V. iš paslaugų teikimo vietų surinkdavo grynaisiais pinigais ir naudojo prekių ir paslaugų, susijusių su bendrovės veikla, pirkimui (167 173,21 Eur). Buvo mokama už paslaugas ir prekes, pvz., UAB „Saurida“ už prekes 2017 m. rugsėjo 6 d. sumokėta 1 041,08 Eur, 2017 m. spalio 17 d. – 200,00 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. – 900,01 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. – 1 200,00 Eur, 2018 m. sausio 21 d. – 1 306,63 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 1 230,88 Eur, 2018 m. balandžio 15 d. – 1 239,01 Eur, 2018 m. gegužės 21 d. – 2 255,73 Eur, 2018 m. birželio 1 d. – 1 372,01 Eur, 2018 m. liepos 27 d. – 1 373,78 Eur; UAB „Saukesta“ už paslaugas ir prekes 2018 m. kovo 19 d. sumokėta 1 505,78 Eur. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pateiktos PVM sąskaitos–faktūros ir kvitai (b. l. 29–40). Vadovaujantis bendrovės pateiktais darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais, per lai­kotarpį nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė išmokėjo 38 711,56 Eur darbo užmokesčio. Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, per atskaitingą asmenį atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų tiekėjais (167 173,21 Eur), mokėjo darbo užmokestį (38 711,56 Eur), ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 26–27).

Iš integruotos kliento informacijos (b. l. 42) matyti ir Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarimu L. V. paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur bauda už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (LITEKO duomenys administracinio nusi­žengimo byloje Nr. A6.-21-393/2018 (teisminio proceso Nr. 4-27-00126-2017-5).

2018 m. rugsėjo 28 d. rašte L. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vykdo faktinę veiklą, susidariusi situacija dėl įmokų vėlavimo yra laikinas reiškinys. Bendrovės, vykdančios spe­cifinę logistikos veiklą, ekonominį stabilumą išbalansavo rašte nurodyti subjektyvūs ekonominiai ir politiniai veiksniai. Bendrovės administracija deda visas pastangas, kad atstatyti ankstesnius krovi­nių srautus ir stabilizuoti gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos; siekia stabilizuoti susidariusią situaciją ir laikinai kreditorinius įsipareigojimus dengia, proporcingai paskirstant bendrovės gene­ruojamas pajamas iš vykdomos veiklos bei bendrovės vykdomos veiklos tęstinumo užtikrinimui (b. l. 43–47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveika­tos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldy­bės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems pini­giniams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems rei­kalavimams patenkinti ir turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką. Apie šią bendrovės finansinę padėtį vadovui L. V. buvo žinoma, tačiau jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvir­tinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes bendrovės lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus darbuotojams, atsiskaitant su prekių ir paslaugų tei­kė­jais. Atsižvelgus į tai pripažintina įrodytu, kad L. V., būdamas (duomenys neskelbtini), pakartotinai, kai jam buvo paskirta ad­mi­nistracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliš­kumo, bendrovei turint mokestinę nepriemoką, atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų teikėjais, mokėjo darbo užmokestį, t. y. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus, todėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsako­mybė už pakartotinai padarytą kreditorių teisių pažeidimą.

Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį gali būti taikoma tik tuomet, kad bendrovė yra bankrutuojanti, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 2012 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio projekto tikslas - nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Taigi, šio įstatymo tikslas – įtvirtinti socialinį teisingumą bei siekti, kad atsiskaitymų tvarka nebūtų piktnaudžiaujama siekiant tyčinio bankroto. Šis aiškinimas nereiškia, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos skirtos tik bankrutuojančioms bendrovėms. Tokį šių nuostatų aiškinimą pateikia ir kasacinis teismas, 2017 m. spalio 12 d. nutartyje Nr. e3K-3-351-611/2017 išaiškinęs šio įstatymo taikymo sąlygas: sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos pas­kirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir pa­veikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti ski­riama bauda nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur. L. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavo­jingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Teismas pažymi, jog mokesčių mokėjimas yra konstitucinė parei­ga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 11/04). Valsty­bės surenkami mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, išlaidų formavimo pagrindas.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiantį padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio teisinio reguliavimo kontekste atsižvelgus į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie tai, kad L. V. būtų linkęs daryti ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, kad jo veiksmai sunkių pasekmių kreditorei nesukėlė, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jam skirtina bauda mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį spręstina, kad tokia bauda bus pakankama įgyvendinti nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas administracinio nusižengimo bylos numeris A6.-23-743/2019. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieš­ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).